Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-247-580/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e2S-247-580/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01119-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-247-580/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01119-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Euremsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas BUAB „Architelio statyba“ prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovo atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovu pagal 2016-09-20 kasos išlaidų orderį, 2016-10-27 kasos išlaidų orderį ir 2016-11-30 kasos išlaidų orderį; 2) taikyti restituciją ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 16 800 Eur; 3) priteisti iš atsakovo ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. UAB „Euremsta“ 2019-12-04 pateikė prašymą įtraukti jį į civilinę bylą bendraieškiu. Nurodė, jog UAB „Euremsta“ yra ieškovo kreditorius, turintis 204 397,44 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Mokėjimai, atlikti nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, pažeidė UAB „Euremsta“, kaip UAB „Architelio statyba“ kreditoriaus, interesus. Priteistos sumos būtų panaudotos UAB „Euremsta“ ir kitų ieškovo BUAB „Architelio statyba“ kreditorių reikalavimų tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi UAB „Euremsta“ prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad:

3.1. bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto ir turtinių teisių. Bankrutuojančios įmonės administratorius atstovauja visų kreditorių interesus bendra tvarka ir veikia tokių kreditorių naudai;

3.2. kreditorius savarankiško reikalavimo į bankrutuojančios įmonės turtą negali pareikšti, kadangi tokio kreditoriaus interesas yra netiesioginis.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. UAB „Euremsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir UAB „Euremsta“ prašymą tenkinti. Nurodo, kad:

4.1. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, bankrutuojančios bendrovės administratoriaus ieškinys, grindžiamas CK 6.930¹ straipsnio pažeidimais atliekant mokėjimus, nėra pagrindas ginčijamų atsiskaitymų pripažinimui negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį. Ieškinį dėl atsiskaitymų pripažinimo prieštaraujančiais imperatyvioms normoms turėtų teikti kreditorius, kurio teises atsiskaitymas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, pažeidė;

4.2. kai pagal kasos išlaidų orderius buvo vykdomi atsiskaitymai su atsakovu, kreditorius UAB „Euremsta“ buvo ketvirtojoje kreditorių eilėje, o atsakovas – penktojoje eilėje. UAB „Euremsta“ galėtų reikšti savarankišką ieškinį dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms prieštaraujančių mokėjimų atsakovo naudai;

4.3. teisės normos nedraudžia bankrutuojančios bendrovės kreditoriui kartu su bankrutuojančia bendrove teisme reikšti bendrus reikalavimus trečiajam asmeniui, kuriuos tenkinus padidėtų bankrutuojančios bendrovės turtas. UAB „Euremsta“ yra suinteresuotas pinigų priteisimu ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog bankrutuojančios bendrovės administratoriui gali būti reikalinga kreditorių pagalba, siekiant pašalinti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtų interesų pažeidimų pasekmes;

4.4. jeigu ieškovo BUAB „Architelio statyba“ ieškinys būtų atmestas vien dėl to, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškinį dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo turėtų reikšti dėl pažeidimo nukentėjęs kreditorius, tai reikštų neteisingumą visų sąžiningų ieškovo BUAB „Architelio statyba“ kreditorių atžvilgiu ir sumažintų jų galimybes gauti bent dalinį kreditorinių reikalavimų patenkinimą;

4.5. UAB „Euremsta“, prašydamas jį į civilinę bylą įtraukti kaip bendraieškį, savarankiško reikalavimo nepareiškė ir neketina reikšti ateityje;

4.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditorius negali pareikšti savarankiško reikalavimo į bankrutuojančios įmonės turtą. Kreditorinio reikalavimo pareiškimas ir jo tvirtinimas bankroto byloje savaime yra kreditoriaus savarankiško reikalavimo į bankrutuojančios bendrovės turtą pareiškimas ir tokio reikalavimo pripažinimas. Turtas, dėl kurio priteisimo bankrutuojanti bendrovė yra pareiškusi ieškinį, yra ginčo objektas, o ne bankrutuojančios bendrovės turtas. Reikalavimą, susijusį su tokiu turtu, gali reikšti ne tik bankrutuojanti bendrovė;

4.7. ieškovo BUAB „Architelio statyba“ ir UAB „Euremsta“ reikalavimo nagrinėjimas vienoje civilinėje byloje užtikrintų proceso koncentruotumo principo laikymąsi.

Atsiliepimas

5. Atsakovas A. Z. prašo UAB „Euremsta“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

5.1. neegzistuoja privalomas ar fakultatyvinis bendrininkavimas, t. y. nėra CPK 43 straipsnyje nurodytų pagrindų;

Šalies argumentai

5.2. UAB „Euremsta“ nėra pareiškęs ieškinio. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, UAB „Euremsta“ neįtraukė kaip bendraieškio, o UAB „Euremsta“ prašymas įtraukti į bylą bendraieškiu savo formą ir turiniu neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Procesinio bendrininkavimo atveju kiekvienas iš bendrininkų veikia savo vardu;

5.3. jei UAB „Euremsta“ į bylą būtų pateikęs ieškinį, jis vis tiek negalėtų būti įtraukiamas bendraieškiu. Ieškiniai neatitiktų bendrininkavimo sąlygų, o būtų sujungti į vieną bylą dirbtinai, kas negarantuotų ir neužtikrintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. UAB „Euremsta“ nėra sumokėjęs žyminio mokesčio;

5.4. byloje jau yra pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, o naujo proceso dalyvio įtraukimas bylos nagrinėjimą užvilkintų.

6. Ieškovas BUAB „Architelio statyba“ prašo tenkinti UAB „Euremsta“ atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. UAB „Euremsta“ yra ieškovo BUAB „Architelio statyba“ kreditorius, turintis didžiausią finansinį reikalavimą, bei kreditorių komiteto pirmininkas;

6.2. bankrutuojančios įmonės administratorius atstovauja visų kreditorių interesus ir veikia kreditorių naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, jog bankrutuojančios bendrovės administratoriaus pastangų gali neužtekti apginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, suinteresuoti finansinių reikalavimų tenkinimu, gali reikšti netiesioginius ieškinius, kuriuos tenkinus, piniginės lėšos ir turtas būtų grąžinamas bankrutuojančiai bendrovei ir skiriamos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui;

6.3. UAB „Euremsta“, būdamas kreditorius ir turėdamas teisę savarankiškai pareikšti ieškinį atsakovui, gali byloje dalyvauti kaip bendraieškis. Kiekvienas iš BUAB „Architelio statyba“ kreditorių, kurių interesai buvo pažeisti atliekant mokėjimus grynais pinigais, galėtų reikšti ieškinį atsakovui. Tada teismai privalėtų nagrinėti keletą bylų dėl to paties dalyko. Ieškovų jungimas vienoje civilinėje byloje užtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įtraukti UAB „Euremsta“ bendraieškiu civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje reglamentuota, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos gali kreiptis į teismą individualiai arba kartu su kitais asmenimis.

11. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu.

12. Šiuo atveju privalomo bendrininkavimo sąlygų nėra. Atsižvelgiant į tai, vertintina, ar yra pagrindas įtraukti UAB „Euremsta“ į civilinės bylos nagrinėjimą dėl jo pareikštų reikalavimų sąsajumo su ieškovo BUAB „Architelio statyba“ reikalavimais.

13. Nustatyta, jog ieškovas BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo reiškia CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki šiol formuotą teismų praktiką ir suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę – CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Aiškinant teisę čia pateikiamu būdu, sutiktina, kad UAB „Euremsta“ yra interesas teikti teismui panašų ieškinį.

14. Apeliantas UAB „Euremsta“ nurodo, jog mokėjimai atsakovui, atlikti nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, pažeidė UAB „Euremsta“ kaip UAB „Architelio statyba“ kreditoriaus interesus. Sutiktina su apeliantu, jog jis turi teisę atsakovui reikšti ieškinį CK 6.930¹ straipsnio pagrindu ir jo reikalavimas gali būti atskiro ieškinio dalykas.

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai). Ieškovas, norėdamas, kad jo pažeista ar ginčijama teisė būtų apginta turi tai daryti laikydamasis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog CPK nereglamentuoja asmens, siekiančio byloje tapti bendraieškiu, įstojimo į bylą procedūros. Įstatymas nenumato asmens teisės prisidėti prie ieškinio, kaip galima nereiškiant savarankiškų reikalavimų prisidėti prie apeliacinio skundo (CPK 309 straipsnis). Bendraieškiais asmenis gali tapti, sujungus atskiras civilines bylas arba teikiant bendrą ieškinį. Darytina išvada, jog UAB „Euremsta“, siekdamas į bylą įstoti bendraieškiu, turi pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį su jame nurodytais reikalavimais ir jį pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui UAB „Euremsta“ pateiktas prašymas dėl įtraukimo į bylą bendraieškiu neatitinka ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Konstatuotina, jog pagal UAB „Euremsta“ pateiktą prašymą, įtraukti į bylą UAB „Euremsta“ bendraieškiu nėra pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui pagal UAB „Euremsta“ pateiktą prašymą nebuvo pagrindo įtraukti UAB „Euremsta“ į bylą bendraieškiu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

UAB „Euremsta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė