Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė

atsakovui D. G., jo atstovams advokato padėjėjai Rasai Laurinskytei, advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Go4Rent“ ieškinį atsakovui D. G. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje ieškovės pateikto ieškinio, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, esančių duomenų nustatyta, kad 2022-04-13 tarp šalių buvo sudaryta Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartis Nr. FL_R_I_2102031 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė už užmokestį atsakovui perdavė 5 metų terminui valdyti ir naudoti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su galimybe jį išsipirkti pasibaigus sutarties terminui arba ankščiau termino sumokant preliminarią turto išpirkimo kainą. Atsakovas paaiškino Sutarties sudarymo aplinkybes t.y. jog sutartis atsakovo buvo sudaryta iš esmės klystant dėl sutarties esminių sąlygų, kas vėliau nulėmė jo apsisprendimą nutraukti sutartį ankščiau termino. Atsakovas neįsigilinęs į Sutarties tekstą ir neturėdamas patirties panašių sandorių sudarymo klausimais, taip pat nesusipažinęs su bendrosiomis sutarties sąlygų nuostatomis, kurios atsakovui nebuvo atskleistos ir pateiktos, sudarė sutartį sąžiningai klysdamas ir manydamas, jog sudaro automobilio pirkimo išsimokėtinai (nuomos pagrindais) sutartį, kurios pagrindu atsakovui yra perduodamas valdyti jo išsirinktas automobilis, jis už tai ieškovei moka 257.79 Eur mėnesinę nuomos įmoką ir pasibaigus 60 mėn. terminui nuosavybes teise automobilis pereis jam be jokių kitų papildomų mokesčių. Taigi 2022-04-13 pasirašius minėtą Sutartį tą pačią dieną D. G. buvo perduotas valdyti ir naudoti ginčo automobilis šalims bei trečiajam asmeniui UAB „Lasma motors“ pasirašant Turto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktą Nr. FL_R_I_2102031.

Ieškovė teigia, kad automobilis atsakovui buvo perduotas tinkamos būklės ir be jokių defektų. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka. Visų pirma atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog automobilis buvo ne naujas, 12 metų senumo, kurio rida jo perdavimo atsakovui momentu odometre rodė 239 221 km, nors kaip vėliau paaiškėjo, rida buvo sukta, kadangi patikrinus „Carvertical“ duomenimis dar 2008 metais automobiliu buvo nuvažiuota 260 000 km. Automobilis jo perdavimo metu turėjo vizualiai matomų kėbulo defektų t.y. korozijos požymių ir keliose vietose buvo matomi pabraižymai bei vidinių trūkumų, kurių negalėjo atsakovas iškarto pastebėti 2022-04-13 pasirašant turto perdavimo-priėmimo aktą. Automobiliui buvo susidėvėjusios stabdžių trinkelės ir stabdžių diskai, kuriuos atsakovas iš karto po automobilio jam perleidimo pakeitė. Kaip atsakovas paaiškino, visų šių trūkumų jam nebuvo galimybės užfiksuoti 2022-04-13 Turto perdavimo-priėmimo akte, kadangi ieškovės šabloniškai užpildytas dokumentas atsakovui buvo įteiktas elektroniniu būdu, pareikalaujant jį pasirašyti elektroninio ryšio priemonėmis. Būtent dėl tos priežasties t.y. fizikai negavus dokumento į rankas, atsakovas neturėjo realios galimybės jame įrašyti vizualiai matomų automobilio trūkumų, nors šie trūkumai buvo aptarti tiek su automobilio pardavėju, tiek su pačia ieškove. Visas šias aplinkybės, susijusias su perduoto turto būkle, teismo posėdyje patvirtino liudytoja B. A.. Liudytoja patvirtino, kad automobilis turėjo pabraižymų, korozijos požymių, vidinių trūkumų, kuriems išaiškėjus atsakovas ėmėsi veiksmų šiuos trūkumus ištaisyti.

Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės nepagrįstu teiginiu, jog transporto priemonė nuomos laikotarpiu atsakovo buvo neprižiūrima ir neremontuojama, kaip to reikalauja šalių pasirašytos Sutarties nuostatos. Atsakovas teismo posėdyje išsamiai paaiškino, kokie automobiliui remonto darbai buvo atlikti nuomos laikotarpiu, paaiškino, jog buvo pakeistos keturios ratų stabdžių trinkeles, stabdžių diskai, pakeisti kuro tepalai, pakeistos senos padangos į naujas, pirktas naujas akumuliatorius. Tai rodo, jog automobilis ne tik buvo tinkamai prižiūrimas, bet ir gerinama jo techninė būklė. Deja minėtų aplinkybių byloje atsakovas negalėjo pagrįsti mokėjimo dokumentais, kadangi nemanė, jog tarp šalių ateityje iškils ginčas ir kad mokėjimo kvitus už atliktus remonto darbus yra reikalinga išsisaugoti. Visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su tinkama automobilio priežiūra, patvirtino liudytoja B. A., kuri visą laiką buvo šalia atsakovo ir matė kaip automobiliu buvo eksploatuojama. Manome, jog byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė Sutarties 4.1.1. – 4.1.12. punktuose numatytus reikalavimus, susijusius su tinkamu automobilio naudojimu ir jo priežiūra.

Atsakovas išsiaiškinęs, kad Sutartis sudaryta jam finansiškai nenaudingomis sąlygomis t.y. paskaičiavęs, jog suėjus 5 metų terminui jis jau bus sumokėjęs pagal sutartį 15 467,40 Eur ir tam kad įgytų automobilį nuosavybėn privalės sumokėti dar 3 477,19 Eur, taigi už 8 300 Eur vertės automobilį atsakovas nuosavybės teise jį įgytų iš viso sumokėjęs 18 944,59 Eur. Tai supratęs atsakovas 2023-10-23 kreipėsi į Ieškovę dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovas geranoriškai sumokėjęs visus ieškovės su Sutarties nutraukimu paskaičiuotus mokesčius t.y. iš viso 1304,63 Eur, 2023-11-03 pristatė automobilį ieškovės nurodytu adresu. Automobilis buvo išsamiai apžiūrėtas dalyvaujant ieškovės atstovui P. B. ir pačiam atsakovui bei pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Daugiau jokių ieškovės atstovų ar kitų trečiųjų asmenų 2023-11-03 automobilio grąžinime ir jo apžiūroje nedalyvavo. Transporto priemonę iš D. G. priėmęs P. B. užpildė grąžinimo aktą, jame nurodęs šiuos automobilio trūkumus: „dega 3 klaidos. Rankinio klaida, labai purvina, reik cheminio. Sėdynės supiltos. Turi smulkių kėbulo defektų“. Atsakovas sutiko su užfiksuotais automobilio trūkumais ir tai patvirtino savo parašu. Tačiau kategoriškai nesutinka su tais trūkumais, kurie nesąžiningai buvo įrašyti be atsakovo žinios papildant aktą kitais automobilio trūkumais. Ieškovės žinioje ir atsakovo žinioje esantis tas pats 2023-11-03 turto priėmimo-perdavimo aktas akivaizdžiai skiriasi ir akivaizdžiai matosi, kad dokumentas koreguotas be D. G. žinios, defektų aprašymo grafoje prirašant šiuos automobilio trūkumais: „<...> Kėbulas turi pabraižymų, smulkūs įlenkimai, palankstytas priek. buferis, įlenktas d. p. slenkstis, yra smulkių rūdelių“. Taip pat neteisingai ir be atsakovo žinios klaidingai nurodyta, jog „pasibaigusi tech. apžiūra!“. Byloje atsakovo pateikti duomenys iš techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ informacinės sistemos patvirtina, kad techninė apžiūra automobilio grąžinimo dieną (2023-11-03) buvo galiojanti, taigi ieškovės nurodyta aplinkybė, jog automobilis buvo grąžintas be galiojančios techninės apžiūros nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

Ieškiniu ieškovė teigia, kad automobilis atsakovo buvo grąžintas techniškai netvarkingas ir ieškovės patirti nuostoliai automobilio defektams pašalinti sudaro 5315,22 Eur. Šią sumą ieškovė laiko savo patirtais nuostoliais, kuriuos neva bendrovė patyrė atkurdama turto vertę, nors į bylą ieškovė nepateikė jokių 5315,22 Eur sumokėjimo faktą pagrindžiančių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovė realiai patyrė šias išlaidas.

Teismas byloje esančią UAB „Gintis“ remonto darbų sąmatą vertina kritiškai. Visų pirma dėl to, jog UAB ,,Gintis“ nėra specializuotas Audi centras, kurio išvadą dėl Audi markės automobiliui nustatytų trūkumų būtų galima laikyti patikimu ir įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Kitą vertus, nėra aišku kas atliko sąmatoje nurodytų automobilio defektų nustatymą, ar tie asmenys yra technikos ekspertai, galintys ir turintys kompetenciją duoti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl automobilio defektų. Tokių duomenų byloje nėra. Ieškovė byloje neprašė skirti techninės ekspertizės, apklausti tuos asmenis ar asmenį, kuris atliko išsamų automobilio būklės ir defektų įvertinimą, kad išsiaiškinti, kokiu būdų tie defektai buvo nustatyti, kokios priežastys lėmė šių defektų atsiradimą, kaip buvo apskaičiuota pasiūlyme nurodyta kaina, ar ši kaina atitinka vidutinę rinkoje vyraujančią automobilio remonto ir detalių kainą ir kitas panašias bylai reikšmingas aplinkybes. Dabartiniu metu turime situaciją, kai ieškovė vienasmeniškai, nedalyvaujant atsakovui, atliko transporto priemonės defektaciją jos pasirinktame autoservise, kuriame dirbantys asmenys nėra įrašyti į nepriklausomų technikos ekspertų sąrašą, automobiliui nustatė eilę defektų, visiškai nedetalizuojant, nei kokios priežastys lėmė šių defektų atsiradimą, nei kodėl yra reikalinga keisti vieną ar kitą automobiliui detalę, kaip visi šie gedimai pasireiškė, ar šie gedimai viršijo normalaus automobilio nusidėvėjimo lygį ir pan. Samatoje nenurodyta ir nekonstatuota visų gedimų atsiradimo priežastis – neaišku ar šie gedimai, jei jie iš tiesų buvo nustatyti, yra natūralaus automobilio nusidėvėjimo pasekmė, ar galimi defektai galimai atsirado dėl netinkamos automobilio eksploatacijos. Pažymėtina, kad atsakovas transporto priemonę iki jos grąžinimo ieškovei dienos eksploatavo gana intensyviai, automobiliu buvo nuvažiavo 26 081 km, kas reiškia, jog natūralus automobilio dalių susidėvėjimas yra neišvengiamas, nors automobiliu ir buvo tinkamai naudotasi pagal šalių sudarytą sutartį ieškovei už tai gaunant finansinę naudą t.y. atsakovui sąžiningai kiekvieną mėnesį mokant nuomos įmokas. Tikėtis, kad automobilis po pusantrų metų naudojimo bus sugrąžintas visiškai identiškos būklės, kokios buvo perleistas nuomininkui (atsakovui), visiškai neįvertinant natūralaus automobilio nusidėvėjimo faktoriaus ir jo nuvertėjimo – yra nesąžininga ir neprotinga atsakovo atžvilgiu. Tuo labiau, kad Sutarties 10.4 punkte numatyta, jog „nutraukiant Sutartį, klientas privalo nedelsiant bet ne vėliau kaip iki Sutarties nutraukimo dienos grąžinti bendrovei techniškai tvarkingą turtą, t.y. tokios pačios būklės ir komplektiškumo, koks jis buvo sudarant Sutartį (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą)“. Kas yra laikoma „normaliu nusidėvėjimu“ Sutartis neapibrėžia, todėl sąvoką reikėtų aiškinti vadovaujantis teismų praktikos pateiktais išaiškinimais. Panašaus pobūdžio bylose normaliu nusidėvėjimu nelaikomi tik mechaniniai pažeidimai (dėl avarijų ar kito poveikio atsiradę įlenkimai, dūžiai), ar dėl akivaizdžios nepriežiūros (pvz. reguliariai nekeistų tepalų, filtrų, netinkamo kuro naudojimo) atsiradę gedimai. Kaip ir minėta, atsakovas nuomos laikotarpiu automobilį prižiūrėjo tinkamai, savalaikiai keitė tepalus, kitas reikalingas automobiliui dalis, reguliariai draudė privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tą byloje patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų turėjęs avarinių įvykių su ginčo automobiliu, kad būtų jo kažkaip specialiai nesaugojęs ar gadinęs. Iš sąmatoje nurodytų defektų apimties, akivaizdu, kad ieškovė prašo atlytinti ne turto atkūrimo, bet kapitalinio automobilio remonto darbų kaštus, ignoruojant natūralų automobilio nusidėvėjimą ir nuvertėjimą. Pavyzdžiui, išsamiau paanalizavus sąmatą, kyla klausimas kaip atsakovas yra susijęs su alyvos nuotėkio šalinimo darbais iš variklio, arba padangų montavimu, balansavimu ir ratų suvedimo darbais. Tai aplamai neturėtų būti laikomi automobilio defektais. Taip pat koks gedimas yra fiksuotas dėl greičio dėžės kronkšteino, dėl priekinio traverso sailentbloko ir kitų sąmatoje nurodytų prekių ar paslaugų - nėra aišku. Byloje nėra duomenų, kad šias automobilio dalis būtų sugadinęs atsakovas ir jis už tai turėtų atsakyti. Taigi pagrįstai manome, kad UAB „Gintis“ parengta remonto darbų sąmata nepatvirtina nei sąmatoje nurodytų gedimų faktų, nei jų ryšio su atsakovo veiksmais.

Kitas argumentas, kuriuo ieškovė remiasi reikšdama reikalavimą - teigia, jog teismų praktikoje dėl žalos turtui atlyginimo nėra reikalaujama, kad turtas būtų suremontuotas, kad nukentėjęs asmuo jau būtų patyręs remonto išlaidas, kas leistų reikalauti žalos atlyginimo. Nurodo, jog tokiu atveju žalos dydis gali būti apskaičiuojamas prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymo būdu, vadovaujantis turto vertinimo pažymomis, sąmatomis ir kitais panašiais įrodymais. Žalos faktą ieškovė įrodinėja nustatytais defektais ir poreikiu remontuoti automobilį ir dėl to nukritusia jo verte, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kokios vertės automobilis buvo sugrąžintas ieškovei ir kokia yra analogiškų automobilių vidutinė rinkos vertė be trūkumų.

Byloje ieškovė pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad ginčo automobilis 2023-11-20 buvo parduotas už 2300 Eur kainą UAB „Autobus.lt“. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog nei vienas iš sąmatoje įrašytų defektų (gedimų) nėra paminėtas 2023-11-20 ieškovės ir UAB „Autobus.lt“ sudarytoje transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje. Jeigu ieškovė teigia, kad defektų netvarkė ir automobilis buvo parduotas su eilę trūkumų, tai kyla klausimas, kodėl visi šie trūkumai ar bent dalis jų nebuvo įrašyti į 2023-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį. Taip išeitų, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas, geros būklės ir be jokių defektų.

Taip pat ieškovė byloje neįrodė, jog automobilį tikrai pardavė už 2300 Eur sumą. Teismui įpareigojus pateikti sumokėjimo patvirtinantį dokumentą, tas nebuvo padaryta, pateikta tik PVM sąskaitą faktūrą, kuri nepasirašyta, ir nurodyta, kad ji buvo apmokėta atliekant tarpusavio užskaitas. Tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, ieškovė į bylą nepateikė. Teismo manymu, byloje nėra įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas konstatuoti, jog automobilio pardavimo kainos dydį t.y. potencialų automobilio rinkos vertės sumažėjimą, nulėmė būtent UAB „Gintis“ sąmatoje aprašyti ir nustatyti defektai.

Taip pat pagrįstas abejones dėl neva automobiliui nustatytų trūkumų kelia ir kiti byloje esantys duomenys. Iš techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ informacinės elektroninių paslaugų sistemos gautų duomenų, kurie yra pateikti byloje, matyti, kad po automobilio pardavimo praėjus tik 7 dienoms t.y. 2023-11-27 automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu automobiliui buvo nustatyti tik keli nedideli trūkumai, susiję su priekiniais ir galiniais gabarito žibintais. Nenustačius daugiau trūkumų automobilio savininkui buvo išduota galiojanti techninės apžiūros rezultatų kortelė. Laiko prasme nėra logikos, kad visi sąmatoje įrašyti defektai per 7 dienas, o jei tiksliau per 5 darbo dienas, būtų buvę pašalinti. Taigi tokie byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti, jog išvis automobilis turėjo sąmatoje nurodytus trūkumus, kurie nebuvo įrašyti nei į 2023-11-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nei nustatyti 2023-11-27 atliekant automobilio techninę apžiūrą. Atsakovas pagrįstai mano, kad ieškovė neįrodė, kad automobilis buvo parduotas už didžiausią galimą gauti kainą. Manytina, kad pardavimo kainą nulėmė ne atsakovo veiksmai, dėl kurių neva pablogėjo automobilio būklė, o ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Autobus.lt“ pasirinkimas dėl automobilio pardavimo sąlygų.

Taip pat atkreipiamas teismo dėmesys, jog 2022-04-13 atsakovas su ieškove Sutartį sudarė asmeniniais vartojimo tikslais, kurios bendrąsias ir specialiąsias sąlygas rengė ieškovė, todėl Sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.2281 str.) iš kurios visi kilę neaiškumai ir abejonės dėl Sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo turėtų būti vertinamos atsakovo naudai.

Apibendrinant darytina išvada, jog ieškovės ieškinys neįrodytas, nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Ieškovė net praėjus vieneriems metams po automobilio jai sugrąžinimo, nesugebėjo pateikti jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų realiai jos patirtas automobilio vertės atkūrimo išlaidas. Ieškovė byloje nepagrindė, kad jos nurodyti transporto priemonės defektai objektyviai egzistavo, kad jie atsirado dėl atsakovo veiksmų ir kad ieškovė realiai juos pašalino, patiriant 5315,22 Eur dydžio nuostolius, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Atsakovas patyrė iš viso 1275 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinas 1275 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Go4Rent“, įmonės kodas 305697517, atsakovui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1275,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.