- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-639-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44690-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas (pirm.)
- Ieškovas
- "Gelvora"
- Atsakovas
- UAB "VEGDA", J. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovams UAB „VEGDA“ ir J. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 18 288,86 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovas nurodo, kad 2013-09-13 AB DNB lizingas ir UAB „VEGDA“ sudarė lizingo sutartis Nr. 201309F-12811, Nr. 201309F-12816, Nr. 201309F-12817 (toliau - Lizingo sutartys) (šiuo metu ieškovas perėmė reikalavimo teises pagal Lizingo sutartis) atitinkamai dėl: 1) priekabos (duomenys neskelbtini), 2004 m. laidos; 2) važiuoklės (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos; 3) priekabos (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos, finansinės nuomos. 2013-09-13 AB DNB lizingas ir atsakovė J. Č. sudarė Laidavimo sutartis Nr. 201309F-12811-G1, Nr. 201309F-12816-G1, Nr. 201309F-12817-G1 (toliau - Laidavimo sutartys), kuriomis įsipareigojo atsakyti solidariai su pagrindiniu skolininku - UAB „VEGDA“ už tinkamą Lizingo sutarčių vykdymą.
Atsakovai nevykdė tinkamai mokėjimų pagal Lizingo sutartis, todėl šios sutartys buvo nutrauktos. UAB „VEGDA“ grąžino transporto priemones, išskyrus priekabą (duomenys neskelbtini), kuri negrąžinta iki šiol. Tik 2017-05-31 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 201309F12817-P2 lizingo davėjui pavyko parduoti priekabą (duomenys neskelbtini) už 2 057 Eur (tame tarpe 357 Eur PVM), o 2017-05-31 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 201309F-12816-P2 buvo parduota važiuoklė (duomenys neskelbtini) už 8 833 Eur (tame tarpe 1 533 Eur PVM). Tokiu būdu, iš minėtų dviejų turtų pardavimo gauta 9 000 Eur (skaičiuojant be PVM) arba 10 890 Eur (skaičiuojant su PVM) suma.
Ieškovas pažymi, kad teismui pateiktoje Informacijoje apie mokėjimus pagal Lizingo sutartis yra pateiktas įsiskolinimų paskaičiavimas pagal kiekvieną Lizingo sutartį, juos mažinant turto pardavimo kaina, nurodant konkrečias pradelstų mokėjimų, likusių lizingo mokėjimų sumas. Bendra reikalaujama priteisti iš atsakovų suma sudaro 18 288,86 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į ieškinio patikslinimą prašo atmesti ieškinį.
Atsakovai nurodo, kad ieškovui grąžintų ir grąžintinos transporto priemonių rinkos vertės yra didesnės nei nurodo ieškovas.
Byloje nebuvo atliekamos ekspertizės ar kitaip siekiama nustatyti konkrečius duomenis apie Lizingo sutarčių objektų rinkos vertes šių sutarčių nutraukimo dieną, nevertinta, kokius realius nuostolius ieškovas patyrė, nutraukus ginčo sutartis ir pardavus turtą. Nebuvo atskleista informacija apie vykdytą turto pardavimo procesą, lizingo davėjo elgesį ir siekį parduoti daiktą už kuo didesnę kainą.
Atsakovai pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų priteisti jam iš atsakovų įmokas pagal Lizingo sutartis pagrįstumo, iš šių įmokų turėjo būti atimta ieškovui grąžintų lizingo dalykų vertė grąžinimo dieną. Tačiau ieškinyje reikalaujamą priteisti sumą ieškovas apskaičiuoja įvertindamas po dviejų metų parduotas transporto priemones. Ieškovas nepateikė duomenų, kokius nuostolius ieškovas patyrė dėl to, kad Lizingo sutartys buvo nutrauktos ir ieškovui buvo grąžinti lizingo objektai. Nustačius, kad atsakovo sumokėtų įmokų suma ir ieškovo susigrąžintų lizingo objektų vertė viršija ieškovo patirtus nuostolius, tai turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius ieškovo nuostolius, yra grąžintina atsakovui restitucijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2013-09-13 AB DNB lizingas ir UAB „VEGDA“ sudarė lizingo sutartis Nr. 201309F-12811, Nr. 201309F-12816, Nr. 201309F-12817 atitinkamai dėl: 1) priekabos (duomenys neskelbtini), 2004 m. laidos; 2) važiuoklės (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos; 3) priekabos (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos, finansinės nuomos. 2013-09-13 AB DNB lizingas ir atsakovė J. Č. sudarė Laidavimo sutartis Nr. 201309F-12811-G1, Nr. 201309F-12816-G1, Nr. 201309F-12817-G1, kuriomis įsipareigojo atsakyti solidariai su pagrindiniu skolininku - UAB „VEGDA“ už tinkamą Lizingo sutarčių vykdymą.
UAB „GELVORA“ perėmė reikalavimo teises pagal ginčo sutartis 2020-08-24 Reikalavimo teisių pirkimo ir perleidimo sutarties pagrindu.
Dėl minėtų faktinių aplinkybių nekilo ginčas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. 22 639,62 Eur skolos, procesines palūkanas. UAB „VEGDA“ ir J. Č. teikė priešieškinį, kuriuo atsakovai prašė: 1) pripažinti tarp atsakovo UAB „VEGDA“ ir ieškovo 2013-09-13 finansinio lizingo sutarčių Nr. 201309F-12811, 201309F-12815, 201309F-12816, 201309F-12817 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; 2) priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „VEGDA“ negautas pajamas - 21 420 Eur; 3) priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „VEGDA“ lėšas, kurias ieškovas be pagrindo gavo dėl UAB „VEGDA“ permokos, vykdant prievoles pagal Lizingo sutartis - 3 238,28 Eur; 4) priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „VEGDA“ nuostolius, kuriuos atsakovas UAB „VEGDA“ patyrė dėl nepagrįstai ieškovo taikytos civilinės atsakomybės - Lizingo sutarčių nutraukimo, atlyginimą - 31 340 Eur; 5) priteisti atsakovui UAB „VEGDA“ iš ieškovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-26 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. skolą - 18 782,02 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 782,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 2 559,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. priešieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo 2020-01-23 nutartimi nutarė: 1) palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dalį dėl ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, reikalavimo dėl baudos - 5 711,06 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. atmetimo ir dėl atsakovo UAB „VEGDA“ priešieškinyje pareikštų reikalavimų dėl lizingo sutarčių Nr. 201309F-12811, 201309F-12815, Nr. 201309F-12816, Nr. 201309F-12817 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei negautų pajamų - 3 238,28 Eur priteisimo iš ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atmetimo; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, reikalavimas dėl delspinigių - 3 354,16 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: atmesti ieškinio dalį dėl delspinigių- 3 354,16 Eur priteisimo ieškovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č.; 3) panaikinti kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dalį ir šią civilinės bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Iš minėtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad iš naujo nagrinėtinas ginčas dėl skolos, kurią ieškovas sieja su nesumokėtomis įmokomis (negautomis pajamomis) priteisimo.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
CK 6.567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Iš teismui pateiktos ieškovo Informacijos apie mokėjimus pagal Lizingo sutartis, kurioje nurodomas įsiskolinimų paskaičiavimas pagal kiekvieną Lizingo sutartį, juos mažinant turto pardavimo kaina, nurodant konkrečias pradelstų mokėjimų, likusių lizingo mokėjimų sumas, matyti, jog bendra ieškovo negautų pajamų suma sudaro 18 288,86 Eur. Šiais paskaičiavimais teismas neturi pagrindo abejoti. Pirma, atsakovai iš esmės ir neginčijo nurodytų nesumokėtų įmokų dydžio pagal Lizingo sutartis. Antra, atsakovai ginčijo sumos pagrįstumą iš esmės tik transporto priemonių didesne kaina nei nurodo ieškovas. Tačiau atsakovai nepateikė objektyvių ir pakankamai įrodymų, kad patys ėmėsi priemonių realizuoti ginčo transporto priemones už didesnę kainą nei pardavė ieškovas, kad ieškovo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai yra ginčijami ar negaliojantys, kad ieškovas vilkino parduoti transporto priemones, tuo didindamas savo nuostolius. Pažymėtina, kad iki šiol atsakovai taip ir nenurodė, kur yra ieškovui negrąžinta priekaba (duomenys neskelbtini), - tai verčia abejoti atsakovų sąžiningumu (CPK 185 straipsnis). Tuo pačiu atsakovo pateikti duomenys apie skelbimuose nurodomas transporto priemonių kainas yra nepakankami įrodymai, kad paneigti realius ieškovo sudarytus sandorius, kurie kaip jau minėta ir nėra ginčijami. Teismas aiškino šalims teisę teikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovai, turintys advokatą, papildomų, specialiomis žiniomis paremtų įrodymų nepateikė.
Taigi, teismo nuomone, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti negautas pinigines sumas tiek iki Lizingo sutarčių nutraukimo, tiek po šių sutarčių nutraukimo negautas įmokas, jas kvalifikuojant ir kaip negautas pajamas (nuostolius), nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl laiduotojo atsakomybės. CK 76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Ginčo Laidavimo sutartyse ribojimai laiduotojui J. Č. neaptarti. Pažymėtina, kad pagal Laidavimo sutarčių 7.1 punktą jos (sutartys) galioja nuo jų pasirašymo momento iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartys.
Tokiu atveju konstatuotina, kad pagrįstai ieškovas reikalauja taikyti solidariąją atsakomybę atsakovės J. Č. atžvilgiu.
Konstatavus, kad ieškovas pagrįstai reikalauja įvykdyti piniginę prievolę, tenkintintas reikalavimas dėl 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-12-09 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė J. Č. neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ji yra verslininkė.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad tiek pagal pradinį, tiek pagal patikslintą ieškinį pagrindinės prievolės yra pagrįstos, nepagrįstos išvestinės prievolės – dėl netesybų, priešieškinis atmestas, ieškovui teisinga priteisti 90 proc. išlaidų advokato pagalbai, t. y. priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 3 604,59 Eur advokato pagalbai (4 005,10 Eur x 90 proc.), ir 411,50 Eur žyminio mokesčio (18 288,86 Eur x 3 proc. x 75 proc.), iš viso 4 016,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovams nepriteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų priteistina į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 19,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „GELVORA“ (juridinio asmens kodas ) iš atsakovų UAB „VEGDA“ (juridinio asmens kodas 174985492) ir J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 18 288,86 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 86 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18 288,86 Eur sumą nuo 2016-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 4 016,09 Eur (keturis tūkstančius šešiolika eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų UAB „VEGDA“ (juridinio asmens kodas 174985492) ir J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 19,02 Eur (devyniolika eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.