- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-155-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- D. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24885-192/2009 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-8), kuriuo prašė padidinti 2007-04-18 teismo sprendimu iš atsakovo priteistą M. P. ir R. P. skirtą išlaikymą, nuo 2009-09-24 dienos iki M. P. ir R. P. pilnametystės iš atsakovo priteisiant po 500 Lt dydžio per mėnesį kiekvienam jų skirtą išlaikymą, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Lt per mėnesį, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. P..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš atsakovo išlaikymas vaikams yra jau priteistas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125 Lt kas mėnesį. Duomenų, kad atsakovas nevykdytų teismo sprendimo, byloje nėra. Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtino, kad atsakovas gera valia vaikų išlaikymui skiria didesnę sumą nei priteista. Teismas darė išvadą kad šalių nepilnamečių vaikų minimalūs poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui bylos nagrinėjimo metu turėtų būti užtikrinti. Ieškovei neįrodžius, kad bylos nagrinėjimo metu gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė, teismas laikinosios apsaugos priemonės netaikė.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 27-28) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones -priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams M. P. ir R. P. po 400 Lt per mėnesį, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. P.. Apeliantė mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl šių priežasčių:
1. Teismas neatsižvelgė į su ieškiniu pateiktus duomenims, kad atsakovas ir pats anksčiau geranoriškai teikė daug didesnės sumos išlaikymą - po 300-450 Lt per mėnesį. Jam pačiam buvo suprantamas vaikų poreikių tenkinimo bei apsaugos prioritetas, tinkamo ir būtino minimaliojo išlaikymo dydžio mokėjimo pareiga, o iš jo atliekamų mokėjimų akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia skirti didesnį nei 2007 m. priteistas išlaikymas, kai tuo metu atsakovas dar nedirbo ir šeimą išlaikė viena ieškovė.
2. Teismas, net nelaukdamas atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nustatė, kad šiuo metu atsakovo mokama 125 Lt x 2 suma yra pakankama, kad „užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, taip netiesiogiai pasisakydamas ir dėl ieškininių reikalavimų pagrįstumo. Tačiau su šiuo teismo motyvu nepateikta jokių minimalių poreikių tenkinimo skaičiavimų, priešingai - jis prieštarauja LAT suformuotai ir nustatyta tvarka paskelbtai teismų praktikai (CPK 4 str. pažeidimas).
3. Kadangi ieškinio reikalavimas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra tapatūs ir skiriasi tiek sumomis (400 ir 500 kiekvienam vaikui per mėnesį), tiek ir teisiniais pagrindais (CK 3.65 str. ir 3.201 str.), teismas privalėjo nustatyti, kad kiekvienas nepilnametis vaikas turi teisę į sveiką, saugią ir tinkamą socialinę aplinką, taikyti ne mažesnės už vienos minimalios mėnesio algos (MMA) išlaikymo vertės principą bei LAT jau nurodytą CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, taikytiną kaip analogija.
Atsakovas D. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 144 str. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė prašo padidinti priteistą vaikams išlaikymą, nes po 125 Lt kiekvienam vaikui priteista suma yra nepakankama jų poreikiams tenkinti. Tačiau teismas, neištyręs visų byloje esančių įrodymų, nenustatęs ieškovės ir atsakovo turtinės padėties bei vaikų poreikių, negali spręsti, ar ieškovės prašomas priteisti materialinis išlaikymas yra pagrįstas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaujantis įstatymu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimas, pirmiausiai įvertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdo 2007-04-18 teismo sprendimo, t. y. gera valia neteikia vaikams teismo sprendimu priteisto išlaikymo. Iš ieškovės pateiktos lentelės (b. l.3) matyti, kad atsakovas skiria vaikų išlaikymui didesnę sumą negu yra priteista. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 250 Lt suma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams maistui, sveikatai, ugdymui užtikrinti, nes tokio dydžio išlaikymą teikia atsakovas pagal 2007-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, sprendimas galioja, jo vykdymas nėra sustabdytas.
Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas privalėjo vadovautis LAT suformuota teismų praktika ir priteisti kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis nekeistina, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.