Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-05 · Administracinė byla Nr. A-442-60-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
A-442-60-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
M. J., G. J., B. B., G. T.
Trečiasis asmuo
L. P., J. S., S. L.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Valdas Pumputis
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A248 - 60/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 76. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjos M. J. atstovams V. J., V. N., V. J.,pareiškėjo G. J. atstovui V. J.,trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P.,trečiojo suinteresuoto asmens L. P. atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. P. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. J., G. J., G. J., B. B. ir G. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., J. S., S. L., dėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 1,28 ha žemės jiems tenkančią dalį bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją inicijuoti Vilniaus kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir nustatyta tvarka parengti dokumentaciją dėl natūra grąžinamos žemės bei visos G. J. asmeniniam ūkiui teisėtai suteiktos ir naudojamos žemės įsigijimo nuosavybėn.

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. turėtos žemės pareiškėjams tenkančią dalį. Pareiškėjai nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1,28 ha žemės savininkė buvo A. J. teismas nustatė tik 2004 m. gruodžio 1 d., todėl jie praleido prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo terminą.

Atsakovas pareiškėjų skundo dalį dėl praleisto termino atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, o skundą dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus prašė atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises, todėl jie nelaikytini pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą ir atsakovas negali atlikti jų nurodomų veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimą ir naudojimą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo L. P. su pareiškėjų skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas jiems turėtų būti atnaujintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatyta tvarka turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų iki minėtų datų nepateikė. Pareiškėjai teigė, kad terminą prašymui paduoti praleido dėl tos priežasties, kad apie galimą nuosavybės teisių atkūrimą į jų senelės A. J. žemę nieko nežinojo ir tik po 2004 m. gruodžio 1 d., kai teismas priėmė sprendimą pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. nuosavybės teise valdė 1,28 ha žemės, jiems tapo žinoma, kad A. J. turėjo žemės. Tačiau šios pareiškėjų nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Terminas šiuo atveju praleistas dėl pačių pareiškėjų niekuo nepateisinamo neveikimo, kai jie per įstatymo nustatytus terminus nesugebėjo tinkamai išreikšti savo valios dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo, ir toks neveikimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, dėl kurios praleisti terminai turėtų būti atnaujinti. Teismas nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu teismas patenkintų prašymą atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir pareiškėjai pateiktų atsakovui atitinkamus prašymus, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Kadangi teismas atmeta pareiškėjų reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl atmestinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą inicijuoti Vilniaus kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir nustatyta tvarka parengti dokumentaciją dėl G. J. natūra grąžinamos žemės.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą patenkinti.

Pareiškėjai nurodė, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog terminai šiuo atveju buvo praleisti dėl jų nepateisinamo neveikimo. Pareiškėjai nurodė, kad iki Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. J. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, priėmimo buvusiu žemės savininku pagrįstai buvo laikomas J. J.. Tuo tarpu dėl J. J. žemės pareiškėjai ne tik laiku pateikė prašymus ir visus būtinus dokumentus, bet jiems iš dalies jau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjai iki 2004 m. gruodžio 1 d. neturėjo pagrindo dar kartą kreiptis dėl tos pačios žemės gražinimo. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja G. J. savo skundo antruoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus bendrai dėl natūra grąžinamos žemės, nes pareiškėja pretenduoja ne tik į A. J., bet ir į buvusio savininko J. J. žemės grąžinimą. Po Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimo priėmimo buvusio savininko J. J. iki 1940 metų valdytos žemės dalis atitinkamai sumažėjo, todėl atsakovas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytą tvarką privalėjo atitinkamai patikslinti natūra gražinamus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinio skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų nurodomus veiksmus atmesti, o dėl kitos apeliacinio skundo dalies prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos piliečiams, nustatyta tvarka pateikusiems atitinkamus prašymus. Pareiškėjai nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises į A. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir galės juos pateikti tuo atveju, jeigu teismas patenkins reikalavimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas negali būti įpareigojamas atlikti pareiškėjų nurodomus veiksmus. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjai savo skunde teismui nurodė konkretaus skundžiamo atsakovo veiksmo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo L. P. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų veiksmus kaip niekuo nepateisinamą neveikimą. Po Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo priėmimo pareiškėjams tapo žinoma, jog A. J. iki nacionalizacijos valdė 1,28 ha žemės. Todėl vertinant pareiškėjų nurodomų priežasčių svarbumą turi būti vertinama ne tik tai, kodėl prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo pateiktas iki 2001 m. gruodžio 31 d., tačiau ir tai, kada savo teisę pareiškėjai pradėjo realizuoti. Šiuo atveju negalima pripažinti, jog pareiškėjai elgėsi apdairiai ir rūpestingai, nes į teismą dėl termino atnaujinimo jie kreipėsi tik praėjus dvejiems metams po Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo priėmimo.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeitė: teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, panaikino ir atnaujino pareiškėjams terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 1,82 ha žemės jiems tenkančią dalį bei terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą.

Dėl prašymo atnaujinti terminus teismas nurodė, kad pareiškėjai pretendavo į savo tėvo J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę - 7,28 ha, buvusią Vilniaus- Trakų apskrities Riešės valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, kurią šis paveldėjo po savo tėvo J. J. mirties 1936 m.. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo jie padavė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į šį turtą buvo pradėtas, į dalį žemės nuosavybės teisės atkurtos. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1,82 ha iš 7,28 ha žemės, likusios po J. J. (pareiškėjų senelio) mirties, paveldėjo ir nuosavybės teisėmis valdė jo sutuoktinė A. J. (pareiškėjų senelė). Tai reiškia, kad po J. J. (pareiškėjų senelio) mirties pareiškėjų tėvas paveldėjo ne visą (7,28 ha) žemę, o tik 5,46 ha. Pareiškėjų tėvas mirė 1953 m.. Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškėjai turi teisę pretenduoti į A. J. nuosavybės teise valdytą turtą. Tačiau iki 2001 m. gruodžio 31 d. jie nebuvo padavę prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. žemę, kaip to reikalauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikę nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, kaip tai numato to paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Tose pat minėto straipsnio dalyse nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Teismas nurodė, kad terminai prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti buvo nustatyti pakankamai ilgi, apie dešimt metų, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie tam tikrą laiką šia teise dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti negalėjo. Todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką, minėti terminai atnaujintini tik ypatingais atvejais, esant objektyvioms, nuo pretendentų valios nepriklausančioms priežastims. Būtent tokiomis objektyviomis priežastimis savo prašymą šiuo atveju ir grindžia pareiškėjai. Kaip jau minėta, juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų senelė nuosavybės teisėmis valdė 1,82 ha žemės, nustatytas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimu, tai yra po to, kai jau buvo baigęsis įstatymu nustatytas terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas ne pareiškėjų iniciatyva, jie būdami atsakovais nurodytoje byloje, prieštaravo tokio juridinio fakto nustatymui. Įvertinant tai, kad kol teismo sprendimu nebuvo pripažinta, jog A. J. nuosavybės teisėmis valdė 1,82 žemės, buvo laikoma, kad ši žemė nuosavybės teisėmis priklausė pareiškėjų tėvui, ir kad dėl tėvo žemės pareiškėjai buvo padavę prašymus, darytina išvada, jog pareiškėjams iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo poreikio ir galimybės paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. nuosavybę. Priešingu atveju tai reikštų, kad pareiškėjai pretenduoja į didesnį žemės plotą nei turėjo savininkai iki nacionalizacijos. Todėl pripažintina, kad pareiškėjai terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės jiems tenkančią dalį bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, dėl ko šie terminai atnaujintini.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teismas nurodė, kad pareiškėja G. J. kitu reikalavimu prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją inicijuoti Vilniaus kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir nustatyta tvarka parengti dokumentaciją dėl natūra grąžinamos žemės bei visos G. J. asmeniniam ūkiui teisėtai suteiktos ir naudojamos žemės įsigijimo nuosavybėn. Pareiškėjos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patikslino, kad šis reikalavimas apima nuosavybės teisių atkūrimą tiek į J. J., tiek į A. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę bei į asmeninio ūkio žemės privatizavimą. Tačiau žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir sklypų projektavimas galimas tik tada, kai aiškus pretendentams grąžintinos bei privatizuotinos žemės plotas. Kol pareiškėjai nebuvo kreipęsi į teismą dėl praleisto termino prašymams atkurti nuosavybės teises į A. J. valdytą žemę pateikti atnaujinimo ir kol teismas tokio prašymo neišsprendė, nebuvo aišku, į kokio dydžio žemės sklypą pretenduoja G. J. ir atsakovas negalėjo atlikti pareiškėjos G. J. pageidaujamų veiksmų. Atsakovas neatsisako atlikti pareiškėjos reikalavime nurodytų veiksmų, jei teismas pareiškėjai atnaujins terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, todėl nustatyti tokį įpareigojimą nėra pagrindo.

V.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti, per kokį terminą pareiškėjai turėjo galimybę įgyvendinti teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartyje nėra nustatytas joks terminas pareiškėjams, per kurį jie po to, kai teismas atnaujino jiems terminus, gali įgyvendinti teises pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti atitinkamus dokumentus. Akivaizdu, kad toks terminas negali būti begalinis, nes tai leistų pareiškėjams piktnaudžiauti teise, vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei prieštarautų teisinių santykių stabilumo principui. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 14 d. raštu informavo, jog pareiškėjai vis dar nėra pateikę nei prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. Toks neapibrėžtumas turi įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms, nes nėra galimybės galutinai nustatyti jo dalį atkuriant nuosavybės teises ir yra vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas atmestinas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo prašo, kad teismas pateiktų išaiškinimą klausimu, dėl kurio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartyje nebuvo pasisakyta. Pateikdamas trečiojo suinteresuoto asmens prašomą išaiškinimą, teismas išeitų už Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties ribų ir tokiu būdu pakeistų šios nutarties turinį. To daryti įstatymas neleidžia, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens L. P. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė