- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1151-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- E. Š., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- notaras A
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notaras A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų E. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notaras A. G.,
2. Atsakovas teismui pateikė prašymą leisti notarui išduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą į E. Š. turtą bei įregistruoti E. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre kaip atsakovo nuosavybę, paliekant registruose įrašą, draudžiantį Turtą perleisti, įkeisti, nuomoti, nustatyti servitutus ar sudaryti bet kokias tokio pobūdžio sutartis (kuriais Turtas perleidžiamas kito asmens nuosavybėn ar perduodamas naudoti, ar kitaip apsunkinamas) iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad notaras dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės velionės E. Š. turtui, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui. Dėl šios priežasties atsakovas negali žemės sklypų deklaruoti Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir gauti išmokos, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu patvirtintų „Dėl paramos už žemės naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių“ mokama tik žemės savininkui arba teisėtam valdytojui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
5. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas civilinėje byloje paskyrė E. Š., mirusios Duomenys neskelbtini., pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, bei minėta nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1179-220/2018 sustabdė iki bus atlikta pomirtinė ekspertizė.
6. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas negali būti tenkintinas, kadangi prašymas susijęs su ieškinio dalyku ir dėl to tarp šalių kilęs teisminis ginčas, kadangi ieškovas prašo pripažinti testamentą, pagal kurį atsakovas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo (jų motinos turtą, tame skaičiuje ir žemės sklypo, kuriam šiuo prašymu prašoma leidimo išduoti paveldėjimo liudijimą) ir tapti ginčytino turto savininku.
7. Pažymėjo, jog teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Šiuo metu atsakovas yra turto, kurį paliko testamentu atsakovo motina E. Š., mirusi Duomenys neskelbtini.,., teisėtas paveldėtojas. E. Š. 2014 m. gegužės 15 d. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure surašytas testamentas, pagal kurį jai priklausantį turtą paliko atsakovui, šiuo metu nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Taigi atsakovas testatorės valia yra teisėtas turto paveldėtojas bei laikomas įpėdiniu nuo palikimo atsiradimo momento.
8.2. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio teisės į paveldėjimą įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
8.3. Atsakovo prašymas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu / pakeitimu, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo, dėl kurio teismas negalėtų nagrinėti atsakovo prašymo.
8.4. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo prašymo notarui leisti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra neproporcingai ir nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
9.2. Atsakovo prašymas nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu / pakeitimu.
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo prašymas negali būti tenkintinas, kadangi prašymas susijęs su ieškinio dalyku, ir dėl to tarp šalių kyla teisminis ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes. Akcentuoja, kad atsakovas testatorės valia yra teisėtas turto paveldėtojas bei laikomas įpėdiniu nuo palikimo atsiradimo momento, testamentas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
13. Bylos duomenimis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1179-220/2018 paskirta E. Š., mirusios Duomenys neskelbtini.,, pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir byla sustabdyta iki ji bus atlikta.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 166 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.
15. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad neginčija ir neprašo panaikinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau mano, jog prašymas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu / pakeitimu, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo, dėl kurio teismas negalėtų nagrinėti atsakovo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas nurodo neprašantis pakeisti / panaikinti šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog nepatenkinus prašymo notarui leisti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra neproporcingai, nepagrįstai suvaržomos jo teisės, nelaikytini pakankamu pagrindu spręsti, jog atsakovo prašymas susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, ir todėl nagrinėtinas bylos sustabdymo metu.
16. Sutiktina su apelianto argumentais, jog paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio teisės į paveldėjimą įforminantis dokumentas, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl E. Š. testamento pripažinimo negaliojančiu, tai yra šioje civilinėje byloje yra ginčijama įpėdinio (atsakovo) teisė į paveldėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašymas negali būti tenkinamas, nes prašymas yra susijęs su ieškinio dalyku ir dėl to tarp šalių kyla teisminis ginčas, laikytina pagrįsta.
17. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LR Notariato įstatymo 1 straipsnyje yra numatyta, jog notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. O šiuo atveju, kaip jau minėta, tarp šalių yra ginčas dėl atsakovo S. Š. teisės į E. Š. testamente nurodyto turto paveldėjimą.
18. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.