Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.1.2; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.2.6.5;

2021 m. vasario 22 d.

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „15 min“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teikdamas teismui ieškinį nurodė, kad pradiniai atsakovai - žiniasklaidos priemonės laikraščiai „Vakarų ekspresas“ ir „15 min“, pažeisdami teisės aktus, viešai straipsniuose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ paskelbė jo asmens duomenis (balsavimo protokolą dėl stogo remonto), nurodydami kokį ir kur esantį turtą ieškovas turi bei informaciją kur gyvena ir kas yra jo kaimynas ar kaimynai.

Teigia, jog jis nėra viešas asmuo, todėl turi teisę į privatų gyvenimą ir neabejotiną teisę į tai, kad jo asmens duomenys nebūtų skelbiami žiniasklaidos priemonėse.

Minėtas žiniasklaidos priemones jis apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, prašydamas nubausti žiniasklaidos priemones „Vakarų ekspresas“ ir „15 min“ dėl jo asmens duomenų atskleidimo ir paviešinimo.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (SK-205) SPR-229 nusprendė skirti nuobaudą - pareikšti papeikimą viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 str. 1 d. (a) p., 6 str. 1 d. (a) p. pažeidimo tvarkant atskleidžiant pareiškėjo (E. K.) asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ ir pareikalauta pažeidimą pašalinti.

Minėtas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (SK-205) SPR- 229 yra nenuginčytas, galiojantis individualus teisės aktas, kuriuo yra konstatuoti UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ atlikti pažeidimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsniu, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsauga, informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, tik jei tas žmogus sutinka. Ieškovas teigia, jog UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ šią ir minėtas asmens duomenų apsaugą užtikrinančias normas pažeidė.

Dėl minėtų neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas teigia, jog patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintu, nes viešai paskelbti asmeniniai duomenys, kurie jokiu būdu negalėjo būti paskelbti. Ieškovas pradėjo nebepasitikėti visuomenės informavimo priemonėmis bei valstybe. Pažįstami ir giminės, girdant ieškovui, pradėjo aptarinėti jo turimo turto buvimo vietą ir būklę, taip pat jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Dėl minėtų veiksnių ieškovas reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą, t.y. prašo priteisti iš kalto asmens - atsakovės UAB „15min“ 1000 Eur.

Norėdamas išspręsti ginčą be teismo, 2020 m. vasario 25 d. ieškovas siuntė UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ prašymus, kad atlygintų jam padarytą neturinę žalą be teisminio proceso. UAB „15min“ atsakė, kad nesutinka žalą atlyginti, o UAB „Vakarų ekspresas“ į jo prašymą visai neatsakė, todėl nurodo, jog yra priverstas kreiptis į teismą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė pripažino pažeidimą ankščiau ir, dar nesant priimto inspektoriaus sprendimo, pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką - dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis. Teigia, jog buvo paskelbti ieškovo asmens duomenys – vardas, pavardė ir faktas, kad ieškovas yra Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys. Ieškovo asmens duomenų nebuvo paskelbta publikacijos tekstinėje dalyje, jie buvo paskelbti tik iliustruojančioje nuotraukoje, kurią, norint pamatyti, reikėjo aktyvuoti (paspausti ant nuotraukos) ir išdidinti. Atsakovė be kita ko pažymi, jog ieškovo pateiktas paskelbtos informacijos įrodymas nėra toks, koks buvo paskelbtas: ieškovas redaguotą ekrano kopiją įkėlė ant Word formato dokumento – publikacijoje dokumento nuotrauka atrodė kitaip – mažesnė, neryški.

Publikacijos turinys buvo ne apie ieškovą, o apie seimo narį N. P., todėl jokia informacija apie ieškovą net nebuvo skelbiama. Ieškovo asmens duomenys buvo paskelbti atsitiktinai ir neutraliame kontekste, t.y. ieškovo duomenys buvo matyti tik daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narių balsavimo biuletenyje, kuriame nėra skelbiama jokios klaidingos, žeminančios ar asmens garbę bei orumą menkinančios informacijos.

Atsakovės nuomone, trumpalaikis, atsitiktinis ieškovo asmens duomenų paviešinimas publikaciją iliustruojančioje nuotraukoje, kurią norint pamatyti, reikia aktyvuoti, negalėjo sukelti ieškovui sunkių padarinių ir nulemti nurodyto dydžio neturtinės žalos, kuri turi būti atlyginta. Be to, ieškovas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, tik prasidėjus tyrimui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, pažeidimą geranoriškai pašalino.

Ieškovas nurodė, jog jo artimųjų klausimai apie jo turtą ir turto būklę, jį pažemimo, tačiau atsakovė negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Atsakovės nuomone, ieškovo artimųjų (kaip nurodyta pažįstamų ir giminių) klausimai apie turtą ir jo būklę vien dėl paskelbto balsavimo biuletenio negalėjo ieškovui sukelti neigiamų padarinių, nes labiau tikėtina, jog artimieji jau žinojo apie vykusį gaisrą ieškovo name, kuris kėlė gerokai daugiau rūpesčio dėl turto būklės, nei paskelbta informacija, kad seimo narys N. P. nevykdo savo įsipareigojimų, ar, kad ieškovas yra tokio turto savininkas ar teisėtas valdytojas (bendrijos narys). Atsakovės nuomone, artimųjų rūpestis dėl ieškovo turto būklės reiškia ieškovo teigiamą vertinimą, tai reiškia, jog artimieji juo rūpinasi, užjaučia, o ne smerkia.

Atsakovė teigia, kad ieškovo duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste, tekstas neapėmė jokios informacijos apie ieškovą (nei teigiamos, nei neigiamos), informacija publikacijoje pateikta teisingai, sąžiningai ir etiškai, nėra paskelbta tikrovės neatitinkančios informacijos.

Taip pat ieškovas nurodo tai, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietą, tačiau ir tokie argumentai neturi pagrindo. 2016 m. spalio 18 d. „Vakarų ekspresas“ paskelbė publikaciją „Politikei – vargas dėl sūnaus“ (priedas Nr. 2), kurioje yra viešai paskelbta tokia informacija: „<...>Vienas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas pakilo i? kova? su politike N. P. ir s?io namo laiptine?je ru?kanc?iu jos serganc?iu su?numi. Vyras tikina, jog N. Puteikiene? grasino „is?griauti buta?“, tac?iau pati politike? neigia tokius kaltinimus. Vies?ojoje erdve?je pries? kelias dienas prade?jo plisti nez?inia kokiomis aplinkybe?mis nutekintas (duomenys neskelbtini) namo gyventojo E. K. Savivaldybei paras?ytas skundas. <...>“. Taigi, ieškovo artimieji apie ieškovo gyvenamąją vietą sužinojo ne iš atsakovės paskelbtos informacijos, ji buvo žinoma ir ankščiau. Kadangi ieškovo asmens duomenys vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas buvo viešai per visuomenės informavimo priemones skelbiami nuo 2016 metų, o ieškovas net nemėgino šios informacijos skųsti/ reikalauti pašalinti, tai patvirtina, jog ieškovui šis klausimas nėra itin aktualus.

Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui dėl trumpalaikio, atsitiktinio jo asmens duomenų paviešinimo publikacijos ne tekstinėje dalyje atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį. Nustatyti neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, tačiau, atsakovės nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, ieškovui atlyginimo. Manytina, jog nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui.

2020 m. gruodžio 11 d. teisme gautas ieškovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jaučia didelį stresą bei depresiją ir šiuo metu, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ieškovui nedalyvaujant tiesiogiai teismo posėdyje) bei atsižvelgti į ieškinyje nurodytus argumentus.

2020 m. spalio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir pasiūlė pasirūpinti teisine pagalba.

2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi, teismas atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta galimybė pasirūpinti teisine pagalba ir pačiam dalyvauti teismo posėdyje, bei įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, teismo įpareigojimą pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu atšaukė. Ieškovui buvo išsiųsti prisijungimo į teismo posėdį Zoom programa duomenys, ieškovas teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu nedalyvavo, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. ieškovas kreipėsi su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – VDAI) dėl DNSB „Žalias kiemas“ pirmininko asmens duomenų atskleidimo žiniasklaidos atstovams ir dėl žiniasklaidos atstovų asmens duomenų paviešinimo portaluose www.15min.lt ir www.ve.lt. 2019 m. birželio 14 d. VDAI sprendimu „Dėl E. K. 2019 m. birželio 4 d. skundo“ Nr. 3R-508 (2.13-1.) ieškovo skundą buvo atsisakyta nagrinėti kaip nepriklausantį VDAI kompetencijai, ieškovo skundas persiųstas nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (elektroninės bylos (toliau – el. b.) 2020 m. liepos 27 d. į bylą pateikto dokumento Nr. DOK-28154 zip priedas).

2. 2019 m. birželio 13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu „Dėl publikacijoje „N. P. jau metus remontuoja namo stogą: ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis (www.15min.lt, 2019-05-15), „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ (www.ve.lt, 2019-05-16) paskelbtos informacijos Nr. (SK-205) SPR-229 (ieškinio dok. Nr. CBP-6107 zip priedas) pripažino ieškovo skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos pagrįstu; pareiškė papeikimą viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), duomenų valdytojams (tvarkytojams) – atsakovei UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ - dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo tvarkant (atskleidžiant) Pareiškėjo asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą: ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis“ (2019-05-15, www.15min.lt), „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ (2019-05-16, www.ve.lt) ir pareikalavo pažeidimą pašalinti; nurodė išsiųsti sprendimą ieškovui E. K., atsakovei UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6107 zip priedas).

3. 2020 m. vasario 8 d. ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovei bei UAB „Vakarų ekspresas“ reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo (reikalavimuose nurodoma data „2020 m. vasario 25 d.) (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6107 zip priedai), kuriais pareikalavo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur, lėšas prašydamas pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“ (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6107 zip priedas).

4. 2020 m. vasario 12 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ieškovo reikalavimo netenkino, argumentuodami tuo, kad atsakovės nuomone, trumpalaikis, atsitiktinis pareiškėjo asmens duomenų paviešinimas negalėjo pareiškėjui sukelti sunkių padarinių ir nulemti nurodyto dydžio neturtinės žalos (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6107 zip priedas).

5. Teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Ieškovas nurodė, jog atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“ jam padarytą neturtinę žalą atlygino taikiai, todėl pretenzijų ir reikalavimų jai nebereiškia, ieškininių reikalavimų UAB „Vakarų ekspresas“ atžvilgiu atsisako, bylą dalyje dėl reikalavimų UAB „Vakarų ekspresas“ prašo nutraukti (el. b. l. 16).

6. 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas ieškovo pareiškimą tenkino, priėmė ieškovo E. K. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ekspresas“ dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Civilinę bylą Nr. e2-8000-1032/2020 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ekspresas“ dėl neturtinės žalos priteisimo, dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų ekspresas“ priteisimo nutraukė (el. b. l. 20, 21).

Dėl atsakovės padaryto pažeidimo – ieškovo asmens duomenų paviešinimo

7. 2019 m. gruodžio 13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. (SK-205) SPR-229 buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisėto visuomenės (viešojo) intereso žinoti Pareiškėjo skundžiamų asmens duomenų (Pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto, gyvenamosios vietos adreso). Publikacijos yra ne apie Pareiškėjo, o apie N. P. veiksmus. Viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) tikslas — visuomenės (viešojo) intereso užtikrinimas - akivaizdžiai galėjo būti pasiektas ir be šių perteklinių duomenų apie Pareiškėją. Pareiškėjo duomenys galėjo būti skelbiami tik gavus Pareiškėjo sutikimą. Nagrinėjamu atveju, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), duomenų valdytojai (tvarkytojai) UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ turėjo pareigą atidžiai kontroliuoti savo visuomenės informavimo priemonėse ketinamą skelbti ir paskelbtą informaciją, įsitikinti, kad rengiama ir viešai skelbiama informacija nepažeis asmens duomenų tvarkymo principų ir teisėtumo sąlygų, gauti sutikimą tokią informaciją skelbti. Įvertinus Publikacijose skelbiamą informaciją ir Pareiškėjo, kaip privataus asmens, statusą, laikytina, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai yra viršesni. Remiantis išdėstytu buvo padaryta išvada, kad šiuo atveju pusiausvyra tarp teisės skleisti informaciją (saviraiškos laisvės) ir Pareiškėjo teisės į jo asmens duomenų apsaugą buvo pažeista - Publikacijose neteisėtai tvarkant (atskleidžiant) Pareiškėjo asmens duomenis. Konstatuotinas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – Reglamentas) (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimų pažeidimas, t. y. nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (Pareiškėjo sutikimo), Publikacijose neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys.

8. 2019 m. gruodžio 13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu buvo pareikštas papeikimas viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), duomenų valdytojams (tvarkytojams) - UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ - dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo tvarkant (atskleidžiant) Pareiškėjo asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą: ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis“ (2019-05-15, www.15min.lt), „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ (2019-05-16, www.ve.lt) ir pareikalauta pažeidimą pašalinti.

9. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

10. Reglamento (ES) 2016/679 5, 6 straipsniuose įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai ir teisėtumo sąlygos. Pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas, o duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi visų išvardintų principų, ir sugebėti įrodyti, kad jų buvo laikomasi (atskaitomybės principas). Atsižvelgiant į tai, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalis).

11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, jog buvo paskelbti ieškovo asmens duomenys – vardas ir pavardė ir faktas, kad ieškovas yra daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pripažino pažeidimą ankščiau ir dar nesant priimto inspektoriaus sprendimo (gavusi duomenis apie klausimo nagrinėjimą), pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką - dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis, tai galėjo būti praėjus 2-3 mėnesiams nuo ieškovo skundo pateikimo. Paaiškino, kad praėjus nemažai laiko nuo publikacijos pašalinimo nėra techninių galimybių pateikti į bylą duomenis, kada tiksliai pažeidimas buvo pašalintas.

13. Atsakovė 2019 m. gruodžio 13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo neskundė, pažeidimą pašalino. Tarp šalių ginčo dėl padaryto pažeidimo – neteisėto ieškovo asmens duomenų atkleidimo nėra (CPK 182 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnis).

14. Šioje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovo neteisėto duomenų atskleidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Ieškovas teigia, jog dėl jo neteisėtų asmens duomenų paviešinimo jis patyrė neturtinę žalą, tuo tarpu atsakovė teigia, kad pats atsakovės teisės pažeidimo pripažinimas ir pašalinimas turėtų būti pakankama ir teisinga satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais neturėtų būti priteisiamas.

Dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo

15. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 ir 4 dalimis, fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu; Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas pažeidžiant įstatymą yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktas civilinių teisių gynimo būdų neišsamus sąrašas, ir šio straipsnio 8 punktas nukreipia į kitus įstatymus bei juose nustatytus būdus. Šio punkto nuoroda į kitus įstatymus apima Lietuvos tarptautines sutartis, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Konvenciją (toliau – Konvencija) bei jos protokolus. Lietuvos teismai privalo taikyti Konvencijos nuostatas, taip pat vadovautis Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau tekste – EŽTT) praktika dėl šio teisės akto taikymo. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas žmogaus teises, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

17. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

18. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

19. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms.

20. Ieškovas ieškinyje teigia, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. žiniasklaidos priemonės UAB „15 min“ viešo straipsnio elektroninėje erdvėje, kurioje buvo paskelbti ieškovo asmens duomenys (balsavimo protokolas dėl stogo remonto), nurodant kokį ir kur esantį turtą ieškovas turi bei informaciją kur gyvena ir kas yra jo kaimynai, jis patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintu, nes viešai paskelbti asmeniniai duomenys, kurie jokiu būdu negalėjo būti paskelbti. Ieškovas pradėjo nebepasitikėti visuomenės informavimo priemonėmis bei valstybe. Pažįstami ir giminės, girdant ieškovui, pradėjo aptarinėti jo turimo turto buvimo vietą ir būklę, taip pat sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Dėl minėtų veiksnių ieškovas reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą, t.y. prašo priteisti iš kalto asmens - atsakovo UAB „15min“ 1000 Eur neturtinę žalą.

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

22. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. liepos 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

23. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.

24. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

25. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

26. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę. Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia (žinant, jog veiksmai neteisėti), o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs.

27. Pažymėtina, jog teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.

28. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje.

29. Pažymėtina, kad ieškovas 2020 m. spalio 1 d. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, teismas paskirdamas nagrinėti bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 161 straipsniu pasiūlė ieškovui pasirūpinti teisiniu atstovavimu, 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovui nurodžius, kad jis nesutinka su bylos nagrinėjimu per ZOOM programą teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2021 m. vasario 2 d. suteikiant ieškovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje bei pateikti savo paaiškinimus. 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis jaučia didelį stresą bei depresiją ir šiuo metu, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ieškovui nedalyvaujant tiesiogiai teismo posėdyje) bei atsižvelgti į ieškinyje nurodytus argumentus.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog ieškovo asmens duomenys - vardas ir pavardė buvo paskelbti kaip juridinio asmens Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario duomenys. Informacijos rengėjas neturėjo duomenų (ir šiuo metu tai nėra žinoma) apie tai, ar daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys ieškovas E. K. yra turto savininkas, gyventojas ar kitas teisėtas turto valdytojas, ar asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą susirinkime, tačiau tokių duomenų apie ieškovą publikacijoje ir nebuvo skelbiama, todėl sutiktina su atsakovės teiginiu, jog ieškovė paviešino informaciją apie ieškovo kaip Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario asmens duomenis.

32. Žurnalistų etikos inspektorius 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (SK-205) SPR-229 konstatavo, jog ieškovo asmens duomenys paskelbti neteisėtai – nesant ieškovo sutikimo ir skyrė atsakovei papeikimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pripažino pažeidimą ankščiau ir dar nesant priimto inspektoriaus sprendimo, pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką - dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis. Nurodė, kad ieškovo asmens duomenų nebuvo paskelbta publikacijos tekstinėje dalyje, jie buvo paskelbti tik iliustruojančioje nuotraukoje, kurią, norint pamatyti, reikėjo aktyvuoti (paspausti ant nuotraukos) ir išdidinti. Atsakovė be kita ko pažymi, jog ieškovo pateiktas paskelbtos informacijos įrodymas nėra toks, koks buvo paskelbtas: ieškovas redaguotą ekrano kopiją įkėlė ant Word formato dokumento – publikacijoje dokumento nuotrauka atrodė kitaip – mažesnė, neryški.

33. Atsakovės teigimu, publikacijos turinys buvo ne apie ieškovą, o apie seimo narį N. P., todėl jokia informacija apie ieškovą net nebuvo skelbiama. Susipažinus su į bylą pateikto publikacijos tekstu sutiktina su atsakovės teiginiais, jog ieškovo asmens duomenys buvo paskelbti atsitiktinai ir neutraliame kontekste, t.y. ieškovo duomenys buvo matyti tik daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narių balsavimo biuletenyje, kuriame nėra skelbiama jokios klaidingos, žeminančios ar asmens garbę bei orumą menkinančios informacijos.

34. Taip pat ieškovas nurodo tai, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietą ir būklę, jis taip pat sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. į bylą pateikė duomenis (DOK- 32115), patvirtinančius, jog 2016 m. spalio 18 d. „Vakarų ekspresas“ paskelbė publikaciją „Politikei – vargas dėl sūnaus“ (priedas Nr. 2), kurioje yra viešai paskelbta tokia informacija: „<...>Vienas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas pakilo i? kova? su politike N. P. ir s?io namo laiptine?je ru?kanc?iu jos serganc?iu su?numi. Vyras tikina, jog N. Puteikiene? grasino „is?griauti buta?“, tac?iau pati politike? neigia tokius kaltinimus. Vies?ojoje erdve?je pries? kelias dienas prade?jo plisti nez?inia kokiomis aplinkybe?mis nutekintas (duomenys neskelbtini) namo gyventojo E. K. Savivaldybei paras?ytas skundas. <...>“. Iš šių duomenų, darytina išvada, kad ieškovo artimieji apie jo gyvenamąją vietą nebūtinai sužinojo iš atsakovės paskelbtos informacijos, ji buvo žinoma ir ankščiau, kadangi ieškovo asmens duomenys vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas buvo viešai per visuomenės informavimo priemones skelbiami nuo 2016 metų, o ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad mėgino reikalauti šią informaciją pašalinti (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad artimųjų asmenų rūpestis dėl ieškovo turto būklės gali būti natūralus jaudinimasis, rūpinimasis ar užuojauta, paskelbti duomenys nebuvo klaidinantys, žeminantys asmens garbę ar orumą, šie duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste.

35. Ieškovas nurodo, jog dėl paskelbtų asmens duomenų jis patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintu, tačiau sutiktina su atsakovės teiginiu, jog labiau tikėtina, kad šie argumentai yra hiperbolizuoti. Ieškovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, paaiškinimų nedavė, nurodydamas, kad šiuo metu jaučia didelį stresą bei depresiją, jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovas savo teiginių, jog patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187, straipsniai). Dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas ir kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti.

36. Taip pat akcentuotina tai, kad ieškovas sužinojęs apie savo asmens duomenų galimai neteisėtą paviešinimą tiesiogiai į atsakovę nesikreipė, publikacija buvo paskelbta 2019 m. gegužės 15 d., o skundą ieškovas pateikė 2019 m. birželio 4 d. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri 2019 m. birželio 18 d. skundą persiuntė pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri tik 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovė nelaukdama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, atsakovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, pripažino pažeidimą ir pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką – dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačius ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumo ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245, 6.250 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

23. Ieškovo ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1202,74 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos (el.b.l. 55). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo E. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. K. 1202,74 Eur (vieną tūkstantį du šimtus du eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „15 min“ naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.