Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-175/2011

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Loretai Daukšienei, Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme; L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 2a p., subendrinta su 2010-05-10 Kauno miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme bei 2010-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. A., A. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. A., 2009-10-25 apie 19.50 val., būdamas prekybos ir pramogų centras „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš neįgaliųjų tualeto, esančio pirmame prekybos ir pramogų centro aukšte, pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą-vandens maišytuvą „ORAS ELEKTRA 6250 F“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1193,64 Lt turtinę žalą.

T. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. A. ir A. M., 2009-11-04 apie 19.30 val. atvyko į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiskirsčius vaidmenis, tai yra sutarus, kad V. A. iš neįgaliųjų tualeto 2B pavogs vandens maišytuvą „ORAS ELEKTRA 6250F", 1193.64 Lt vertės, o A. M. - iš neįgaliųjų tualeto 2C pavogs vandens maišytuvą „ORAS ELEKTRA 6250F", 1193,64 Lt vertės, jis stovės prie įėjimo į neįgaliųjų tualeto 2C ir pastebėjus apsaugos darbuotojus įspės A. M., kad ši nebūtų sulaikyta, tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 2 vandens maišytuvus „ORAS ELEKTRA 6250F“ bendros 2387,28 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi A. M. turimais įrankiais atsukus vandens maišytuvo tvirtinimo detales ir įsidėjus jį į su savimi turėtą maišelį bei kartu su A. M. išėjus iš prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų su pagrobtais daiktais.

Pirmosios instancijos teismas T. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad T. S. neigė, kad jis buvo susitaręs su kitais kaltinamaisiais juos saugoti, ir V. A., ir A. M. paneigė, kad tarėsi su T. S., jog šis, jiems einant vogti maišytuvų, juos saugotų. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, T. S. tik vaikštinėjo po prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, daugiau jokių veiksmų, iš kurių galima būtų matyti, jos jis yra V. A. ir A. M. daromo nusikaltimo bendrininkas, jis neatliko. Daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių T. S. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta.

Anot apeliantės, T. S. parodymai, kad jis nesitarė su kitais kaltinamaisiais juos saugoti, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems surinktiems ir teismo patikrintiems įrodymams, todėl laikytini kaip jo gynybos versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė tvirtina, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų, t.y. apsaugos darbuotojų parodymais, kurie apie įvykio aplinkybes pasakoja vienodai, nes visą vagystės procesą stebėjo vaizdo kameromis, akcentuodami akivaizdžiai įžūlų, neteisėtą kaltinamųjų elgesį, bet ir kad kai A. M. atėjo į PPC "(duomenys neskelbtini)", jai iš paskos atėjo dar vienas vyriškis, t.y. kaltinamasis T. S., kuris A. M. nuėjus į neįgaliųjų tualetą (2C) bei jame užsirakinus, liko stovėti tarp tualetų ir praėjimo į juos. Po to, šiai išėjus iš neįgaliųjų tualeto (2C), rankoje nešant parduotuvės „Maxima" maišelį ir nuėjus link išėjimo - įėjimo iš PPC "(duomenys neskelbtini)", iš paskos išėjo ir T. S., kur abu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyti. Nors kaltinamasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad PPC „(duomenys neskelbtini)" jis vaikščiojo po parduotuves ir prie tualetų priėjęs nebuvo, o išėjus į aikštelę pamatęs link automobilio einančią A. M., ją pasivijo, kad šis nebūtų draugų paliktas, tačiau tai visiškai paneigia pateikta filmuota medžiaga. Be to, faktą, kad vagystę ketino atlikti visi trys, patvirtina A. M., kuri parodė, jog važiuojant automobiliu jie visi kalbėjo, kad reikia iš PPC „(duomenys neskelbtini)" tualetų pavogti vandens maišytuvus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo T. S. veika atitinka visus BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius.

Skunde nurodoma, kad skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas, kuriuo kaltinamas T. S., priskiriamas prie nesunkių, T. S. anksčiau neteistas, nedirbantis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė grupėje bendrininkų, tačiau bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be laisvės atėmimo.

Anot apelianto, akivaizdu, jog teismas, priimdamas 2010-09-21 nuosprendį, nežinojo, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pakartotinai ir nepagrįstai išnagrinėtas bausmių pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžius subendrinimo klausimas. Vėlesnis teismo nuosprendis blogina nuteistojo teisinę padėtį nesant apeliacine tvarka apskustiems ir pakeistiems, o todėl teisėtiems ir galiojantiems 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžiams bei 2010-09-21 nutarčiai. Todėl jo nuomone, 2010-09-21 nuosprendis yra nepagrįstas, per griežtas, todėl naikintinas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Išteisintojo T. S. gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo L. K. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nelygino jų tarpusavyje ir todėl nepagrįstai T. S. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis T. S. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. A. ir A. M., 2009-11-04 apie 19.30 val. atvyko į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiskirsčius vaidmenis, tai yra sutarus, kad V. A. iš neįgaliųjų tualeto 2B pavogs vandens maišytuvą „ORAS ELEKTRA 6250F", 1193.64 Lt vertės, o A. M. - iš neįgaliųjų tualeto 2C pavogs vandens maišytuvą „ORAS ELEKTRA 6250F", 1193,64 Lt vertės, jis stovės prie įėjimo į neįgaliųjų tualeto 2C ir pastebėjus apsaugos darbuotojus įspės A. M., kad ši nebūtų sulaikyta, tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 2 vandens maišytuvus „ORAS ELEKTRA 6250F“ bendros 2387,28 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi A. M. turimais įrankiais atsukus vandens maišytuvo tvirtinimo detales ir įsidėjus jį į su savimi turėtą maišelį bei kartu su A. M. išėjus iš prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų su pagrobtais daiktais.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad T. S. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padarė patikėjęs T. S. parodymais, kad jis nesitarė su kitais kaltinamaisiais juos saugoti, taip pat atsižvelgęs į A. M. ir V. A. parodymus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu įrodymu vertinimu. Kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamasis T. S. patvirtino, kad žinojo, jog V. A. ir A. M. eis vogti vandens maišytuvų. Apie tai buvo kalbama mašinoje. Kaltinamasis V. A. taip pat parodė, kad mašinoje buvo kalbama apie tai, kad reikia pavogti vandens maišytuvus. A. M. turėjo nusukti kraną. Į „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo jis, A. M. ir T. S., o T. G. liko mašinoje. Liudytojas T. G. parodė, kad mašinoje G. T. S., A. M., V. A. aiškino, kaip pavogti kranus „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus prie „(duomenys neskelbtini)“, T. S., A. M. ir V. A. išlipo iš automobilio. Jis atsisakė daryti nusikaltimą, suprato, kad nieko neišeis. Kaltinamoji A. M. parodė, kad važiuojant automobiliu, G. pasiūlė pavogti kraną. Atvažiavus į „(duomenys neskelbtini)“, ji nuėjo į neįgaliųjų tualetą, V. A. nuėjo į kitą tualetą. Ji nusuko vandens maišytuvą ir įsidėjo jį į maišelį. Su T. S. ji nesitarė, ką jis darys. Kai ji išėjo iš tualeto, T. S. ėjo jai iš paskos. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad T. S. į PPC „(duomenys neskelbtini)“ ėjo tam, kad galėtų stebėti įėjimą į neįgaliųjų tualetą, iš kurio ji ketino pavogti vandens maišytuvą (t. 1, b.l. 163).

Nors kaltinamasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad PPC „(duomenys neskelbtini)" jis vaikščiojo po parduotuves ir prie tualetų priėjęs nebuvo, o išėjus į aikštelę pamatęs link automobilio einančią A. M., ją pasivijo, kad šis nebūtų draugų paliktas, tačiau tai visiškai paneigia pateikta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad T. S. į parduotuves nėjo. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip jis iš paskos A. M. įėjo į PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir lūkuriavo prie įėjimo į koridorių, vedantį į tualetus, o A. M. išėjus iš tualeto, iškart nusekė paskui ją į lauką, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad jis prisijungė prie A. M. ir V. A. daromo nusikaltimo. Jis, žinodamas, jog A. M. ir V. A. ketina pavogti vandens maišytuvus, ėjo kartu su jais į PPC „(duomenys neskelbtini)“. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad jis stebėjo aplinką, o ne vaikštinėjo po prekybos centrą, kaip kad nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Jis visą laiką, kol A. M. buvo tualete, praleido koridoriuje, prie įėjimo į tualetus arba paėjęs šiek tiek į šoną, tačiau vis tiek arti praėjimo į tualetus.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų, t.y. apsaugos darbuotojų parodymų, kurie apie įvykio aplinkybes pasakojo vienodai. Šie liudytojai visą vagystės procesą stebėjo vaizdo kameromis. Iš apsaugos darbuotojų parodymų matyti, kad kai A. M. atėjo į PPC "(duomenys neskelbtini)", jai iš paskos atėjo dar vienas vyriškis, t.y. kaltinamasis T. S., kuris A. M. nuėjus į neįgaliųjų tualetą (2C) bei jame užsirakinus, liko stovėti tarp tualetų ir praėjimo į juos. Po to, šiai išėjus iš neįgaliųjų tualeto (2C), rankoje nešant parduotuvės „Maxima" maišelį ir nuėjus link išėjimo - įėjimo iš PPC "(duomenys neskelbtini)", iš paskos išėjo ir T. S., kur abu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyti.

Faktą, kad vagystę įvykdyti ketino visi trys, iš dalies patvirtino ir liudytojas T. G., paaiškinęs, kad mašinoje Gedas T. S., A. M., V. A. aiškino, kaip pavogti vandens maišytuvus. Be to, jie visi trys nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, o jis pats nėjo, kadangi nesutiko daryti nusikaltimo. T. S. kaltę patvirtina ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog buvo tartasi, kad T. S. ją saugos. Įvertinus šiuos A. M. parodymus visų kitų įrodymų kontekste, jais, o ne teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, visgi galima remtis nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad T. S., A. M., V. A. bendrais suderintais veiksmais ketino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visumą surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių nuoseklią eigą bei tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d, 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Skirdamas T. S. bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. T. S. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Jis niekur nedirba, įrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad teismas yra saistomas apeliacinio skundo ribomis, T. S. skirtina bausmė, prašoma prokuratūros apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo L. K. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymą, atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 str. 2 d.) ir paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Įvertintos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y., kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y., kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. K. teistas du kartus. Jis ankstesniais nuosprendžiais nuteistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad L. K. yra linkusi nusikalsti asmenybė. Nors L. K. nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu nebuvo teistas, tačiau teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad po to L. K. atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė mažesnė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl ji nelaikoma per griežta.

L. K. 2010-05-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (aštuoni nusikaltimai), 300 str. 1 d. (keturi nusikaltimai), 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 metus ir 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. 2010-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. K. padarė iki nurodytų nuosprendžių jo atžvilgiu priėmimo. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., pagrįstai nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudėdamas. Lietuvos Respublikos BK reikalavimų teismas, bendrindamas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepažeidė. Bausmės griežtumą lėmė tai, kad buvo bendrinamos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant bausmių efektyvumo, bausmė, paskirta pagal kelis nuosprendžius, turi būti griežtesnė už atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Tačiau šioje byloje yra susidariusi tokia situacija, kad Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcija teikimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl kelių neįvykdytų teismo nuosprendžių, t.y., Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžių subendrinimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartimi šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant įpareigojimus. Iš to seka, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintos tiek skundžiamu 2010-09-21 nuosprendžiu, tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartimi.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2010-09-21 09.00 val., o Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuria subendrintos 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžiais paskirtos bausmės, 2010-09-21 09.15 val. Iš to seka, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2010-05-10 ir 2010-05-12 nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su 2010-05-10 ir 2010-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Patenkinus nuteistojo prašymą ir subendrinus pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtą bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartimi paskirta subendrinta bausme, būtų pasunkinta nuteistojo padėtis. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartimi nuteistajam L. K. nustatyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas. Tenkinant nuteistojo prašymą, ši bausmė turėtų būtu bendrinama su 1 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė, be abejo, viršytų 3 metus laisvės atėmimo. Tuo tarpu skundžiamu 2010-09-21 nuosprendžiu subendrinus 2010-05-10, 2010-05-12 nuosprendžiais paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nuteistajam paskirta tik 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, priešingai, nei tvirtina apeliantas, jo teisinė padėtis šiuo atveju kaip tik nebuvo pasunkinta. Ji pasunkėtų patenkinus nuteistojo apeliacinį skundą. Todėl toks nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dalyje dėl T. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.