Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) įgaliotas pareigūnas A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4-12(1.4) (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 207⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2008 m. rugsėjo 12 d., 9-12 val., prasidėjus išorinės politinės kampanijos ribojimams, numatytiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalyje, Gynėjų g., prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniuje, buvo pastatytas vilkikas (v/n (duomenys nesklebtini)) su priekaba (v/n (duomenys nesklebtini)) ir lengvasis automobilis „Fiat Doblo“ (v/n (duomenys nesklebtini)), ant kurių buvo Liberalų ir centro sąjungos simbolika. Taip pat vilkike buvo patalpinti 4 monitoriai, kurie į Nepriklausomybės aikštės pusę viešai transliavo vaizdinę ir garsinę politinę reklamą, raginančią balsuoti už minėtą partiją. Tos pačios dienos 11.30 val. šios partijos pirmininkas A. Z. minėtą vilkiką žurnalistams viešai pristatė kaip „mobilų partijos rinkimų štabą“.

Protokole pažymima, jog tokia veika A. Z. pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktų reikalavimus.

II.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 256 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007 ir vertino, kad į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog per vilkike įmontuotus monitorius iš tikrųjų buvo skleidžiama išorinė politinė reklama, kuria buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, raginant balsuoti konkrečiai už Liberalų ir centro sąjungą. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš A. Z. paaiškinimų, minėtose nuotraukose matomuose monitoriuose buvo ne reklamuojami Liberalų ir centro sąjungos kandidatai, bet vizualiai pristatoma šios partijos programa. Atsižvelgęs į tai, kad kitų įrodymų, patvirtinančių, jog Protokole nurodytą dieną iš tikrųjų būtų buvusi skleidžiama išorinė politinė reklama, nagrinėjamoje byloje nėra, konstatavo, kad, neįrodžius vieno iš ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – išorinės politinės reklamos skleidimo tvarkos pažeidimo, visos abejonės traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), o pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. Z. Protokolas buvo surašytas dėl išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos, nustatytos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose, pažeidimų. Minėtos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatos draudžia įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant transporto priemonių ir viešajame transporte (2 punktas) ir vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 8 dalyje (7 punktas).

Pažymėtina, jog Seimo rinkimų įstatymas neapibrėžia, kas yra laikoma politine reklama. Tai padaryta PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalyje, kuri numato, kad politine reklama laikytina valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kas laikytina išorine politine reklama, – tai išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė reklama, be kita ko, tokia laikoma ir politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Kas yra išorinės reklamos priemonės, nei Seimo rinkimų įstatymas, nei PPPKFFKĮ neapibrėžia, tai padaryta Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, tačiau šis teisės aktas nereguliuoja politinės reklamos (inter alia išorinės politinės reklamos) klausimų (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 6 dalis), todėl juo galima remtis tik vertinant, ar konkrečiu atveju panaudota priemonė yra išorinės reklamos pateikimo priemonė. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis išorinės reklamos pateikimo priemonėms priskiria įvairias specialias (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytas (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemones. Taigi pirmiau pacituotas teisinis reguliavimas dar kartą patvirtina, jog politinė reklama, kurios sklaidai naudojamas transporto priemonių eksterjeras, laikytina išorine politine reklama.

Pažymėtina, kad atlygintinumas, kaip politinės reklamos požymis, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, kadangi Seimo rinkimų įstatyme nustatytais (nagrinėjamos bylos kontekste aktualiais) ribojimais yra siekiama kitokių tikslų, nei numatyti PPPKFFKĮ, be to, administracinei atsakomybei pagal ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalį kilti pakanka paties fakto, jog atitinkama informacija siekiama daryti poveikį atitinkamo subjekto (nagrinėjamu atveju – elektorato) apsisprendimui (nagrinėjamu atveju – rinkimų metu) ir šis poveikis yra daromas tokia forma, kurią draudžia atitinkamos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Seimo rinkimų įstatyme (51 straipsnyje) nustatyti specialieji reikalavimai išorinei politinei reklamai taikomi tik rinkimų agitacijos kampanijos metu. 2008 m. Seimo rinkimų agitacijos kampanija prasidėjo 2008 m. rugsėjo 12 d. (VRK 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 115 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2008 m. Seimo rinkimuose, paskelbimo”, 2008 m. rugsėjo 12 d. paskelbtas „Valstybės žinių” Nr. 105). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

A. Z. Protokolas buvo surašytas dėl to, kad, prasidėjus 2008 m. Seimo rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiui: a) Liberalų ir centro sąjungos vilkike buvo patalpinti monitoriai, viešai skleidžiantys politinę reklamą ir b) ant šios politinės partijos transporto priemonių (vilkiko ir lengvojo automobilio „Fiat Doblo”) buvo patalpina šios partijos simbolika.

Pabrėžtina, jog neįvertinus, ar Protokole kaip politinė reklama įvardinta informacija iš tiesų tokia laikytina, negalima spręsti dėl jos priskyrimo išorinei politinei reklamai, juo labiau dėl to, ar ji buvo skleidžiama laikantis atitinkamų Seimo rinkimų įstatymo nuostatų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad vilkike įmontuotų monitorių pagalba buvo vizualiai pristatoma Liberalų ir centro sąjungos rinkimų programa. Pažymėtina, jog politinės partijos ar kandidato rinkimų programos viešas pristatytas per se neturėtų būti laikomas politinės reklamos sklaida, nors ja ir siekiama propaguoti konkrečią politinę partiją ar kandidatą bei skatinti rinkėjus už juos balsuoti rinkimuose: tokią išvadą galima daryti sistemiškai aiškinant atitinkamas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas (5¹ straipsnio 2 dalis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 46 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 2 dalis, 51 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ši išvada neturėtų būti absoliutinama, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju, nepaisant to, jog formaliai yra pristatoma politinės partijos ar kandidato rinkimų programa (informacijos turinys), turi būti vertinama ir tai, kaip tai yra daroma (informacijos pateikimo forma ir priemonės).

Nagrinėjamoje byloje surinktos medžiagos (prie Protokolo pridėtų nuotraukų, b. l. 3) neužtenka, idant būtų konstatuota, jog Liberalų ir centro sąjungos vilkike įmontuoti monitoriai transliavo šios politinės partijos rinkimų programos vizualizaciją, tačiau iš jų matyti, kad per minėtus monitorius buvo rodomi Liberalų ir centro sąjungos nariai ir kandidatai 2008 m. Seimo rinkimuose (partijos pirmininkas A. Z., J. J., įvardintas kaip „LR kultūros ministras”, J. Č. ir kiti). Tokio pobūdžio informacijos pateikimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir jų atitiktį PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalyje ir atitinkamose Seimo rinkimų įstatymo nuostatose nurodytiems tikslams, galėtų būti traktuojamas kaip politinė reklama, tačiau pirmosios instancijos teismas to netyrė, o apsiribojo tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginio, jog tokiu būdu buvo viešinama Liberalų ir centro sąjungos rinkimų programa, patvirtinimu.

Kaip jau buvo minėta, A. Z. Protokolas buvo surašytas dar ir dėl to, jog jo vadovaujamos politinės partijos transporto priemonės buvo pažymėtos Liberalų ir centro sąjungos simbolika. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl to nurodė, kad tai yra politinės partijos mobilus rinkimų štabas, todėl tokio pobūdžio informacija prie jo gali būti skelbiama ir neturi būti traktuojama kaip politinė reklama.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenustato jokių specialių reikalavimų vietai, kurią konkreti politinė partija ar kandidatas laiko savo rinkimų štabu, tačiau, darydamas tokią išvadą, jis nepagrįstai rėmėsi VRK pateikta nuomone (VRK 2008 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 2-247 (4F.9.) „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonės dėl politinės reklamos ir jos sklaidos” (b. l. 6-9)), kadangi, pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, ši institucija neturi teisės aiškinti inter alia Seimo rinkimų įstatymo nuostatų. Be to, tai, kad politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui (stacionariam, mobiliam ar laikinam) nėra numatyti jokie specifiniai reikalavimai, nereiškia ir negali reikšti, jog jam netaikomi apskritai jokie reikalavimai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, nesant nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikytinų politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui, be jokių išimčių turi būti laikomasi bendrųjų reikalavimų, užtikrinančių sąžiningos politinės kampanijos dalyvių konkurencijos ir atitinkamai sąžiningų rinkimų principų realizavimą, o tai neatsiejamai yra susiję su politinės reklamos sklaida politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo išorėje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su VRK argumentu, jog ant politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo, nepriklausomai nuo to, kur jis yra įkurtas, gali būti skelbiama tik būtina informacija, t. y. informacija, leidžianti atitinkamą objektą identifikuoti kaip konkrečios politinės partijos ar konkretaus kandidato rinkimų štabą.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš prie Protokolo pridėtų nuotraukų, ant Liberalų ir centro sąjungos vilkiko buvo patalpintas ne tik šios politinės partijos logotipas, bet ir jos rinkimų šūkis „Už geresnę Lietuvą”, daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numeris bei internetinės svetainės adresas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia informacija yra perteklinė, idant būtų pasiektas pirmiau nurodytas tikslas: tam iš esmės užtenka atitinkamos politinės partijos pavadimo ir/ar logotipo ar konkretaus kandidato vardo ir pavardės ir pirmiau nurodytų politinės partijos duomenų tais atvejais, kai jis nori pabrėžti savo priklausomybę tam tikrai politinei partijai ir/ar kandidatu yra keliamas jos iniciatyva.

Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir, kaip jau buvo nustatyta, nepagrįstai remdamasis į bylą pateikta VRK nuomone, nepagrįstai konstatavo, jog, jeigu politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui nėra keliami jokie specialūs reikalavimai, jam gali būti netaikomi ir bendrieji atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyti kriterijai.

Kaip jau buvo minėta, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 punktas draudžia įrengti ir skleisti politinę reklamą inter alia ant transporto priemonių. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šio draudimo nepaisė. Protokole nurodoma, kad jis pažeidė ir Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punktą, kuriame numatyta, kad draudžiama įrengti ir skleisti politinę reklamą ir tose vietose, kurios nebuvo patvirtintos apygardos rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamoje byloje duomenų, ar vieta, kurioje stovėjo Liberalų ir centro sąjungos vilkikas bei lengvasis automobilis, yra patvirtinta apygardos rinkimų komisijos, nėra. Į tai dėmesio neatkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalies nuostata, kad vietas, kuriose gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų dienos, turi būti aiškinama kartu su to paties straipsnio 5 dalies nuostatomis, kas reiškia, jog minėtoje dalyje nurodytose vietose vietos išorinei politinei reklamai skleisti negali būti įrengiamos, o tai reiškia, kad, pažeidus Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 punktą, automatiškai pažeidžiamas ir to pačios dalies 7 punktas.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ATPK 248 straipsnio ir 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.