Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, niekur oficialiai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. A. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019m. balandžio 12d., apie 15²⁶ val., dienos metu, kaltinamasis E. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolęs kartu gyvenančią savo seserį-pil. G. A., tyčia pastarajai du kartus su kumščiu sudavė į veido sritį ir, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios G. A. asmenį pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta 2x2 cm dydžio poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kas nukentėjusiajai G. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. balandžio 12d., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, vyko išgertuvės. Kompanijoje dar buvo draugas-pil. A. Z. ir bute kartu gyvenanti jo sesuo G. Po to į namus grįžo tėvas ir brolis R., kuris negėrė. Išgertuvių metu tarp jo ir sesers G. kilo konfliktas, kuri pradėjo prie jo kabinėtis, nes nebenorėjo, kad jis daugiau gertų. Nors buvo jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Kilusio konflikto metu užsipuolęs savo seserį, jis pastarajai du kartus su kumščiu trenkė į veidą, o po to ir smaugė. Į konfliktą buvo įsikišęs ir jo draugas A. Z., kuris jam trenkė, o namuose buvę tėvas ir brolis R. mėgino jį raminti. Atsimena, kad konflikto metu daužė kažkokius daiktus. Po konflikto tėvas jį išvarė iš namų. Labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, su seserimi G. jis susitaikė, kuri jam atleido. Šiuo meta jis niekur nedirba, gauna invalidumą, nes turi antrą invalidumo grupę.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios G. A. parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 9-12, t. 1), liudytojų B. A., R. A. ir A. Z. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 53-56, 59-60, 63-64, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 9-12, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto pareiškimo(b.l. 18-22, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 17, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 25-27, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su įrašyta vaizdo medžiaga, įdėtu į baltą voką Nr. 1, kuris yra prisegtas prie bylos t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. G. A. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 40, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 41-44, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi kaltinamajam E. A. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis E. A. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios G. A. parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. balandžio 12d., apie 15³⁰ val., ji grįžo į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena, ir laiptinėje pamatė iš buto išbėgantį pil. A. Z.. Įėjusi į buto vidų, pamatė kambaryje, lovoje gulintį savo brolį-pil. E. A., kurio veidas buvo kruvinas. Atsikėlęs iš lovos, brolis E. užsipuolė kitą kambaryje buvusį jų brolį R., kurį pradėjo mušti. Po to brolis E. puolė ant jos ir pradėjo smaugti, su kumščiu du kartus trenkdamas jai į kairės pusės žandą, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu į namus grįžo jų tėvas-pil. B. A., kuris puolė ją ginti. B. E. ją kaltino, kad neva ji paėmė jam(kaltinamajam E. A.) priklausantį mobilaus ryšio telefoną ir kad ji į namus pasikvietė pil. A. Z., tačiau ji A. Z. į savo namus nekvietė. Pasibaigus muštynėms, brolis E. pradėjo mėtyti daiktus, spardyti kambario duris, o išėjęs į laiptinę, išmėtė vazonus, po ko pabėgo(b.l. 9-12, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo B. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. balandžio 12d., apie 17⁰⁰ val., jis parvažiavo į savo namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Prie laiptinės susitiko pil. A. Z., kuris buvo labai girtas. Paklausus A. Z., ko šis čia vaikšto, pastarasis pradėjo keiktis. Nuėjęs į butą, rado lovoje gulintį savo sūnų-pil. E. A., kuris buvo kruvinas. Sūnus E. jam pasakė, kad namuose gėrė ir susimušė su A. Z.. Sūnus E. pradėjo keiktis ir lakstyti po butą, pradėjo mėtyti įvairius daiktus. Jis bandė sūnų E. raminti. Tuo metu į namus parėjo ir jo dukra-pil. G. A.. Jam iškvietus policiją, sūnus E. dar labiau supyko ir užsipuolė kambaryje buvusią savo seserį G. Jis matė, kaip sūnus E. stvėrė seseriai G. už kaklo ir, prirėmęs prie sienos, pastarąją ėmė smaugti. Jis sūnų E. atitraukė. Kai dukra G. atsisėdo ant lovos, sūnus E., priėjęs prie savo sesers G., pastarajai du kartus su kumščiu trenkė į veidą. Jam paskambinus į policiją, sūnus E. iš karto pabėgo iš buto(b.l. 53-56, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo R. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, 2019m. balandžio 12d. dienos įvykių jis nelabai atsimena, bet gali pasakyti, kad tą dieną jo brolis E. buvo girtas, kuris namuose girtavo su seserimi G. ir į svečius buvusiu atėjusiu pil. A. Z.. Jis pats alkoholio nevartojo, nes visiškai negeria ir su girtavusia kompanija kartu nebuvo. Kai jie su tėvu parėjo į namus ir pamatė išgertuves, namuose rastas A. Z. buvo varomas iš buto, tačiau šis nelabai norėjo išeiti. Dėl kokių priežasčių jo brolis E. buvo užsipuolęs seserį G. ir pradėjo ją mušti, jis nežino. Kaip buvo mušama sesuo G., jis nematė, nes tuo metu jau buvo išėjęs iš buto. Kai tik jis su tėvu grįžo į namus, jo brolis E. kaip ir buvo užpuolęs ir jį, tačiau jam nieko nepadarė, nes jis brolį pats apramino, kuriam jokių pretenzijų neturi. Jam išėjus iš namų, suprato, kad tai geruoju nesibaigs, nes su išgėrusiu broliu E. niekas geruoju nesibaigia. Kas vyko bute ir kaip vyko muštynės, jis papasakoti negali, nes nieko nematė. Daugiau jis neturi ką pasakyti(b.l. 59-60, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo A. Z. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. balandžio 12d. buvo svečiuose pas draugą-pil. E. A., pas kurį namuose girtavo. Namuose dar buvo E. brolis R., kuris miegojo. D. E. sesuo G. ir sėdėjo su jais kompanijoje ir gėrė šampaną, o jis su E. gėrė degtinę. Po to draugo E. sesuo G. su broliu R. buvo kažkur išėję, tačiau visų detalių tiksliai neatsimena, nes buvo girtas. Kai draugo E. sesuo G. su broliu R. grįžo į namus, jis jau išeidinėjo iš buto ir laiptinėje juos abu sutiko, dar spėjęs su R. ir apsipykti. Kol jis girtavo savo draugo E. namuose, tai tarp pastarojo ir jo sesers G. dar jokio konflikto nebuvo ir niekas nesimušė. Jis nežino, ar jo draugo E. sesuo G. buvo paėmusi mobilaus ryšio telefoną. Kol jis buvo pas draugą E. namuose, šis kruvinas nebuvo. Jie abu nesimušė, nekonfliktavo, o baigę vartoti alkoholį, išsiskyrė gražiuoju(b.l. 63-64, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame užfiksuota įvykio vieta, matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, buto durys rastos atrakintos, užraktas nepažeistas. Pro lauko duris patenkama į prieškambarį, iš kurio pasukus į dešinę, kairėje pusėje yra durys į kambarį. Didžiąją dalį kambario užima dvigulė lova, kambarys sutvarkytas, kuriame smurtavimo ar grumtynių požymių nematyti. Įvykio vietoje daugiau jokių aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, neužfiksuota(b.l. 9-12, 18-22, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2019m. balandžio 12d. rašyto tarnybinio pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad minėtą dieną, apie 17⁵² val., buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo sūnus namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), daužo daiktus. Nuvykus minėtu adresu, buvo nustatyta, kad pil. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo seserį-pil. G. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Galimo smurtautojo E. A. ir įvykio liudininkų-pil. R. A. ir A. Z. namuose jau nebebuvo, o pranešėjas su dukra nežinojo, kur minėti asmenys galėjo pabėgti ir kur šiuo metu būtų galimą jų ieškoti. Apvažiavus miestą, minėti jaunuoliai pastebėti nebuvo(b.l. 17, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. birželio 20d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėta 2019m. balandžio 12d. įvykio vietoje, t.y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pačios nukentėjusiosios G. A. filmuota medžiaga, kurioje yra užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su nukentėjusiąja ir neįvardintu vyriškiu, aiškinantis panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį aplinkybes(b.l. 25-27, t. 1, DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su įrašyta vaizdo medžiaga, įdėtas į baltą voką Nr. 1, kuris yra prisegtas prie bylos t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. balandžio 12d. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. G. A. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad minėtą dieną, 18³³ val., minėtą dieną į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių policijos pareigūnų buvo atvežta pil. G. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, nurodydama, kad šiandieną ją sumušė užsipuolęs brolis, t.y. skauda kairį skruostą, kuris ją ir smaugė. Pacientės apžiūros metu jai buvo konstatuota matoma 2x2 cm dydžio poodinė hematoma kairiame skruoste, kuri po apžiūros buvo išleista į namus(b.l. 40, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2019m. gegužės 03d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios G. A. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. G. A. nustatytas sužalojimas, t.y. 2x2 cm dydžio poodinė kraujosruva kairiame skruoste, buvo padarytas, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu. Nukentėjusiajai G. A. dėl konstatuoto kūno sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 41-44, t. 1).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2019m. balandžio 12d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamos ir seserys(LR BK 248 str. 2d.), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esantį gydytojo įrašą iš medicininių dokumentų apie nukentėjusiajai-pil. G. A. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 40-44, t. 1), laikytina, kad kaltinamasis E. A., dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš veikos padarymo metu dar kartu gyvenusią savo seserį-nukentėjusiąją G. A., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus artimojo giminaičio sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo E. A. gynėja pateikė teismui bylos proceso šalių(kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiosios G. A.) raštišką susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji G. A. savo broliui-kaltinamajam E. A. dovanoja dėl smurtinių veiksmų prieš jos asmenį panaudojimo, su juo susitaikė ir jokių turtinių pretenzijų pastarajam neturi, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo E. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukiant(b.l. 22, t. 2). Savo ruožtu pats kaltinamasis E. A., kuris praeityje teistas nebuvo(b.l. 66, t. 1), teismo posėdyje viešai atsiprašė nukentėjusiosios už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nors kaltinamasis E. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto savo broliui-kaltinamajam neturi, nes baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios G. A. gydymo žala taip pat padaryta nebuvo(b.l. 47, t. 1, b.l. 22, t. 2), teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tarp šeimos narių(brolio ir sesers) kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo S. A., kaip neįgalaus asmens, turinčio psichikos sveikatos problemų(b.l. 108-146, t. 1), asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis E. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis E. A. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Visgi šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ne tik į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas per vykusias išgertuves, kuriose dalyvavo ir pati nukentėjusioji, kilusio šeimyninio konflikto metu, o pasak nukentėjusiosios G. A., tai buvo pirmas kartas, kai jos brolis-kaltinamasis E. A. prieš jos asmenį panaudojo fizinį smurtą, bet ir įvertinus tai, kad po veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, nesant byloje duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas į kaltinamojo E. A. asmenybę, laiko, kad kaltinamajam E. A., kaip smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, nėra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kadangi kaltinamajam E. A., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), apie ką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo informuota, jau siunčiant pranešimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo(b.l. 171-174, t. 1), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo E. A. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo E. A. interesus baudžiamojoje byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu) atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį E. A. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.