- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-367-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02641-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- E. Š., E. J., Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-400/2012 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei D. D., tretiesiems asmenims E. Š., E. J., Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., dėl sandorio nuginčijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2007-12-18 nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį, kaip sandorį sudarytą suklydimo ir apgaulės įtakoje; panaikinti teisinę registraciją, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sandoris buvo sudarytas atsakovės apgaulės įtakoje, sandoris neišreiškia ieškovės tikrosios valios. Apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2010-05-10, kai gavo pareiškimą dėl išsikėlimo iš buto.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-05 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2007-12-18 Panevėžio miesto 5-ame notarų biure ieškovė sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį reg. Nr. 11269, kurios pagrindu perdavė atsakovei nuosavybėn nekilnojamąjį turtą– butą /patalpą- butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 411 (1/12 iš 4,24 kv. m.)- 0,36 kv. m.; 410 (1/4 iš 2,92 kv. m.) - 0,73 kv. m.; 401, 412, 414, 415, 416 (85/1000 iš 73,37 kv. m.)- 6,49 kv. m., iš viso - 7,58 kv. m. /pažymėjimas plane; 402/, pastate: (duomenys neskelbtini), 1A4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), 16,46 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini) 2007-12-19 minėtas sandoris buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Panevėžio filiale. Ieškovė nurodė, jog nesuprato, kad sudaroma ne turto įkeitimo sutartis E. Š., R. B. paskolos užtikrinimo, o turto pirkimo - pardavimo sutartis, kuria turtas perleistas atsakovei. Išnagrinėjęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pati ieškovė neteigė, jog jai buvo kliudoma gauti informaciją. Ieškovės liudytojos J. Š. ir J. P. patvirtino, jog ieškovė pati domėjosi būtent turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo galimybe notarės N. K. kontoroje. Notarė V. J. paaiškino, jog 2007-12-01 atvykusi į Panevėžio miesto 5-ojo notarų biurą ieškovė užsakė VĮ Registro centre pažymą turto pardavimo - pirkimo sandoriui sudaryti ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Sudarant turto pirkimo - pardavimo sandorį 2007-12-18 ieškovė pati dalyvavo, pati pasirašė sandorį. Be to, ji nuo 2008-02-01 nebemokėjo jokių komunalinių mokesčių, nors iki šiol gyvena ginčo bute. Tai tik įrodo, kad ieškovė turto pirkimo-pardavimo sandoriui ir jo turiniui neteikė reikšmės, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Atsižvelgiant į tai, kad sudaromas turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo vienintelio gyvenamojo būsto perleidimo sandoris, ieškovė privalėjo ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti tikrąją sandorio esmę, kitos sandorio šalies ketinimus, sandorio dalyką, jo kokybę, esmines sandorio sąlygas. Nesant duomenų, kad atsakovė ieškovę sąmoningai suklaidino dėl turto pirkimo-pardavimo sandorio turinio, taip siekdama nuslėpti tikrąją sandorio esmę ar esmines sandorio sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks ieškovės suklydimas buvo esminis, nes ieškovė, žinojo kad turtą perleidžia atsakovei. Ieškovė veikė ypač neatsargiai, todėl pagrindo pripažinti turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu nėra.
Teismas negali remtis ieškovės teiginiais, kaip pakankamu ir patikimu įrodymu, sprendžiant turto sandorio nuginčijimą, kad jos sūnus R. B. iš trečiojo asmens E. Š. pasiskolino 5 000 Lt, nes ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kad tarp minėtų asmenų faktiškai susiklostė paskolos santykiai ir juo labiau kad nurodytos skolos grąžinimas turėjo būti užtikrintas ieškovės turto (buto) įkeitimo paskolos davėjo E. Š. naudai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio pareiškime ieškovė nurodė, kad sūnus pasiskolino 5000 Lt ir ji E. Š. minėtą sumą grąžino, mokėdama iš pensijos kiekvieną mėnesį po 250 Lt, du mėnesius mokėjo po 500 Lt. 2010-09-22 pareiškime Panevėžio apskrities VPK nurodoma, kad sūnus pasiskolino 2 500 Lt, kuriuos ji kas mėnesį grąžindavo po 500 Lt iš savo pensijos. 2011-12-08 teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus R. B. iš E. Š. skolinosi 10 000 Lt kuriuos ji kas mėnesį grąžindavo po 250 Lt iš savo pensijos, 250 Lt mokėdavo sūnus. Aukščiau paminėtų byloje esančių duomenų visuma sudaro objektyvų pagrindą abejoti ieškovės nurodytų aplinkybių teisingumu, o tuo pačiu ieškovės ieškinio pagrįstumu. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad E. Š. ir D. D. tyčia užvaldė svetimą turtą bei naudojo ieškovės atžvilgiu kokią kitą apgaulę. Priešingai, Panevėžio apskrities VPK medžiagoje pagal ieškovės pareiškimą nurodoma, kad atliekant informacijos patikrinimą ir pabendravus su J. R. bei kartu gyvenančiu jos sūnumi R. B. nustatyta, kad 2007m. R. B. iš pažįstamo E. Š. ketino pasiskolinti 10 000 Lt, tačiau paskolos sutarties nepasirašė, o nusprendė sudaryti buto pirkimo- pardavimo sutartį. Teismas išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatavo, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų neginčijamais įrodymais. Todėl ieškovei neįrodžius, kad ginčijamą turto pirkimo-pardavimo sutartį ji sudarė, iš esmės suklydusi dėl egzistavusių esminių sandorio faktų ar dėl tokių faktų atsakovė ją sąmoningai suklaidino, pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia ieškinyje nurodytu faktiniu bei teisiniu pagrindu, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, todėl netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškinys netenkintinas CK 1.125 str. 2 d., 1.126 str., 1.127 str., 1.131 str., 6.472 str. pagrindais. Tačiau šios teisės normos neturi jokio ryšio su ginčo dalyku ir jo pagrindu šioje byloje (nurodytos teisės normos reglamentuoja ieškinio senatį, o jos taikyti byloje šalys neprašė. CK 6.472 str. reglamentuoja dovanojimo sandorio teisinius santykius. Dovanojimo sandoris nėra šios bylos ginčo dalykas). Teismas nepaisė CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 p., nesivadovavo teismine praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-nutarimo "Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, tai] teismų praktikoje"; nevertino liudytojo R. B. parodymų, nesulygino jo parodymų su kitais parodymais. Nurodo, jog buto ieškovė niekada neketino parduoti ir neskelbė, jog parduoda. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovė nuo 2008-02-01 nebemokėjo jokių mokesčių, nes ji visada mokėjo mokesčius už butą ir jį laikė savu. Atsakovės ieškovė niekada nebuvo mačiusi, nei karto nebuvo atvykusi apžiūrėti buto, pasidomėti mokesčių klausimais ir pan. Be to, nebuvo sudaryta nei žodinės, nei rašytinės buto nuomos, panaudos sutartis. Ieškovė pilnai grąžino iš E. Š. pasiskolintus pinigus. E. Š. parodymai, jog pinigų jis neskolino R. B. yra melagingi, nes liudytojai patvirtino, jog tarp jų egzistavo paskoliniai santykiai. Todėl nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tarp R. B. ir E. Š. faktiškai egzistavus paskolos santykius. Nurodo, jog ieškovė yra senyvo amžiaus ir ji neketino senatvėje parduoti gyvenamąjį būstą, kad liktų gatvėje. Pripažįsta, jog ji pas notarę domėjosi apie buto įkeitimą, o ne pardavimą. Mano, kad teismas neteisingai vertino liudytojos J. P. parodymus, kuri patvirtino, jog ieškovė konkretaus sandorio neįvardijo ir suprato, kad ji toliau gyvens bute ir jo neparduos. Nesutinka su teismo išvadomis dėl notarės parodymų, nes notarė paaiškino, jog negali prisiminti sandorio sudarymo aplinkybių. Nurodo, jog jokių pažymų neužsakė, ji tik pasirašė ten kur jai rodė. Notarė nieko jos neklausinėjo, sutarties negarsino, todėl ieškovei ir nebuvo jokio pagrindo prieštarauti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nesirėmė nenuosekliais ir prieštaringais R. B. parodymais, kuris negalėjo tiksliai nurodyti, kokią pinigų sumą jis skolinosi iš E. Š., kiek atidavė ir kas atidavinėjo, kodėl paskolintų santykių neapiformino raštiškai. Ieškovė pateikė teismui kelis mokėjimo dokumentus apie vykdytus mokėjimus, tačiau ji mokėjo nedideles sumas tik namo bendrijai, o ne komunalinius mokesčius. Notarė V. J. išsamiai parodė, kokia yra pažymos sandoriui užsakymo ir paties sandorio forminimo tvarka. Šie jos parodymai visiškai prieštarauja ir byloje surinktiems įrodymams, ir pačios J. R. parodymams.
Tretysis asmuo E. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog liudytojas R. B. akivaizdžiai meluoja apie paskolintus pinigus, stengdamasis padėti ieškovei išvengti prievolės. Jis R. B. jokių pinigų neskolino ir net nėra bendravęs tokiu klausimu, nes jį iš matymo žinojo, kaip asmenį, piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sudarius ją suklydimo ir apgaulės įtakoje. Ieškovė J. R. prašė pripažinti negaliojančia 2007-12-18 pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ji sudarė su atsakove, kaip sudarytą suklydimo ir apgaulės įtakoje.
Civilinio proceso kodeksas nurodo proceso teisės normų pažeidimus, kurie visais atvejais yra pagrindas naikinti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka.
Nustačius bent vieną CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą, skundžiamas teismo sprendimas turi būti naikinamas, neatsižvelgiant į tai, kokią įtaką padarytas pažeidimas turėjo priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui. CPK 170 str. 6 d. nustatyta, kad protokolą pasirašo pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datą. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir susipažinusi su 2012 m. vasario 14 d. – 2012 m. kovo 5 d. protokolu (b. l. 157-164), konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka, surašytas protokolas nebuvo pasirašytas teismo posėdžio pirmininko ir sekretorės, kaip to reikalauja CPK 170 str. 6 d. nuostatos.
Atsižvelgiant į nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi civilinė byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.
Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindu, apeliantei J. R. grąžinamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str.1 d. 7 p., b. l. 171).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), grąžinti 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-04-03, Swedbank AB. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.