- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-12/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Jucys, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),
nukentėjusiajam D. L.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 4 d., apie 0.00 val., autobusų sustojime, esančiame prie Aušros al. 51, Šiaulių m., namo, panaudojo prieš D. L. fizinį smurtą – sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas D. L. krūtinės ląstos kairės pusės durtinę – pjautinę žaizdą, diafragmos ir blužnies sužalojimus, pjautinę žaizdą pakaušyje ir kairės ausies kaušelyje. Šiais veiksmais A. S. D. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 4 d., apie 0.00 val., autobusų sustojime, esančiame prie Aušros al. 51, Šiaulių m., namo, panaudojo prieš D. L. fizinį smurtą – sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarydamas D. L. krūtinės ląstos kairės pusės durtinę – pjautinę žaizdą, diafragmos ir blužnies sužalojimus, pjautinę žaizdą pakaušyje ir kairės ausies kaušelyje, ir pagrobė D. L. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sonny ericsson“.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir nešališkai išnagrinėti jo skundą. Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes jis buvo nuteistas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti savo parodymų keitimo priežasčių, jis tik nurodė, jog serga šizofrenija ir turi antros grupės invalidumą. Nukentėjusiojo D. L. parodymai dėl apelianto girtumo prieštarauja liudytojos A. U. parodymams. Be to, nukentėjusiojo parodymai yra abejotini dar ir dėl pastarojo parodymuose paminėtos aplinkybės, jog jis su juo buvo pas pastarojo motiną ir laukė jo lauke. Apelianto manymu, jeigu jis iš tikrųjų būtų buvęs nukentėjusiojo nurodytoje vietoje ir dar neblaivus, jį būtų sulaikę policijos pareigūnai, nes liudytoja B. L. parodė, jog sūnui grįžus namo, ji iškvietė policiją. Tačiau šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patikrintos.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nevienodi yra ir liudytojos A. U. parodymai. Ši liudytoja iš pradžių jį įvardino kaip nukentėjusį asmenį, vėliau, paaiškėjus įvykio aplinkybėms, pradėjo teigti, kad suklydo, sakydama, jog sustojime buvo sužalotas ir apiplėštas apeliantas. Tačiau liudytoja A. U. parodė, kad ji sumaišė apeliantą su D. L. , o ne su asmeniu, kuris buvo blaivus ir įvykdė nusikaltimą, už kurį dabar yra nuteistas jis. Teisme ši liudytoja parodė, jog apelianto iš viso įvykio vietoje nebuvo, tačiau ši aplinkybė protokole neužfiksuota.
Be to, teisme nebuvo apklaustos liudytojos B. L. ir L. K. Šios liudytojos, apelianto manymu, galėjo paaiškinti apie telefono, kurį neva turėjo nukentėjusysis, įsigijimo aplinkybes. Taip pat apelianto manymu, byloje buvo būtina nukentėjusiajam skirti psichiatrinę ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
A. S. buvo perduotas teismui ir kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. sausio 4 d., apie 0.00 val., autobusų stotelėje, esančioje ties Aušros al. 51, Šiauliuose namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą: D. L. sudavė peiliu ne mažiau vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę ir vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarė D. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam D. L. priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sonny ericsson“, tuo padarė pastarajam 200 Lt turtinę žalą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 2 d.
Be to, A. S. buvo perduotas teismui ir kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. sausio 4 d., apie 0.00 val., autobusų stotelėje, esančioje ties Aušros al. 51, Šiauliuose namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą: D. L. sudavė peiliu ne mažiau vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę ir vieną smūgį į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam krūtinės ląstos kairės pusės durtinę – pjautinę žaizdą, pjautinę žaizdą pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, diafragmos ir blužnies sužalojimus, t.y. padaręs nukentėjusiajam D. L. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Tokiais veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 9 p.
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu A. S. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kolegijos nuomone šis nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes neįrodyta, kad A. S. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme kategoriškai neigė padaręs nusikaltimus. Jis tvirtino, kad su nukentėjusiuoju D. L. draugais nebuvo, pažįsta jį tik iš matymo, nes yra kartu girtavęs. D. L. sužalojimo dieną su juo nebuvo kartu, jo nežalojo ir mobilaus ryšio telefono neatėmė. Ką veikė tą dieną neprisimena, galėjo būti namuose.
Apygardos teismas A. S. kaltę pagrindė nukentėjusiojo D. L. , liudytojų A. U., S. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais (t. 1, b. l. 62-63; t. 1, b. l. 47-49), nukentėjusiojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 52-56), mobilaus ryšio telefono paėmimo iš S. A. bei daiktų parodymo atpažinti protokolais (t. 1, b. l. 50-51, 60-70) bei specialisto išvada apie D. L. padarytus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 43-44). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad A. S. kaltė sunkiai sutrikdžius D. L. sveikatą bei pagrobus iš jo mobilaus ryšio telefoną, įrodyta. Kolegija tokią teismo išvadą pripažįsta neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Šiame įstatyme nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas darant išvadą, kad A. S. kaltė įrodyta, pagrįsta išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Toks teismo teiginys yra deklaratyvus, nes bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, nuosprendyje įrodymų analizė atlikta tik iš dalies. Analizuodamas nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadas nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl kolegija įvertina jas tik prielaidomis. Teismas išsamiai neišanalizavo nukentėjusiojo D. L. parodymų ir padarė išvadą, jog jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina liudytojos A. U. parodymai. Tačiau kaip matyti iš liudytojos A. U. parodymų, duotų teisme, jie nėra nuoseklūs, liudytojos apklausa atlikta paviršutiniškai ir neišsamiai.
Apygardos teismas surinktais įrodymais neginčijamai nustatė, kad D. L. 2005-01-04 naktį apie 0.00 val. autobusų stotelėje, esančioje prie Aušros al. 51, Šiaulių mieste, namo buvo rastas sužalotas ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas ,,Sonny ericsson“. Tačiau surinktais įrodymais neįrodyta, kad šiuos nusikaltimus padarė būtent A. S. . Kad A. S. dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus parodė tik pats nukentėjusysis D. L. . Nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra svarbus įrodymų šaltinis, tačiau jie neturi pranašumo prieš kitas įrodymų rūšis, todėl jie vertinami bendra tvarka. Iš nukentėjusiojo parodymų gauta informacija turi būti lyginama su informacija gauta iš kitų šaltinių. Šioje byloje nukentėjusiojo D. L. parodymai buvo nevienodi ir nenuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš karto po sužalojimo nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad neprisimena kaip buvo sužalotas ir neužsiminė, jog tą vakarą buvo su A. S. . Jis nurodė, kad buvo pas asmenį pravarde ,,Čiombė“, kur prekiaujama degtine, ten kažkokie jaunuoliai domėjosi jo telefonu. Išėjus iš ,,Čiombės“ nukentėjusysis nurodo gavęs smūgį į galvą ir daugiau nieko nebeprisimenąs (t. 1 b. l. 10, 11). Praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, apklausos metu nukentėjusysis detaliai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jis nurodė: ,,kai mane badė, aš sėdėjau ant suoliuko sustojime... Po patirtų sužalojimų nugriuvau ant suoliuko, o A. S. nuėjo... Maždaug po 5 min. A. S. grįžo ir peiliu dūrė man...“ (t. 1, b. l. 39). Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nukentėjusysis aiškino, kad A. S. jam dūrė stovinčiam ir po padarytų sužalojimų jis nuėjo į autobusų stotelę ir atsigulė ant suoliuko (t. 1, b. l. 52). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis vėl nurodė, kad sužalojimo metu sėdėjo ant suoliuko, jam buvo suduoti keli smūgiai peiliu į šoną, pilvą ir galvą, po pirmo smūgio prarado sąmonę (t. 1, b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, šalinant prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose, jis buvo apklausiamas ir pateikė vėl skirtingus parodymus. Nukentėjusysis parodė, kad girtavo su A. S. pastarojo namuose, ko anksčiau nėra minėjęs. Apie sužalojimo aplinkybes aiškino tik tiek, kad pamena kaip A. S. dūrė pirmą smūgį, ir mano, kad dūrė jo turėtu, bate užkištu peiliu. Aplinkybių kaip A. S. paėmė iš bato peilį, kiek kartų smūgiavo, ar buvo nuėjęs ir sugrįžęs, kokiose padėtyse abu buvo jo sužalojimo metu, nukentėjusysis teigė nepamenąs, nes po pirmo smūgio praradęs sąmonę. Į klausimą kodėl apie šias aplinkybes pasakojo ankstesnėse apklausose, nukentėjusysis įtikinamai neatsakė, tik pasakė: ,, gal taip kalbėjau išgėrusia galva“ bei nurodė, kad apie smūgių skaičių ir į kokias vietas jie buvo suduoti jis sužinojęs ligoninėje. Be to, nukentėjusysis paaiškino, kad iškart po įvykio pareigūnams nepasakė, jog jį sužalojo A. S. todėl, kad pats esąs daug kartų teistas ir gerai žino, ką tai reiškia. Tokių parodymų nukentėjusysis teisme plačiau neaiškino (t. 2, b. l. 129).
Taigi, išanalizavus nukentėjusiojo D. L. parodymus, akivaizdu, kad nukentėjusysis juos derino prie objektyviai nustatytų, ligoninėje jį gydančių gydytojų pateiktos informacijos apie padarytų sužalojimų (smūgių) skaičių, jų lokalizaciją ir sužalojimo mechanizmą. Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 10) matyti, kad bylos tyrėjas taip pat nukentėjusiajam pateikė kai kurią informaciją. Nukentėjusiajam būnant ligoninėje tuoj po įvykio ir pasakius, kad nieko nepamena, pareigūnas ,,priminė jam, kad jis buvo rastas prie Aušros al. 51 namo“.
Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo D. L. parodymus patvirtina liudytoja A. U. . Ši liudytoja apklausiama bylos ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi per langą autobusų stotelėje vyrus, kurių vienas peiliu sužalojo kitą, tačiau ji nenurodė pažinusi kaltininką ar užpuoliką, nors detaliai apibūdino jų apsirengimą, paaiškino, kokios buvo peilio, kuriuo buvo padaryti sužalojimai, kriaunos (t. 1, b. l. 61). Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu, ji atpažino A. S. , kaip vieną iš asmenų, dalyvavusių konflikte autobusų stotelėje, tačiau kartu nurodė, kad tiksliai negali pasakyti ar A. S. buvo nukentėjusysis ar įtariamasis (t. 1, b. l. 62-63). Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja A. U. buvo apklausiama paviršutiniškai, labiau apie nusikaltimo vietoje buvusių asmenų veiksmus, tačiau nesiaiškinta ar liudytoja gali tvirtinti, kad įvykio metu buvo A. S. . Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 13) matyti, kad liudytoja duodama parodymus rodo į salėje esantį kaltinamąjį A. S. ir teigia, jog manė, kad jis buvo peiliu subadytas ir buvo nukentėjęs. Tokie liudytojos parodymai nebuvo tikslinami. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl ligos negalėjusi dalyvauti liudytoja A. U. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jai apeliacinės instancijos teismo proceso dalyviai ir teisėjų kolegija uždavė klausimus raštu. Atsakydama į juos liudytoja A. U. apart nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, nurodė ir tai, kad nusikaltime dalyvavusių asmenų neįsidėmėjo. Ji paaiškino, kad tyrėja rodė atpažinti nuotraukas, viena iš jų buvo A. S. . Ji A. S. pažįsta, todėl jį atpažino. Ji tyrėjai aiškino, kad žmogus, kuris autobusų stotelėje buvo sužalotas, buvo panašus į A. S. , jo panaši buvo eisena. Ji apygardos teisme sakiusi, kad įvykio vietoje A. S. nebuvo, o manydama, kad būtent jį tada sužalojo, ji apsiriko dėl nukentėjusiojo ir A. S. eisenos panašumo.
Įvertinus šios liudytojos parodymus, akivaizdu, kad ji paneigia nukentėjusiojo D. L. parodymus apie tai, kad jį peiliu sužalojo ir jo mobilaus ryšio telefoną pagrobė A. S. . Liudytojos S. A. parodymai apie tai, kad iš nepažįstamos moters nusipirko mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau atpažino, kaip jo pagrobtąjį, nukentėjusysis, patvirtina tik aplinkybę, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas, tačiau neįrodo, kad tai padarė A. S. . Kiti byloje surinkti įrodymai, kuriais buvo apygardos teismo nuosprendyje remtasi apkaltinant A. S. nusikaltimų padarymu, konkrečiai jo kaltės nepatvirtino. Jie įrodo tik byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiojo D. L. sužalojimo bei mobilaus ryšio telefono pagrobimo faktą.
Kolegija, visapusiškai ištyrusi bylos aplinkybes ir įvertinusi surinktus įrodymus, daro išvadą, kad apygardos teismas nepagrįstai A. S. pripažino kaltu, remdamasis tik nukentėjusiojo D. L. parodymais, kurie yra abejotini ir nepatvirtinti kitais įrodymais. Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nenustatytas nuteistojo A. S. dalyvavimas padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. S. iš kaltinimų pagal BK 135 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
A. S. kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir nedelsiant iš suėmimo paleisti.