Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-736/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-01-29
Bylos Nr.
1-11-736/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01068-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Nukentėjusysis
K. J.
Kaltinamasis
M. V.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-11-736/2010Proceso Nr. 1-66-1-01068-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; 1.2.14.3.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 29 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Svajonei Karaliūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajam K. J., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 kl. išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas, 2005 12 16 pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 214 str. l d. atleistas nuo bausmės BK 93 str. pagrindu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 6 mėn.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. spalio 09 d., apie 13 val. 30 min., koja išspyręs durų viduryje faneros dalį, pro susidariusią angą įsibrovė į K. J. priklausantį gyvenamąjį namą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), ten, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, vieną kartą kumščiu sudavė K. J. į veidą, kuriam, nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 139 lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 1209".

Kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2009-10-09, apie pietus, buvo alaus bare. Su T. G. išgėrė po 4 bokalus alaus, susipažinę su K. G., išgėrė dar po vieną bokalą alaus, todėl jautėsi apsvaigęs. K. G. pasiūlė nueiti pas merginas, rodė kelią. Nuėjo, bet ne į tą namą pataikė. Į kiemą nuėjo su K. G., o T. G. liko ant gatvės. Beldėsi į duris, galvojo, kad neįsileidžia, todėl išspyrė durų fanerą ir pro angą įlindo į vidų. Norėjo pažiūrėti merginų, bet jų nebuvo. Kambaryje ant staliuko gulėjo mobilus telefonas, šalia lovoje miegojo nukentėjusysis. Paėmė telefoną, įsidėjo į kišenę ir ėjo link išėjimo. Prie durų nukentėjusysis pasivijo, sakė atiduoti telefoną. Kad netrukdytų išeiti su telefonu, trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą ir jis išgriuvo, o pats išėjo pro tą pačią angą duryse. Einant sulaikė policijos pareigūnai, apžiūrėję, rado telefoną. Pareigūnams sakė, kad tai jo telefonas. Buvo apsvaigęs, todėl nesuprato, ką daro. Po nusikaltimo su nukentėjusiuoju nebendravo. K. G. sakė, kad pažįsta merginas, nežino, kodėl K. G. į vidų nėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2009-10-09 buvo namie, gulėjo lovoje kambaryje už virtuvės. Namie dar buvo sesers dukra 9 metų Sandra. Kažkas pasibeldė į duris, taip pat ir skambino. Negirdėjo, kad durys buvo išspirtos. Pamatė, kad į kambarį įėjo kaltinamasis, jis nieko nesakė, tik paėmė nuo kėdės prie lovos telefoną ir ėjo lauk. Atsikėlė, pasivijo kaltinamąjį namo prieangyje, pasakė, kad atiduotų telefoną, o jis kumščiu vieną kartą davė į veidą, dėl to išgriuvo, prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, Sandra skambino į policiją, savo mamai. Atvažiavo pareigūnai, jiems paaiškino, kas įvyko, netrukus jie grįžo su pagrobtu telefonu ir kaltininku. Name yra prieangis, virtuvė ir dar trys kambariai. Teigia, jog buvao išgėręs 0,5 l butelį alaus, 9,5 laipsnių stiprumo, viską gerai pamena. Iki smūgio sudavimo per durų angą matė, kad lauke yra dar du asmenys. Ieškinio nereiškia, telefonas grąžintas.

Liudytojas E. S., Kėdainių rajono PK patrulis, parodė, kad 2009-10-09, apie 14 val., iš budinčios dalies gavo pranešimą, kad trise laužėsi į namą, pagrobė telefoną. Su D. Č. nuvažiavo nurodytu adresu, įsileido mergaitė 9-10 metų, buvo išsigandusi. Ji sakė, kad vienas vyras įsilaužė į vidų, sumušė dėdę, pagrobė telefoną ir pabėgo. Nurodė, kad paskui jie nuėjo link (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis, veidas buvo kruvinas, pasakė, kad išspyrė duris, pagrobė telefoną ir pabėgo. Nukentėjęs paaiškino, kad vienas buvo viduje, o du lauke. Važiavo ieškoti, maždaug už 1 km nuo namo pamatė tris jaunuolius, pas M. V. rado telefoną. Paklausus iš kur telefonas, sakė, kad jo, neprisipažino, kad buvo tame name, atrodė stipriai išgėręs. Visus tris jaunuolius nusivežė prie namo, mergaitė juos atpažino, o nukentėjęs atpažino savo telefoną.

Liudytojas D. Č., Kėdainių rajono PK patrulis, parodė, kad 2009 m. spalio mėnesį, iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad trys vyriškiai braunasi į namą. Budėtojas sakė, kad pranešė mergaitė. Nuvažiavus pasitiko mergaitė, matėsi išspirta durų dalis. Bekalbant su mergaite, atėjo nukentėjęs, sakė, kad iš jo pavogė telefoną. Matėsi, kad žmogus sužalotas. Sakė, kad sudavė jam kumščiu į veidą. Nurodė, kur nuėjo jaunuoliai, važiavo jų paieškoti. Pamatė tris asmenis, pas kaltinamąjį rado telefoną, sakė, kad telefonas jo. Nukentėjusysis buvo parodęs telefono dėžutę. Pasiėmė jaunuolius, nuvažiavo pas nukentėjusįjį, mergaitė nurodė, kad tie patys asmenys buvo atėję. Sutikrinus telefono kodą, paaiškėjo, jog tas pats telefonas. Mergaitė viską paaiškino suprantamai, sakė, buvo pasislėpusi, kai skambino į policiją. Nukentėjęs aiškino, kad miegojo, kai pamatė, kad kažkas įsibrovė, paėmė telefoną.

Liudytoja S. K., gim. 2000-04-16, parodė, kad gyvena su tėvais ir dėde trijų kambarių su virtuve name. Apie 14,00 val. grįžo iš mokyklos, dėdė miegojo savo kambaryje. Girdėjo 6 kartus skambinant, beldimą į duris. Išlaužė duris ir vyras įlindo į namą, į mamos ir tėčio kambarį nėjo, o įėjo į virtuvę ir dėdės kambarį, ji išsigando ir pasislėpė savo kambaryje už spintos. Vyras buvo įėjęs į kambarį, stovėjo prie durų, žiūrėjo į ją, bet nieko nesakė, neklausė. Dėdė pasigedo telefono, klausė vyro, kur telefonas, o tas sudavė į nosį ir dėdė nugriuvo prieangyje, iš nosies bėgo kraujas. Kai tas vyras buvo prie vartelių, ji paskambino policijai, kieme matė dar du vyrus. Policija atvažiavo dar kartą, jau buvo suradę vyrus ir telefoną.

Liudytojas T. G. parodė, kad 2009 m. spalio mėnesį, apie pietus, buvo alaus bare su M. V., išgėrė po 4 bokalus 8 proc. stiprumo alaus. Ten susipažino K. G., kuris pasiūlė nueiti pas merginas baliavoti. Jokių gėrimų nepirko, klausinėdami ieškojo namo, kurį kažkoks žmogus parodė. Įėję į kiemą, beldėsi į namo duris, bet niekas neatidarė, nepamena, ar buvo skambinta. Nematė, ar kuris nors buvo įėjęs į namą. Dėl to, kad durų neatidarė, jis išėjo iš kiemo, girdėjo triukšmą lyg kas susiginčijo. Vėliau visus prie sekmadieninio turgaus visus sulaikė, pas M. V. rado telefoną, ką dėl telefono sakė M. V. neatsimena dėl girtumo.

Liudytojas K. G. parodė, kad praėjusį rudenį gėrė alų bare „Koralas“, ten taip pat buvo kaltinamasis ir T. G., kurių anksčiau gerai nepažinojo. Kaltinamasis pasiūlė „einam, vienas žmogus skolingas“. Trise, visi girti, ėjo prie balto namo, į vidų ėjo kaltinamasis, o jis su T. G. nuėjo nuo namo tolyn. Neilgai trukus, pasivijo T. G., privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Sužinojo, kad kaltinamasis apiplėšė žmogų. Dėl girtumo ne viską prisimena, ikiteisminiame tyrime jį apklausinėjo neblaivų, todėl galėjo būti netikslumų, bet tai, kad kaltinamasis išspyrė duris ir įlindo į vidų, tiesa. Neigia kaltinamajam ir T. G. siūlęs eiti pas merginas.

Iš įvykio vietos pažiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad, apžiūrint mūrinį namą (duomenys neskelbtini), nustatyta - įėjimo į namą durys medinės, jų viduryje yra faneros gabalo dalis, kita faneros gabalo dalis guli ant žemės, anga duryse 110X23cm (4-6 b.l.). Specialisto išvada Nr. G-237/09(12) nustatyta, kad K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (14-15 b.l.). Iš garantinės pažymos, kurią pateikė nukentėjusysis K. J., matyti, kad jo turėto telefono Nokia 1209 IMEI Nr. 353202030145762 (17 b.l.); iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, sulaikymo metu iš M. V. paimtas telefonas Nokia 1209, kurio IMEI numeris 353202030145762 (23, 24-26 b.l.), telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam (27-28 b.l.). Sulaikius M. V., 14,00 val., nustatytas 1.99 promilių girtumas (46 b.l.), K. G. – 2,10 promil., T. G. – 1,47 promil. (34, 42 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuoti M. V. parodymai įvykio vietoje (70-73 b.l.).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Kaltinime nurodyta, kad M. V., koja išlaužęs duris, įsibrovė į K. J. priklausantį gyvenamąjį namą. Faktiškai durys nebuvo išlaužtos, o tik koja išspirta durų viduryje buvusi faneros dalis ir tuomet pro susidariusią anga kaltinamasis pateko į namą (4-6 b.l., 70-73 b.l., taip pat kaltinamojo, nukentėjusio, liudytojos S. K. parodymai). Dėl to kaltinimas tikslintinas, konstatuotina, kad M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. spalio 09 d., apie 13 val. 30 min., koja išspyręs durų viduryje faneros dalį, pro susidariusią angą įsibrovė į K. J. priklausantį gyvenamąjį namą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), ten, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, vieną kartą kumščiu sudavė K. J. į veidą, kuriam, nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 139 lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 1209".

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis į gyvenamąjį namą pateko turėdamas tikslą surasti merginų ir pabaliavoti laikytini nepatikimais, todėl atmestini, vertintini siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. Tokį jo aiškinimą patvirtina tik to paties kaimo gyventojas, kaltinamojo draugas, liudytojas T. G. ir tai vertintina kaip siekimą sušvelninti padėtį draugui. Šios jų versijos nepatvirtina nei K. G., neigęs kaltinamajam ir T. G. siūlęs eiti pas merginas ir teigęs, jog kaltinamasis kvietė eiti atsiimti skolos, nei kiti duomenys. Be to, T. G., parodęs, jog „girdėjo triukšmą lyg kas susiginčijo“, neigia akivaizdų faktą - namo durų dalies faneros išspyrimą, taip pat tai, kad kaltinamasis pateko į namą (nukentėjusysis aiškino, kad pro angą duryse matė kieme dar du asmenis, tą patį tvirtino ir liudytoja S. K.). Spręstina, kad T. G. negalėjo nematyti durų faneros išspyrimo ir kaltinamojo patekimo į namą. Kaltinamojo ir liudytojo T. G. parodymais vadovautinasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nustatyta, kad „eidami pas merginas pabaliavoti“ nė vienas iš trijų asmenų neturėjo nei gėrimų, nei kitų tokiais atvejais reikalingų produktų. Patekęs į gyvenamąjį namą, kaltinamasis neieškojo merginų, net neapžiūrėjo visų namo kambarių, pasak liudytojos S. K., nieko neklausė ir iš vis nepratarė nė žodžio. Pats patekimo į namą būdas, išspyrus durų dalį po to, kai niekas neatsiliepė į skambučius (liudytojos S. K. parodymais ji girdėjo 6 kartus skambinant, po to beldimą į duris) ir beldimą į duris, visiškai nebūdingas „ėjimui pas merginas baliavoti“. Darytina išvada, kad kaltinamasis, iš anksto minėtu būdu įsitikinęs, jog nieko namuose nėra, turėdamas tikslą pagrobti turtą, įsibrovė į namą, pagrobė telefoną, ir, siekdamas jį išsaugoti (nepaisant nukentėjusiojo reikalavimo daiktą grąžinti), dar namo patalpose pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, nežymiai sutrikdęs sveikatą. Tai visiškai atitinka veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., sudėtį. Paminėtina, kad nė vienas iš kitų dviejų asmenų, „ėjusių pas merginas baliavoti“, net nebandė patekti į namą, ar pasiteirauti apie merginas (šis faktas reikšmingas ir tuo aspektu, kad, pagal kaltinamojo ir liudytojo T. G. parodymus, K. G., vedęs juos pas merginas, pats jokių veiksmų neatliko, buvo stebėtojas, ir kaltinamajam patekus į namą, netrukus nuėjo tolyn). Teisiamajame posėdyje M. V. negalėjo paaiškinti, kodėl į namą nėjo K. G., pasak kaltinamojo ir liudytojo T. G., siūlęs juos nuvesti pas merginas baliavoti. Liudytojo E. S. ir D. Č., atvykusių prie namo iš karto po nusikaltimo, parodymais S. K. buvo išsigandusi, tačiau apie įvykį papasakojo logiškai ir suprantamai. Šios liudytojos parodymai teisiamajame posėdyje abejonių taip pat nekėlė.

M. V. nedirba (iš pateiktos VSDFV Kėdainių skyriaus pažymos matyti, kad per 2009 metų antrąjį pusmetį dirbęs nuo 2009-07-03 iki 2009-09-08 ir nuo 2009-11-11 iki 2009-11-30 (113 b.l.), nevedęs, gyvena vienas (81 b.l.), neteistas (2005 12 16 pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 214 str. l d. atleistas nuo bausmės BK 93 str. pagrindu – 78 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.). Tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų prieš nukentėjusįjį, kuris yra tik 40 % darbingas (10 b.l.), tuo pačiu išgąstį patyrė ir mažametė. Vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 1 d., 2 d., 61 str., darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimą (tai atitinka įstatymą ir neprieštarauja teisingumo principui), atsižvelgus į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad iš dalies pripažįsta kaltę, civilinio ieškinio nėra, didelė žala nepadaryta, atsiprašė nukentėjusiojo, bausmės trukmę nustatant mažesnę už vidurkį. LR BK 75 str. netaikytinas, nes padarytas sunkus nusikaltimas. BK 54 str. 3 d., 62 str. pagrindu švelnesnė bausmė neskirtina, tam nėra jokių sąlygų, be to, vertinant patekimo į namą faktą bei kitas aplinkybes, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 10 09 iki 2009 10 10 (45-47 b.l.).

Daiktinių įrodymų ir civilinio ieškinio nėra.

Pašto išlaidos - 13,70 Lt, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei ((duomenys neskelbtini) str. 6 p., 105 str. 1d.).

Kardomosios priemonės - dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (65-68 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir skirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009 10 09 iki 2009 10 10.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš M. V. 13,70 (trylika litų 70 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas “Hansabankas”, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Algimantas Brigadierius