Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-673-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
1-673-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
R. G., Ž. Č.
Nukentėjusysis
R. G.
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Vilma Gečaitė, Artūras Jucevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-673-990/2019
Teisminis procesas Nr. 1-01-21789-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.11.3; 1.1.8.15; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.5.2.1; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei – Liobienei, Rasai Pladaitei,kaltinamajai R. G., jos gynėjai advokatei Vilmai Gečaitei – Leonienei,kaltinamajam Ž. Č., jo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui,nukentėjusiajam R. G., jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,prokurorui Gedvydui Vaivadai,vertėjai Rūtai Skrolytei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, Ž. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. G., turėdama tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų, 2018 m. gegužės 8 d. dienos metu viešbutyje (duomenys neskelbtini), pristatė R. G. Ž. Č. D. vardu kaip tariamą minėto buto pirkėją, po ko Ž. Č., dalyvaujant R. G., su R. G. suderino minėto buto pirkimo kainą – 90 000 eurų bei R. G. dalį už tarpininkavimą – 10 000 eurų. 2018 m. gegužės 9 d. apie 09.10 val. prie viešbučio (duomenys neskelbtini), automobilyje Ž. Č., dalyvaujant R. G., R. G. perdavė maišelį, kuriame buvo 20 000 eurų. R. G., piktnaudžiaudama R. G. pasitikėjimu, pastarąjį įtikino, kad Ž. Č. perduotame maišelyje yra 40 000 eurų, bei pažadėjo R. G. likusią dalį, t. y. 60 000 eurų banko pavedimu pervesti į R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą, po ko R. G. kartu su R. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur R. G., pasinaudojusi R. G. patiklumu bei piktnaudžiaudama pastarojo pasitikėjimu, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savo kaip pirkėjos vardu. R. G. R. G. paklausius dėl sutartyje nurodytos mažesnės minėto buto pirkimo sumos, R. G. nurodė R. G., jog sutartyje nurodyta 40 000 eurų kaina, nes sutartyje nebūtina nurodyti visos buto vertės, o tik sumą, kuri buto pardavėjui buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų.

Taip pat R. G. ir Ž. Č., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – 20 000 eurų grynųjų pinigų, 2018 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. R. G. ir R. G. R. G. vairuojamu automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus prie prekybos centro „Ikea“, esančio Vikingų g. 1, Vilniuje, bei minėtą automobilį pastačius automobilių stovėjimo aikštelėje, R. G., vykdydama nusikalstamą susitarimą su Ž. Č., tyčia neužrakino minėto automobilio, kurio bagažinėje paliktame R. G. lagamine buvo įdėtos R. G. priklausančios piniginės lėšos – 20 000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos R. G. 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. buvo sumokėjusi R. G. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą, bei kartu su R. G. nuėjo į prekybos centro „Ikea“ kavinę, po ko Ž. Č. priėjo prie minėto automobilio, atidarė neužrakintas minėto automobilio dureles, įsėdo į automobilį, atitraukė galinių sėdynių dalį ir iš R. G. lagamino pagrobė R. G. priklausančias pinigines lėšas – 20 000 eurų grynųjų pinigų.

II. Duomenys

Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kalta ji prisipažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Su R. G. ji susipažino 2015 metais (duomenys neskelbtini). Būdama (duomenys neskelbtini) ji apsistodavo pas R. G. Jų santykiai buvo draugiški, R. G. pirkdavo jai brangias dovanas ir siūlydavo pasilikti (duomenys neskelbtini), negrįžti į Lietuvą, siųsdavo pinigus. Iš pradžių R. G. kiekvieną mėnesį jai pervesdavo po 2 000 eurų, po 3 000 eurų, po 5 000 eurų, vieną kartą pervedė net 10 000 eurų. Ji R. G. sakydavo, kad šis įsirašytų į langelį, kad jai skolina pinigus, jog vėliau nekiltų kažkokių neaiškumų, tačiau R. G. sakydavo, jog jis nerašys. Ji R. G. neprašydavo siųsti jai pinigų – jis pats tiesiog atsiųsdavo jai pinigų kiekvieną mėnesį. R. G. atiduoti jai pervestus pinigus nereikalavo. R. G. pinigus jai mokėdavo todėl, kad jis galvojo, jog ji bus jo panelė, tačiau iš tikrųjų jos ir R. G. intymūs santykiai nesiejo, ji jo nemylėjo ir jo panele būti neplanavo. R. G. siūlė jai studijuoti (duomenys neskelbtini), be to, siūlėsi apmokėti jos studijas ir padėti sukurti jai verslą. Ji su R. G. sutardavo gražiuoju, nors retkarčiais ir susipykdavo. Į (duomenys neskelbtini) pas R. G. ji yra skridusi apie 10-15 kartų. Jos apsilankymas trukdavo tol, kol ji mokėsi, t. y. apie du mėnesius. Jai gyvenant pas R. G., pastarasis neprašydavo sumokėti už nuomą, tik juokais yra apie tai sakęs. Su R. G. ji keliaudavo ir į kitas šalis – Tailandą, Ispaniją – minėtas keliones pirkdavo R. G., pastarasis niekada neprašė grąžinti pinigų už keliones.

Ji ir R. G. nutarė nusipirkti butą (duomenys neskelbtini). Jie planavo, kad ji gyvens (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) grįš atostogauti. Ji ir R. G. planavo butą nuomoti, kad ji galėtų gauti pinigų ir po kažkiek laiko grįžusi į (duomenys neskelbtini) galėtų bute gyventi. Už butą 45 000 eurų sumokėjo R. G. Butas buvo neįrengtas, taigi ji už savo pinigus įsirengė minėtą butą: tam ji išleido apie 30 000 eurų, kuriuos ji susitaupė per dvejus metus iš pinigų, kuriuos jai pervesdavo R. G..

Pirkdami butą ji ir R. G. nesitarė, kieno vardu butas bus registruotas. Iš pradžių minėtas butas buvo registruotas jos vardu. Po buto įsigijimo ji važiavo į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau jai grįžus į Lietuvą R. G. paprašė, kad ji jam atiduotų minėtą butą, pasiūlydamas jai 30 000 eurų už minėto buto remontą. Nors ji sutiko atiduoti minėtą butą R. G., pastarasis vis tiek kreipėsi į teismą dėl buto grąžinimo. R. G. paprašė grąžinti minėtą butą galbūt supratęs, kad ji gyvens tame bute, o ne (duomenys neskelbtini). Jai R. G. leido suprasti, kad jei ji būtų gyvenusi (duomenys neskelbtini), tuomet būtas būtų likęs jos. Minėtas butas buvo perregistruotas R. G. vardu, tačiau jis leido jai šiame bute gyventi.

Po metų laiko R. G. liepė jai iš minėto buto išsikraustyti, kadangi planavo minėtą butą parduoti. Tada ji pamanė, kad geriau palaikyti gražius santykius su R. G., kad šis jai paliktų butą. Ji sumanė R. G. pasakyti radusi buto pirkėją, kuris nupirks butą už 90 000 eurų. Buto pirkėjo iš tikrųjų nebuvo – apie tai, kad ji rado buto pirkėją, R. G. ji pasakė tik norėdama pastarąjį atsivilioti į Lietuvą. Tuo metu ji draugavo su Ž. Č., su kuriuo ji kartu gyveno savo tėvų namuose, taigi ji paprašė Ž. Č., kad šis apsimestų buto pirkėju, vardu D. Ž. Č. jos klausinėjo, kodėl ji prašo jį apsimesti buto pirkėju, tačiau ji liepė nesigilinti bei paaiškino pati planuojanti įsigyti butą. Ji manė važiuoti į (duomenys neskelbtini) atidirbti už minėtą butą, tačiau to Ž. Č. ji nesakė. Ji Ž. Č. buvo pasakojusi kažkada bendravusi su R. G., Ž. Č. matė kokias dovanas R. G. jai yra nupirkęs, žinojo ir tai, kad pastarasis jai duodavo pinigų bei nupirko butą. Ji žinojo, kad Ž. Č. realiai buto nepirks, nes Ž. Č. neturėjo pinigų. Ž. Č. R. G. ji pristatė D. vardu, nes nenorėjo sakyti tikro Ž. Č. vardo: kažkada R. G. ji buvo sakiusi turinti turtingą draugą, vardu D., todėl šiuo atveju ji panaudojo D. vardą.

R. G. dar būnant (duomenys neskelbtini) ji paprašė Ž. Č., kad šis paskambintų R. G. tam, kad būtų įtikinamiau. Ž. Č. skambino naudodamasis išankstinio apmokėjimo kortele „Ežys“. Pokalbio metu buvo įjungtas telefono garsiakalbis, taigi ji girdėjo R. G. ir Ž. Č. pokalbį. R. G. ir Ž. Č. pokalbis truko trumpai: R. G. Ž. Č. klausė, ar viskas gerai, ar nenutrauktas sandoris, ar atvykti į Lietuvą, ar D. vardu pristatytas Ž. Č. yra buto pirkėjas. Ji linksėdama galva Ž. Č. rodė, kad šis R. G. pasakytų, jog viskas gerai, jog R. G. yra laukiamas. Ž. Č. R. G. atsakydavo žodžiais „yes, ok“. Prieš šį pokalbį ji Ž. Č. nepasakojo, kodėl pastarasis turi prisistatyti D. vardu. Jai atrodo, kad minėtas pokalbis buvo įtikinamas, kad R. G. atvyktų į Lietuvą, R. G. nusiramino išgirdęs vyrišką balsą.

R. G. atvažiavus į Lietuvą pastarajam ji pasakė, kad D. yra ne buto pirkėjas, bet žmogus, kuris paskolins jai pinigų buto pirkimui, o butą už 40 000 eurų pirks ji, po ko ji važiuos gyventi su R. G. į (duomenys neskelbtini), kur dirbdama ji palaipsniui atiduos R. G. pinigus už butą. Ji žinojo, kad skolos už butą R. G. nereikės atiduoti, nes R. G. jai ir taip nuolat duodavo pinigų, kadangi visada norėjo, kad ji būtų jo panelė. Ji nenorėjo ir neplanavo būti R. G. panele.

Tuo metu ji turėjo apie 3 000 eurų, o pinigų skolintojo butui pirkti nebuvo: iš pradžių ji manė, kad pinigų buto pirkimui jai paskolins bankas, tačiau jai kreipusis į banką dėl 40 000 eurų dydžio paskolos suteikimo. bankas tai daryti atsisakė. Ji nenorėjo R. G. sakyti, kad šis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) tik tam, kad ji nori nusipirkti butą už 40 000 eurų, t. y. pigiau, nei šį butą pirko R. G. (pastarasis minėtą butą pirko už 45 000 eurų). R. G. atvykus į Lietuvą pirmą dieną buvo susitarta dėl vizito pas notarę. Tuo metu ji R. G. dar nesakė, kad ji iš viso neturi pinigų. Prieš vykstant pas notarę ji ir R. G. susitiko su Ž. Č.. Ji R. G. pasakė, kad atvažiuoja D., kuris jai paskolins pinigų. Susitikimo tikslas buvo toks, kad R. G. pasižiūrėtų į D. ir įsitikintų, kad D. yra patikimas. Susitikimas įvyko prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Ji su R. G. atvažiavo jos automobiliu „BMW“, o Ž. Č. – mamos automobiliu „Opel“. Susitikimo metu jie visi išlipo iš automobilių ir stovėjo lauke. R. G. nesuprato, su kokiu automobiliu atvažiavo Ž. Č., nes pastarasis priėjo prie jos ir R. G., o aikštelėje stovėjo prabangūs automobiliai. Pavardėmis prisistatyti niekas neprašė. Ji neprisimena, ar Ž. Č. R. G. prisistatė D. vardu, greičiausiai ji pati R. G. Ž. Č. pristatė D. vardu. Ji šios aplinkybės nesureikšmino.

Kadangi tą dieną buvo suplanuotas susitikimas pas notarą, ji ir R. G. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas notarę. Notarės paklaustas, ar gavo pinigus už butą, R. G. atsakė pinigų negavęs, o ji nurodė pasistengsianti pinigus gauti iki kitos dienos ryto. Tuomet notarė pasiūlė atidėti vizitą kitai dienai. Tuo metu R. G. jau žinojo, kad buto pirkėja bus ji. Ji R. G. sakė butą pirksianti už 40 000 eurų, nors ji žinojo, kad pinigų ji neturės. To ji R. G. iš karto negalėjo pasakyti, nes šis būtų liepęs vežti jį atgal į Vilnių. Ji manė, kad jai pradėjus bendrauti su R. G. kaip anksčiau, jie gerai sutars ir viskas išsispręs.

Kitos dienos ryte ji pasiėmė 3 000 eurų savo santaupų, kuriuos padėjo į automobilio gale esantį porankį. Ji norėjo, kad R. G. matytų, kad ji atiduoda visas savo santaupas, tam, kad jį priverstų manyti, jog ji nebeturi kur dėtis ir kartu važiuos į (duomenys neskelbtini). Ji tądien iš namų išėjo su Ž. Č., kuris padėjo jai neštis daiktus, nes tądien ji vežėsi daug daiktų. Važiuojant pas notarę ji pasiėmė daug daiktų, nes norėjo R. G. sudaryti įspūdį, kad ji vyksta į (duomenys neskelbtini). Maišuose buvo batai, drabužiai, tualetinis popierius, buitinės priemonės. Ji tualetinį popierių ir buitines priemones pasiėmė tam, kad nuvežtų į butą, nes pastarąjį ji tvarkydavo. Ž. Č. nešė jos maišus ir pinigus, tačiau neklausė, kodėl ji vežasi tiek daug daiktų, nes jos automobilyje visada būna daugybė daiktų. Pinigus į porankį galėjo įdėti Ž. Č.. Ji tądien tikrai neturėjo 20 000 eurų. Jei ji būtų turėjusi tokius pinigus, būtų šiuos pinigus atidavusi R. G. Automobilyje buvo tiktai jos santaupos – apie 3 000 eurų. Ji su Ž. Č. susidėję daiktus į automobilį važiavo iki viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. buvo apsistojęs. Pasiėmę R. G. jie važiavo pas notarą. Ji nežino, ar Ž. Č. matė pinigus ir kokia buvo pinigų suma. Pinigai buvo supakuoti į permatomą maišelį. Jos ir Ž. Č. santykiai grindžiami bendravimu vienas kitam neuždavinėjant daug klausimų. Tai buvo jos pinigai, todėl ji Ž. Č. nieko nesakė, o Ž. Č. jos nieko neklausė, tiesiog padėjo maišus ir pinigus į automobilį. Ji su Ž. Č. nuvažiavo į viešbutį, tada pas notarą į (duomenys neskelbtini). Ji R. G. sakė turinti apie 3 000 eurų, bet pinigų nerodė, nes pinigai buvo automobilio gale.

Nors R. G. šiek tiek supyko, jis vis tiek sutiko važiuoti pas notarę. Ji R. G. prašė ja pasitikėti, nes po vizito pas notarę ji kartu su R. G. važiuos į Vilnių ir kartu skris į (duomenys neskelbtini). R. G. supyko, galbūt nelabai ja patikėjo, tačiau sutiko, kad ji važiuotų į (duomenys neskelbtini). Jie vėl nuvyko pas notarę, kur buvo pasirašyta sutartis ir viskas buvo gerai. Buto pirkimo sutartyje buvo nurodyta 40 000 eurų suma. Žinutėje, kurią ji rašė R. G., buvo parašyta, kad pirkėjas nori pirkti butą už 90 000 eurų. Važiuodami į Vilnių jie kalbėjo apie grožio saloną, kurį R. G. jai norėjo atidaryti (duomenys neskelbtini). Ji neturėjo minties, kad butą įgijo sukčiavimo būdu – ji tiesiog manė, kad ji su R. G. bendraus, galbūt vėliau ji pas šį nuvažiuos, R. G. jai toliau pirks brangias dovanas. Ji manė, kad dabar ji pradės bendrauti su R. G. ir galbūt šis jai butą paliks.

Tą dieną R. G. su ja bendravo kaip su drauge, kaip ir anksčiau. Ji su R. G. po notarės grįžo į (duomenys neskelbtini). R. G. nuėjo į viešbutį pasiimti lagaminą, kurį buvo palikęs, ir tada pasiėmė pinigus, kuriuos įsidėjo į rankinę. R. G. nusijuokdamas jai pasakė paimantis pinigus, kad šių nepaimtų ji. Ji mano, kad R. G. pinigų neskaičiavo, nes nebuvo ką skaičiuoti. Ji su R. G. apie tai, ar ji jam dar kiek nors skolinga, nekalbėjo. Tarp jų nebuvo kalbos apie 40 000 eurų, nes jis R. G. pasakė važiuosianti su juo į (duomenys neskelbtini), nors to daryti ji realiai neplanavo. Ji manė kaip nors kitaip susikalbėsianti su R. G., palaikysianti ryšius. Tą dieną jai buvo kilusi mintis važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet kai jie važiavo Vilniaus link, ji dvejojo. Ji su R. G. praleido pusdienį, o artėjant laikui vykti ir R. G. ieškant jai bilietų į (duomenys neskelbtini), ji paprašė truputėlį palaukti. R. G. pamatė, kad ji nenori važiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl jie pradėjo pyktis.

Ji su R. G. važiavo link prekybos centro „Ikea“ ir pykosi. Pradėjus pyktis ji paskambino Ž. Č. – pastarasis taip pat važiavo Vilniaus link tartis dėl darbo. Telefonu Ž. Č. pasakė jau įvažiuojantis į Vilnių, ji Ž. Č. liepė niekur nevažiuoti ir atvažiuoti iki prekybos centro „Ikea“, iš jos automobilio bagažinės paimti jos pinigus, o vietoje pinigų įdėti popieriaus. Minėti pinigai buvo jau ne jos, o R. G., tačiau ji nutarė pasiimti tuos pinigus, nes ji ir buvo susipykusi su R. G. Ji neatsimena, kur buvo pinigai – ar bagažinėje, ar R. G. rankinėje, ar lagamine. Su R. G. nuėjusi į prekybos centro „Ikea“ kavinę ji dar labiau susipyko su R. G. Pastarasis liepė jį nuvežti į oro uostą. Po kažkiek laiko R. G. jai parašė, kad ji pavogė jo pinigus. Ji R. G. SMS žinute nusiuntė šypsenėlę ir toliau važiavo, kol jai nepaskambino policijos pareigūnai ir nenurodė jai grįžti atgal. Ž. Č. jiems iš paskos tikrai nevažinėjo. Ji su Ž. Č. buvo susitarusi dėl darbo pokalbio (duomenys neskelbtini) – jiems reikėjo nuvežti darbo sutartis į Užimtumo tarnybą, nuvažiuoti pasiimti dokumentus ir tada važiuoti į įmonę, kurioje jiedu turėjo įsidarbinti. (duomenys neskelbtini) užsiima ekspedijavimu. Ž. Č. ir ji įmonėje turėjo dirbti vairuotojais, tačiau įmonėje taip ir neįsidarbino. Jei ji būtų žinojusi pasekmes, nebūtų taip pasielgusi. Ji nežinojo daranti kažkokią nusikalstamą veiką.

Atsakydama į klausimus R. G. nurodė, kad 2018 m. naktį iš gegužės 8 d. į gegužės 9 d. ji nakvojo kartu su Ž. Č. jos tėvų bute, o R. G. nakvojo viešbutyje. Prieš važiuojant pas notarą ji su R. G. susitiko prie viešbučio, kartu buvo ir Ž. Č.. Ji vairavo automobilį „BMW“, Ž. Č. sėdėjo gale. Ž. Č. turėjo eiti į (duomenys neskelbtini). Ji manė paleisianti Ž. Č. iki tol, kol ateis R. G., tačiau pastarasis jau laukė kieme. Ji R. G. pasakė, kad Ž. Č. jos paprašė pastarąjį pavežti. Ž. Č. tąkart pasisveikino ir išėjo. Nebuvo tokio pokalbio, kad Ž. Č. R. G. parodytų maišelį su pinigais. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) ji su R. G. pradėjo kalbėtis: šis žinojo, kad butą ji pirks už 40 000 eurų. Tuo metu butas buvo vertas gal 60 000- 70 000 eurų, nes butas buvo suremontuotas. Po vizito pas notarę ji su R. G. grįžo atgal į viešbutį, tačiau kartu su R. G. ji į viešbutį nėjo. Jai R. G. neskambino su pretenzija, kad maišelyje ne 40 000 eurų, o 20 000 eurų. Ž. Č. važiavo į Vilnių savo automobiliu, todėl jie kartu nevažiavo. Ž. Č. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo praėjus trims valandoms. Būdama su R. G. (duomenys neskelbtini) ji siuntė Ž. Č. nuotrauką. Ž. Č. ji pasakė esanti prie prekybos centro „Ikea“ tik jau galutinai susipykusi su R. G. Kai jai paskambino policijos pareigūnai, susirašinėjimą su Ž. Č. ji ištrynė, nes pradėjo negražiai rašyti apie R. G. Savo automobilio ji neužrakino, nes ji buvo įpykusi ir suplanavusi pasiimti pinigus. Ji prisipažįsta dėl 3 000 eurų vagystės, tačiau 20 000 eurų ji neturėjo. Automobilis „BMW“ priklauso jos tėčiui – pastarasis dirba vairuotoju, bet negalėjo paskolinti jai tiek pinigų, nes tiek neturėjo.

2015 metais ji pirko automobilį „BMW X6“, už kurį ji mokėjo tarp 15 000 eurų ir 19 000 eurų, dalį pinigų ji skyrė minėto automobilio „Kasko“ draudimui. 2016 metais didžiausią iš banko sąskaitos išimtą pinigų sumą ji grynais pinigais atidavė savo tėvui, nes šis pirko automobilį, kainavusį mažiausiai 10 000 eurų. 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. pradžioje ji pirko vilkiką, o kitą dalį pinigų davė tėvui, nes pastarasis pirko dar vieną vilkiką. Tėvas vilkiką registravo firmos vardu. Dabar abu vilkikai yra užregistruoti jos tėvo firmos vardu. Vidutiniškai vienas vilkikas kainavo mažiausiai po 10 000 eurų. 2018 m. gegužės mėn. vienas vilkikas buvo registruotas jos vardu. Dėl vilkiko ji turėjo daug išlaidų, mokėjo depozitą. Taip pat ji daug pinigų išleido pragyvenimui, drabužiams. Beveik visus iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynintus pinigus ji išleido vilkikams. 2015 metais pavedimu ji gavo apie 23 000 eurų, išgryninta buvo apie 17 000 eurų, jos automobilis „BMW“ kainavo 15 000 eurų, todėl jai liko 2 000 eurų visoms kitoms išlaidoms. 2016 metais jai buvo daryta operacija, kainavusi beveik 4 000 eurų, odontologijos klinikoje ji išleido apie 3 000 eurų, išgrynino gal 17 000 eurų, 10 000 eurų kainavo jos tėvo automobilis, o metų pabaigoje ji pradėjo remontuoti butą, remontui išleido apie 30 000 eurų. 2018 metais ji bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini), buvo pirktas vienas vilkikas. Tuomet ji turėjo daug išlaidų, mokėjo 3 000 eurų depozitą, automobilio remontui išleido apie 2 000 eurų. Ji darė tiek pavedimus iš kortelės, tiek mokėjo grynaisiais pinigais. Vėliau buvo pirktas dar vienas vilkikas su priekaba, priekaba kainavo 5 000 eurų, vilkikas apie 10 000 eurų. Ji nežino, kaip jos tėčio įmonė visus šiuos pinigus, kuriuos ji davė, yra įforminusi buhalterinėje apskaitoje.

Ž. Č. paprašiusi, kad šis atvažiuotų iš jos automobilio paimti pinigus, ji šiam nieko neaiškino. Paskambinusi Ž. Č. pastarojo ji paklausė, kur šis yra – Ž. Č. atsakė įvažiuojantis į Vilnių. Ji Ž. Č. pasakė esanti prie prekybos centro „Ikea“ ir kad šis iš karto atvažiuotų prie prekybos centro „Ikea“. Ji Ž. Č. pasakė, kurioje eilėje ir vietoje stovi jos automobilis, bei pasakė iš jos lagamino paimti pinigus. Ž. Č. ji pasakė, kad šis neklausinėtų, nes ji neturi laiko. Jai išvažiavus iš oro uosto jai paskambino policijos pareigūnas. Ž. Č. tuo metu važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Jie pakeliui susitiko ir ji liepė pinigus nuvežti pas jos tėvus, kur vėliau pinigus ji ir rado. Kupiūros buvo tos pačios. Policijoje buvo parašyta visai kita suma - gal 28 000 eurų. Nagrinėjamo įvykio dieną Ž. Č. važiavo į (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį prie (duomenys neskelbtini). Minėtos įmonės vadovo vardas yra A., pavardės ji neatsimena. Ji su Ž. Č. buvo į minėtą įmonę nuvežę dokumentus, nagrinėjamo įvykio dieną jie turėjo pasirašyti darbo sutartį.

Ji oro uoste neprašė R. G., kad šis neskambintų policijai. R. G. jai sakė duoti jam 20 000 eurų ir jis paliks ją ramybėje. Ji prisipažįsta, kad ji sukčiavo ir norėjo įgyti turtą už pastarąjį neatsiskaičiusi. Antrą kartą ji norėjo įgyti butą nieko nemokėdama, nes pirmą kartą butas buvo užrašytas jos vardu. Prieš tai R. G. jai sakydavo savo buvusioms draugėms esantis nupirkęs butus, automobilius, kitus pirkinius. Ji jokio plano neturėjo – ji tiesiog norėjo buto, už kurį nenorėjo mokėti pinigų. Ji buvo suplanavusi, kad R. G. susitiks su D. ir po to ji pradės kalbėtis su R. G. apie susitaikymą. Dėl savo veiksmų ji gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad su R. G. ji susipažino prieš trejus metus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu ji mokėsi. Jos ir R. G. santykiai buvo draugiški, intymūs santykiai jų nesiejo, nors R. G. to ir norėjo. R. G. dažnai į jos vardu atidarytą banko sąskaitą pervesdavo pinigų, kai ji paprašydavo arba pats pasiūlydavo pinigų. Būdama (duomenys neskelbtini) ji apsistodavo pas R. G. name. R. G. jai pirkdavo ir brangias dovanas, siūlydavo važiuoti kartu su juo į keliones.

2016 m. pabaigoje ji R. G. pasiūlė įsigyti butą (duomenys neskelbtini). R. G. sutikus pastarajam ji pasiūlė, kad butas būtų registruotas jos vardu. Ji manė butą vėliau galėsianti pasilikti. Butą ji išsirinko pati, už butą reikėjo mokėti 45 000 eurų. Pinigus už butą R. G. pervedė tiesiogiai pardavėjui. R. G. tada buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir jie kartu nuėjo į notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kur jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tada butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas jos vardu. Tame bute gyveno tik ji. R. G. (duomenys neskelbtini) buvo du kartus – 2016 m. pabaigoje pirkdamas butą ir 2018 m. gegužės 8 d. atvažiavęs parduoti minėto buto. Ji su R. G. bendravo telefonu, per programėlę „whatsapp“.

2017 m. birželio mėn. ji pradėjo draugauti su Ž. Č.. R. G. iš kažkur sužinojo, kad ji turi draugą, ir nuo to laiko jų santykiai pašlijo. R. G. norėjo, kad ji važiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini), o ji to nenorėjo. 2017 m. pradžioje ji iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo gavo laišką, kad ji yra skolinga 45 000 eurų. Ji su R. G. pasirašė taikos sutartį. Ji R. G. turėjo perrašyti butą, o šis jai turėjo pervesti 30 000 eurų už buto remontą, nes butas buvo pirktas su daline apdaila, o ji už savo pinigus darė remontą. Ji perrašė butą R. G. vardu, o R. G. į jos vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 30 000 eurų. Ji ir toliau bendravo su R. G..

2017 m. lapkričio mėn. nuskridusi į (duomenys neskelbtini) ji apsistojo pas R. G. Pastarojo ji tada klausė, ar jis jai parduos butą, ar padovanos. R. G. jai siūlė gyventi pas jį ir dirbti (duomenys neskelbtini). R. G. ją prisiviliodavo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), žadėdamas nupirkti ką nors brangaus. R. G. jai dažnai sakydavo norintis parduoti butą.

2018 m. sausio mėn. jai kilo mintis pasikviesti R. G. į Lietuvą. Ji manė, kad bus kaip visada – ji R. G. sakys, kad ji su juo gyvens ir R. G. jai paliks butą. Ji R. G. sakė radusi buto pirkėją, norintį įsigyti butą už 90 000 eurų, bet tokio pirkėjo nebuvo. R. G. jai sakė, kad nesvarbu, už kokią kainą, svarbu butą parduoti greitai. Draugo Ž. Č. ji paprašė, kad šis pasakytų R. G. duosiantis jai pinigų buto pirkimui, bet Ž. Č. nežinojo, ką ji buvo suplanavusi. Buto pirkimui pinigų ji neturėjo ir manė, kad R. G. iš karto sutiks jos vardu įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). R. G. į Lietuvą atskrido 2018 m. gegužės 8 d. 12 val. R. G. iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) atvažiavo taksi automobiliu. Ji iš anksto buvo sutarusi susitikti su notaru: sužinojusi, kad R. G. atskrenda, ji rezervavo laiką pas notarę (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) pas notarę nebuvo laisvų laikų. Iš pradžių R. G. su Ž. Č. susitiko prie (duomenys neskelbtini). Ž. Č. R. G. prisistatė D. vardu, nes ji to paprašė. Jie bendravo angliškai. Ji Ž. Č. prašė, kad šis pasakytų tikrai paskolinsiantis jai pinigų. R. G. žinojo, kad butą nori pirkti ji. Ji R. G. sakė, kad pinigai už butą bus pervesti į šio sąskaitą.

Į (duomenys neskelbtini) pas notarę važiavo ji ir R. G., Ž. Č. su jais nevažiavo. Ji ir R. G. važiavo jos tėvui priklausančiu raudonos spalvos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo – pardavimo sutartį ji jau buvo aptarusi su notaro padėjėja. Ji sakė, kad butą pardavėjas Anglijos pilietis ketina parduoti už 40 000 eurų, nurodė visus anketinius duomenis. Notaro padėjėja pasakė, kad pirkimo – pardavimo sutartį reikės išversti į anglų kalbą. Notarei ji buvo pasakiusi, kad jai reikės sutarties vertimo į anglų kalbą. Ji notarės padėjėjai atsiuntė paruoštą pirkimo – pardavimo sutartį lietuvių kalba, o notarės padėjėja pasirūpino tos sutarties vertimu į anglų kalbą. Ji nepamena, ar ji elektroniniu paštu siuntė R. G. išverstą sutartį, ar ne. Jai su R. G. atvažiavus pas notarę, sutartis buvo jau paruošta. Ji perskaitė pirkimo – pardavimo sutartį lietuvių kalba, o R. G. – anglų kalba. Po to notarė R. G. paklausė, ar ji sumokėjo 40 000 eurų, o R. G. atsakė pinigų negavęs, pinigus jis gaus kitą dieną. Tada notarė perkėlė susitikimą kitai dienai. Ji R. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paliko viešbutyje (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji su R. G. dar susirašinėjo: ji pamena, kad R. G. klausė, ar bus pinigai, ji R. G. pasakė, kad tikrai bus, nors ji pinigų neturėjo. Namuose, ji turėjo apie 3 000 eurų – daugiausiai buvo 50 eurų nominalo kupiūrų, dar buvo 20 eurų nominalo kupiūrų ir gal viena 100 eurų nominalo kupiūra. Ji manė R. G. pasakysianti, kad pinigų ji neturi ir važiuos su pastaruoju į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pinigus uždirbti, nors ji ir neketino važiuoti į (duomenys neskelbtini).

2018 m. gegužės 10 d. ji su R. G. turėjo susitikti 8 ar 9 valandą ryto, tikslaus laiko ji nepamena. Išvažiuodama iš namų ji pasiėmė pinigus, t. y. apie 3 000 eurų, kurie buvo sudėti vokelyje, o vokelis buvo įdėtas į maišelį. Pinigus ji padėjo automobilio gale tarp sėdynių. Susitikti su R. G. ji nuvažiavo kartu su Ž. Č.. Į susitikimą ji važiavo tėvui priklausančiu automobiliu „BMW“. R. G. įsėdus į automobilį, Ž. Č. iš automobilio išlipo. Ž. Č. nieko R. G. neperdavė. Ji R. G. pasakė tiek pinigų neturinti, turinti tik apie 3 000 eurų. R. G. jai priekaištavo, kad ji sugaišino jo laiką. Ji R. G. pasakė važiuosianti kartu su juo į (duomenys neskelbtini) ir uždirbsianti pinigus. R. G. tuo nelabai tikėjo, bet sutiko nuvažiuoti pas notarę. Dviese nuvažiavę pas notarę jie pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį, po ko jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur R. G. iš viešbučio pasiėmė daiktus ir jie išvažiavo į Vilnių. Prie viešbučio ji buvo susitikusi su Ž. Č. ir šiam pasakė važiuojanti į Vilnių kartu su R. G. Vilniuje ji turėjo nuvažiuoti į Užimtumo tarnybą, po to nuvežti dokumentus į įdarbinimo įmonę, nes su Ž. Č. pirmadienį turėjo išvažiuoti į Vokietiją dirbti. Su Ž. Č. ji susitarė susitikti vėliau. Ji turėjo kartu su R. G. išskristi į (duomenys neskelbtini), bet to daryti ji neketino. Iš pradžių jie nuvažiavo į Trakus, po to į prekybos centrą „Ikea“ pavalgyti ir išgerti kavos. Ji su Ž. Č. susirašinėjo žinutėmis ir susiskambino. Būdama (duomenys neskelbtini) ji Ž. Č. sakė neplanuojanti kažkur vaikščioti, nes jai su R. G. gėda. Su R. G. ji buvo senamiestyje. Po to jai Ž. Č. parašė jau važiuojantis į centrą, o ji Ž. Č. paskambino ir pasakė nespėsianti nieko sutvarkyti ir kad šis nevažiuotų į centrą. Ji Ž. Č. pasakė su R. G. važiuojanti į prekybos centrą „Ikea“. Nuvažiavusi prie prekybos centro „Ikea“ automobilį ji paliko automobilių stovėjimo aikštelėje „D“ eilėje prieš pat prekybos centrą „Ikea“. R. G. iš automobilio pasiėmė tik savo rankinę. Automobilio ji neužrakino. Važiuodama į prekybos centrą „Ikea“ ji pradėjo pyktis su R. G. ir nusprendė iš pastarojo atsiimti pinigus, kuriuos prieš tai ji jam davė. Ji su R. G. buvo kavinėje, esančioje antrame aukšte, iš kur matėsi visa automobilių stovėjimo aikštelė. Sėdėdama kavinėje ji R. G. pasakė neskrisianti su juo į (duomenys neskelbtini). Dar prieš tai ji buvo paskambinusi Ž. Č. ir paprašiusi, kad šis iš jos automobilyje esančio lagamino paimtų pinigus ir vietoj pinigų įdėtų popierių. Jai pasakius, kad ji nevažiuos į (duomenys neskelbtini), R. G. supyko ir paprašė nuvežti jį į oro uostą. Ji R. G. nuvežė iki oro uosto.

Dar sėdėdama su R. G. prekybos centre „Ikea“ esančioje kavinėje ji matė, kaip prie prekybos centro „Ikea“ atvažiavo Ž. Č., kuris priėjo prie jos automobilio. Ž. Č. važinėja jo mamai priklausančiu senu sidabrinės spalvos automobiliu, kurio markės ji nežino. Ž. Č. telefono numerio ji nepamena. R. G. oro uoste iš jos vairuojamo automobilio bagažinės pasiėmė visus savo daiktus. Automobilyje jos lagamino su daiktais nebuvo. Palikusi R. G. oro uoste, ji važiavo (duomenys neskelbtini) link, o Ž. Č. pasiliko Vilniuje, nes turėjo kažkokių reikalų. Jai važiuojant į (duomenys neskelbtini) jai paskambino R. G. ir pasakė, kad ji pavogė jo pinigus, o ji R. G. pasakė, kad šis juokauja. R. G. jai sakė važiuosiantis į policiją. Ji R. G. sakė atsiųsianti jam visus buto dokumentus. Visas žinutes ji ištrynė. Po to jai paskambino policijos pareigūnas ir nurodė grįžti iki oro uosto. Ji dar paskambino Ž. Č. ir pasakė, kad jai policijos pareigūnas nurodė sugrįžti į oro uostą. Ji buvo susitikusi su Ž. Č., kuriam pasakė, kad šis važiuotų namo ir jos tėvams pasakytų, kad ji policijoje. Iš oro uosto ji paskui policijos pareigūnus važiavo iki policijos komisariato. Ji R. G. sakė pinigus už butą atiduosianti palaipsniui. Naują telefono kortelę ji buvo nupirkusi tam, kad jos draugas, turėjęs apsimesti D., galėtų susirašinėti su R. G. Ji R. G. už buto pirkimą davė apie 3 000 eurų, o ne 20 000 eurų. Ji nežino, kodėl R. G. tvirtina, kad iš jo pavogė 20 000 eurų. Su R. G. ji buvo susitikusi 2018 m. rugpjūčio 30 d. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) pas notarę R. G. 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašytas susitarimas nutraukti 2018 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra perleistas R. G., pastarasis yra buto savininkas. Matant notarei ji perdavė R. G. visus raktus nuo minėto buto. Dėl šio susitikimo susitarė advokatė. Po šio susitarimo pasirašymo R. G. neturi jai jokių piniginių pretenzijų (T. 1, b. l. 142-145, 170-173).

Teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis žino, kad R. G. su R. G. bendravo iki jo ir R. G. susipažinimo. R. G. su R. G. važinėjo į keliones, ji apsistodavo pas R. G.. Jis žinojo, kad R. G. siųsdavo R. G. pinigus, kviesdavo gyventi kartu. Jis žino, kad R. G. ruošėsi pirkti butą ir ieškojo, kas gali paskolinti pinigų. R. G. buvo ir banke. R. G. paprašė, kad jis patvirtintų jai paskolinęs pinigų, kol R. G. ras žmogų, kuris iš tikrųjų paskolins pinigų. Jis kelis kartus kalbėjo su R. G. telefonu, angliškai pasakė kelis žodžius, kuriuos R. G. jam liepė pasakyti. Jis R. G. pasakė paskolinsiantis pinigų buto pirkimui, tačiau apie pinigų sumą nekalbėjo. Telefoninio pokalbio metu jis R. G. neprisistatė. Po kelių dienų R. G. atvažiavo į Lietuvą. R. G. ir R. G. buvo atvažiavę ir jie visi buvo susitikę. Jam tiesiog reikėjo pasakyti, kad jis paskolins R. G. pinigų. R. G. ir R. G. išvažiavo labai greitai, o pokalbis truko vos kelias minutes. Kiek jis suprato, R. G. ir R. G. važiavo pas notarą. Vakare jis susitiko su R. G. Pastaroji jam pasakė, kad trūksta dokumentų, todėl rytoj ji R. G. vėl važiuos pas notarą. Kitą dieną jis R. G. padėjo išnešti iš namų daiktus: jis nešė krepšį su rūbais ir pinigus. Krepšį su rūbais jis įmetė į automobilį, pinigus taip pat padėjo automobilio viduje. Jis su R. G. nuvažiavo į viešbutį, kadangi savo automobilį jis buvo palikęs netoli viešbučio. R. G. jų jau laukė. Jis išlipo iš R. G. automobilio, o R. G. į automobilį įlipo. Pasiėmęs savo automobilį jis išvažiavo padirbėti, o po pietų jis turėjo važiuoti į Vilnių. R. G. išvažiavo pas notarę. Jis su R. G. susiskambindavo, pasiteiraudavo, ką pastaroji veikia. Jis buvo Vilniuje, nes jis sudaužė R. G. mašiną ir jam reikėjo nusipirkti detalių. Taip pat jis turėjo nuvažiuoti į įmonę ir patvirtinti dokumentus. Išvažiuodamas iš Vilniaus jis paskambino R. G. ir paklausė, ką ji veikia. R. G. atsakė važiuojanti Vilniaus link. Po kurio laiko R. G. jam paskambino – ji buvo susinervinusi ir pasakė, kad jis su ja susitiktų prie prekybos centro „Ikea“. R. G. jam pasakė, kad jis paimtų pinigus iš jos lagamino. Jis R. G. pasakė, kad ši paliktų atrakintą automobilį. Prie prekybos centro „Ikea“ jis atvažiavo pirmas, po penkių minučių atvyko R. G.. Jis matė, kaip R. G. sustojo. Jis nuėjo R. G. automobilio link, o R. G. su R. G. nuėjo į prekybos centrą „Ikea“. Atidaręs R. G. automobilio duris jis atitraukė sėdynę, atsegė lagaminą, paėmė pinigus, vietoje pinigų įdėjo popieriaus, uždarė sėdynę, uždarė duris ir nuėjo į savo automobilį. Jis bagažinės atidaryti negalėjo, nes pastaroji atsidarė tik pulteliu. Vėliau jis nuvažiavo į miestą, susipirko detales ir važiavo (duomenys neskelbtini) link. Jis susiskambino su R. G. ir pasakė važiuojantis į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko R. G. jam pasakė, kad jai skambino iš policijos, kad R. G. ją kažkuo kaltina ir ji važiuoja į Vilnių. Jis su R. G. susitiko prie oro uosto, pasikalbėjo. Jam R. G. pasakė, kad viskas bus gerai, o ji važiuoja išsiaiškinti. Grįžęs namo pinigus jis padėjo į spintelę. Bute, kurį R. G. ketino pirkti, jis buvo kelis kartus.

Atsakydamas į klausimus Ž. Č. nurodė, kad R. G. jam liepė R. G. pasakyti, kad jis jai paskolins pinigų. Jam tai sukėlė įtarimų, bet jam tai pasakyti nebuvo sunku, todėl jis padarė taip, kaip ji prašė. Realiai R. G. jis negalėjo paskolinti pinigų, nes šių jis neturėjo. Pirmą kartą su R. G. jis susitiko (duomenys neskelbtini), ten yra kaimelis. Tuomet R. G. jo klausė, ar jis paskolins pinigų, jis patvirtino, kad paskolins. R. G. kalbėjo angliškai, jam vertėjavo R. G. Vakare R. G. pasakė, kad trūko dokumentų, todėl pas notarą važiuos kitą dieną, vėliau R. G. turėjo vykti į oro uostą. R. G. nebuvo sakiusi planuojanti vykti į (duomenys neskelbtini). R. G. automobilyje visada būna daug drabužių, todėl dėl krepšių su drabužiais jam nekilo įtarimų. R. G. pardavinėja rūbus internetu.

Pinigai, kuriuos jis paėmė, buvo įdėti į tamsų nepermatomą plastikinį maišelį. Maišelis namuose buvo ant spintelės padėtas ir pravertas, todėl jis matė, kad maišelyje pinigai buvo 20 eurų, 50 eurų ir 100 eurų nominalų kupiūromis. Maišelyje galėjo būti keli tūkstančiai eurų. R. G. sakė turinti 3 000 eurų santaupų. Jis padėjo pinigus automobilio bare, kur galima padėti produktus. Jam R. G. nesakė, kam reikalingi pinigai, sakė važiuosianti su R. G. tvarkyti reikalų. Jis neatsimena, ar R. G. jam sakė, už kiek ji perka butą. R. G. krepšius ar lagaminus dėjo į bagažinę, o jis krepšius dėjo ant galinės sėdynės. Atvažiavęs prie prekybos centro „Ikea“ paimti pinigų jis atidaręs automobilio duris matė lagaminą ir rūbus. Pinigus jis paėmė iš lagamino. R. G. jam sakė, kad jis paimtų pinigus iš jos lagamino. Jis bagažinėje matė vieną lagaminą, prikrautus krepšius. Pinigai buvo tame pačiame maišelyje, kuriame buvo ir prieš tai. Jis pinigus išėmė iš maišelio ir vietoje pinigų įdėjo popieriaus, nes taip padaryti liepė R. G. Tualetinio popieriaus jis rado automobilyje. Iš R. G. automobilio paėmęs pinigus pastaruosius jis įsikišo į kišenę ir nuėjo į savo automobilį. Jis suprato paėmęs pinigus. Jis nematė, kad lagaminas yra R. G.. Lagamine buvę daiktai buvo tamsios spalvos, todėl daiktai galėjo būti tiek moteriški, tiek ir vyriški. R. G. turi panašų lagaminą, galbūt tai ir buvo jos lagaminas.

Tądien jis pirko galinį atšvaitą ir detalę bamperiui. Prie prekybos centro „Ikea“jis laukė apie 10 minučių. Jis matė atvažiuojantį automobilį „BMW“ ir ėjo žiūrėti, kur R. G. pasistatys automobilį. Kai mašinoje yra paliktas raktelis, yra mygtukas, atidarantis bagažinę, bet jam bagažinė neatsidarė, tuomet jis įlipo per galines automobilio dureles. Su R. G. jis nesitarė, kuriame sektoriuje ji paliks automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 142-146), Ž. Č. nurodė, kad jis prie viešbučio neperdavė R. G. pinigų: taip nebuvo arba jis to neprisimena. Prie viešbučio jis išlipo iš automobilio galo, o R. G. įlipo į priekinę automobilio keleivio vietą.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus Ž. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 5-7, 11, 14), Ž. Č. parodė, kad jis prie (duomenys neskelbtini) tvarkė automobilį, keitė stabdžių kaladėles. Į susitikimą su R. G. jis atvažiavo automobiliu „Opel Astra“. Prie viešbučio R. G. įlipo, o jis jau buvo atsidaręs duris. Jis ir R. G. palinkėjo vienas kitam geros dienos. Jam atrodo, kad jis matė nueinančius R. G. ir R. G. į prekybos centrą „Ikea“, tačiau jis šių nepasivijo, nes jis vilkėjo sportinę aprangą, todėl nenorėjo daryti gėdos.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Č. parodė, kad R. G. yra jo draugė, jie draugauja nepilnus metus. R. G. jis nepažįsta. Kiek jis žino, R. G. pažįsta R. G., bet kur šie susipažino, jis nežino. Jis žino, kad R. G. buvo su R. G. kelionėje. Ji skrisdavo pas R. G. į (duomenys neskelbtini).

2018 m. gegužės 8 d. R. G. jo paprašė, kad jis kažkokiam vyriškiui pasakytų R. G. paskolinsiantis pinigų. Sumos, kurią jis turėjo paskolinti, R. G. jam neminėjo. Iš pradžių jis net nežinojo, dėl ko jam reikės pasakyti, kad jis paskolins R. G. pinigų: jis klausė R. G., kam šiai reikia tų pinigų, bet R. G. jam nepasakė. Apie 15 val. jam paskambino R. G. ir paklausė, ar jis gali susitikti. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir sakė galėsiantis susitikti (duomenys neskelbtini). R. G. atvažiavo savo raudonos spalvos automobiliu „BMW“, kartu su ja buvo senyvo amžiaus vyriškis – pastarasis buvo apie 65 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, žilų plaukų. Jis vyriškiui neprisistatė. Vyriškis kalbėjo angliškai. Jis nelabai gerai moka anglų kalbą – jis suprato tik tiek, kad vyriškis jo paklausė, ar jis R. G. paskolins pinigų, o jis angliškai pasakė, kad paskolins. Pokalbis truko apie dvi minutes. R. G. su vyriškiu kažkur labai skubėjo ir greitai išvažiavo. R. G. sakė važiuojanti tvarkyti kažkokių dokumentų. Jis nežino, kur važiavo R. G. ir kokius dokumentus ji turėjo sutvarkyti. Vakare jis su R. G. susitiko, nes gyveno kartu su ja pas jos tėvus. R. G. jam nesakė, kur ji buvo su pagyvenusiu vyriškiu. Ryte R. G. jam pasakė, kad jis paimtų mėlynos spalvos maišelį, kuriame buvo pinigai, ir pasakė, kad išlipdamas iš automobilio pinigus jis paliktų automobilyje ant galinės sėdynės. Jis nežino, kiek ten buvo pinigų, bet tai nebuvo didelė suma. Jis matė, kad ten buvo 50 eurų nominalo kupiūros. Jis įsėdo į R. G. automobilį „BMW“ ir jie nuvažiavo prie viešbučio (duomenys neskelbtini), kur sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie jų labai greitai priėjo tas pats pagyvenęs vyriškis, kurį jis matė Ratnyčioje. Vyriškis atsisėdo priekyje, o jis sėdėjo automobilio gale. Jis ant automobilio galinės sėdynės paliko R. G. maišelį. Vyriškis jam kažką sakė, bet jis nelabai suprato, ką. Su vyriškiu daugiau bendravo R. G., o ne jis. Jis nuėjo pasiimti savo automobilio, kurį buvo palikęs netoli R. G. brolio namų. Tą dieną jis planavo važiuoti į Vilnių. Jam reikėjo pasiimti automobilio detales. R. G. žinojo, kad jis planuoja važiuoti į Vilnių. Į Vilnių jis išvažiavo po pietų. R. G. jam sakė su vyriškiu važiuojanti tvarkyti dokumentų, nes vakar nespėjo. Apie 12 val. jam paskambino R. G. ir pasakė važiuosianti į Vilnių. Jis žinojo, kad R. G. turėjo važiuoti į darbo biržą ir kartu važiuoti į firmą tvarkytis dokumentų dėl darbo. Paskambinęs R. G. jis paklausė, kur ji yra, R. G. pasakė Trakuose bendraujanti su anglu. R. G. sakė planuojanti važiuoti į miestą. Jis su R. G. susitarė susitikti mieste, bet kur tiksliai – jie nesusitarė. Po to jam paskambinusi R. G. pasakė planuojanti važiuoti prie prekybos centro „Ikea“ ir jo paprašė, kad jis ten atvažiuotų. Prie prekybos centro „Ikea“ jis atvažiavo apie 15 ar 16 valandą, tikslaus laiko jis neprisimena. Į Vilnių jis važiavo savo mamai priklausančiu sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie prekybos centro „Ikea“ jis atvažiavo pirmas. Automobilį jis galėjo pastatyti B sektoriuje. Jis matė, kada atvažiavo R. G.. Iš pradžių jis nematė, kur R. G. pasistatė savo automobilį, tik išlipęs iš savo automobilio jis pamatė, kad R. G. automobilis stovi apie 100 metrų atstumu nuo jo. Jis nematė, kaip R. G. įėjo į prekybos centrą „Ikea“. Dar prieš atvažiuodama prie prekybos centro „Ikea“ R. G. jam paskambinusi pasakė eisianti į kavinę, o jis turėjo nueiti iki R. G. automobilio, kuris turėjo būti neužrakintas, ir iš R. G. lagamino paimti maišelį, kuriame buvo pinigai. R. G. dar jam sakė, kad jis iš to maišelio išimtų pinigus ir vietoj pinigų įdėtų tualetinį popierių. Pamatęs, kad atvažiavo R. G., jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link R. G. automobilio. R. G. su vyriškiu nuėjo į kavinę, esančią prekybos centre „Ikea“, o jis, priėjęs prie R. G. automobilio, atidarė automobilio galines dureles ir atlenkęs galinę sėdynę iš bagažinės ištraukė juodos spalvos lagaminą. Prasegęs lagaminą iš pastarojo jis išėmė mėlynos spalvos maišelį, kuriame buvo pinigai. Iš maišelio jis ištraukė visus pinigus ir vietoje pinigų įdėjo tualetinį popierių, kurį surado bagažinėje. Po to jis maišelį įdėjo į lagaminą, kurį užsegęs įdėjo į bagažinę. Pinigų jis neskaičiavo. Jis manė, kad lagaminas buvo R. G. Jis matė lagamine tamsios spalvos drabužius, bet nesuprato, ar šie vyriški, ar moteriški. R. G. sakė, kad mašinoje yra jos lagaminas. Bagažinė atidaroma tik su rakteliu, o kadangi raktelio jis neturėjo, tai į bagažinę jis pateko per automobilio saloną. Nuo R. G. automobilio jis nuėjo iki savo automobilio ir išvažiavo į Vilniaus miesto centrą. Jis buvo su darbine apranga, vilkėjo sportinį kostiumą – juodas kelnes ir šviesios spalvos viršutinę sportinio kostiumo dalį. Iš Vilniaus jis išvažiavo 18 val., prieš išvažiuodamas iš Vilniaus jis paskambino R. G. ir paklausė, ką ši veikia. Jam R. G. pasakė, važiuojanti namo. Jis su R. G. susitarė susitikti namuose. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) jam paskambino R. G. ir pasakė, kad jai skambino iš policijos ir prašė sugrįžti į oro uostą. R. G. sakė, kad anglas vyriškis kažką pasakė policijos pareigūnams. Jis R. G. paprašė, kad ji sustotų kur nors prie kelio. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) jis R. G. automobilį pastebėjo dešiniame kelkraštyje, dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini). R. G. važiavo link Vilniaus. Jis R. G. klausė, kas atsitiko, o ši pasakė, kad nieko, ji važiuos išsiaiškinti, o jam liepė važiuoti namo, ką jis ir padarė. Po to jis iš R. G. gavo žinutę, kurioje R. G. parašė esanti Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate. R. G. jam sakė, kad R. G. ją apkaltino vagyste. Apie butą R. G. jam nieko nesakė (T. 2, b. l. 5-7).

Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad iš teismo posėdžių salėje esančių asmenų jis pažįsta R. G., su kuria jis susipažino (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėn. Su R. G. jį supažindino draugas. Jis su R. G. pradėjo susitikinėti (duomenys neskelbtini). Jis ir R. G. buvo geri draugai, po to pradėjo susitikinėti. Kiek jis pamena, R. G. turėjo problemų banke. Jis pasakė R. G. galintis jai padėti. R. G. vis keliaudavo į Lietuvą ir vėl grįždavo į (duomenys neskelbtini). Jis R. G. padėjo finansiškai. Jis su R. G. buvo nuvykę atostogų į Dubajų.

2016 m. rugsėjo mėn. R. G. paskambinusi jam pasakė, kad susipyko jos tėvai ir būtų gerai, kad jis nupirktų butą, į kurį galėtų įsikelti R. G. mama. Jis sumokėjo užstatą, po to sumokėjo dar 40 000 eurų. R. G. išleido apie 30 000 eurų buto remontui, bet jos motina į butą taip ir neįsikėlė. R. G. butą jam grąžino su sąlyga, kad jis R. G. duos 30 000 eurų už buto remontą. Jis R. G. sumokėjo 30 000 eurų. Po šešių mėnesių R. G. nusprendė parduoti minėtą butą, sakė turinti pirkėją rusą, už butą pasiūliusį 90 000 eurų. Jis pats niekada nekalbėjo su buto pirkėju. Gruodžio mėnesį R. G. pasakė, kad pirkėjas buto nepirks ir buto pirkimą reikia atidėti iki balandžio mėnesio.

Tą rytą, kai jis su R. G. vyko pas notarą, jis automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su buto pirkėju. Vyriškis dėvėjo akinius nuo saulės ir sakė norintis butą pirkti R. G. vardu. Tai buvo 20 minučių prieš einant pas notarą. Vyriškis sakė turintis jo vardu atidarytos banko sąskaitos duomenis tam, kad galėtų pervesti pinigus. Jam kilo įtarimas, kad D. neturi pinigų, nes prieš susitikimą jis prašė R. G. iš D. gauti užstatą, bet užstato jis taip ir negavo. Pirmojo susitikimo metu D. paprašė jo vardu atidarytos banko sąskaitos informacijos. Jis R. G. siuntė savo vardu atidarytos banko sąskaitos duomenis 2018 m. gegužės 8 d. maždaug 12.40 val.- 13.01 val. Tai buvo prieš susitikimą su D. Pirmo susitikimo metu jis R. G. pasakė, kad jam reikia D. pavardės ir pirkimo sutarties kopijos, nes bankas nepriims pinigų. Pirmo susitikimo metu jis su D. kalbėjo apie tai, kad šis nori nusipirkti nuosavybę ir pastarąją užrašyti R. G. vardu, nes D. turi daug nekilnojamojo turto ir kitais metais būtų butą užrašęs savo žmonos vardu. Jis su D. kalbėjo tik 15 minučių. Iš pradžių jie kalbėjo apie 120 000 eurų buto kainą, paskui automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kalbama apie 90 000 eurų buto kainą. R. G. jam sakė, kad, jei jis butą pardavinės per agentą, pastarasis jam butą parduos tik už 65 000 – 70 000 eurų.

Jam pirmąjį kartą nuvykus pas notarę pastaroji jo paklausė, ar jis gavo pinigus. Jis pasakė pinigų negavęs. Tuomet notarė jam liepė atvykti rytoj, kada jis gaus pinigus. Kitą dieną jis sugrįžo ir jam buvo duotas paketas su užstatu – grynaisiais pinigais. Buvo ankstus rytas ir jis negalėjo paskambinti į banką ir paklausti, ar gavo mokėjimą, kadangi laikas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje skiriasi dviem valandomis.

Iš pradžių D. ketino butą pirkti gruodžio mėn., bet paskui R. G. jam pasakė, kad tai bus balandžio mėn. R. G. ir D. ketino sumokėti iš karto banko pavedimu, o užstatas būtų grynaisiais pinigais. Jis vis klausinėjo, kur užstatas, kur pinigai. Užstatas turėjo būti 60 000 eurų bankiniu pavedimu, 30 000 eurų grynaisiais pinigais, bet sumos vis keitėsi: 50 000 eurų pavedimu ir 40 000 eurų grynaisiais pinigais, vėliau 70 000 eurų pavedimu ir 20 000 eurų grynaisiais pinigais, galutinis variantas buvo 70 000 eurų pavedimu ir 20 000 eurų grynaisiais pinigais. Viskas buvo aptarta žodžiu. Dėl kainų jis derėjosi su R. G. ir D. prieš vykstant pas notarą. Tiek R. G., tiek D. aktyviai dalyvavo derybose, R. G. nesistengė, kad jis gautų daugiau pinigų. Suma visada buvo 90 000 eurų, tik varijavo sumos pasiskirstymas pavedimu ir grynaisiais pinigais. Gavęs pinigus jis grįžo į savo kambarį viešbutyje, pasižiūrėjo į pinigus ir tada R. G. pakvietė jį važiuoti pas notarą. Tądien pinigus jam davė D.. Tai buvo 30 minučių prieš jų susitikimą pas notarą, apie 9 valandą. Pinigus jam davė ryte prie jo viešbučio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pinigai buvo suvynioti į celofaninį neperšviečiamą maišelį. Iš automobilio bagažinės D. išėmė paketą pinigų ir padavė jam. D. paėmė paketą iš savo automobilio. Jis nepamena automobilio markės, spalvos, tai buvo didelis automobilis, toks kaip „BMW X5“. Kas buvo maišelyje, jis patikrino savo viešbučio kambaryje, o ne automobilyje. Viešbučio kambaryje jis maišelį atidarė ir ten buvo pinigai. Visą tai jis darė prieš važiuojant pas notarą. Maišelyje buvo stambios pinigų kupiūros eurais. Tai buvo didelė krūva pinigų. Jis ir R. G. skubėjo vykti pas notarą, todėl jis visų pinigų neperskaičiavo. Jis pirmiausiai norėjo įsitikinti, ar tai yra kupiūros ir ar tai nėra padirbtos kupiūros. Jis kupiūrų neskaičiavo, nes būtų užtrukę daug laiko. D. ir R. G. jo laukė lauke, kad galėtų vykti pas notarą, todėl jis skubėjo. Duodamas maišelį su pinigais D. jam nieko nesakė. Maišelyje turėjo būti 30 000 eurų, bet pasirodo, kad ten buvo 20 000 eurų. Jis nepamena, kad jis būtų suskaičiavęs visą pinigų sumą. Jam esant kambaryje ir žiūrint į pinigų sumą pagal maišelio turinį ir dydį jam neatrodė, kad maišelyje yra 30 000 eurų. Tada jis paskambino R. G. ir paklausė, ar jam neturėjo būti perduota 30 000 eurų suma. R. G. jam pasakė, kad maišelyje turėjo būti 20 000 eurų. Maišelyje buvo tikrai daugiau kaip 3 000 eurų. Jis su R. G. važiavo pas notarą, nes D.s išvažiavo kažkur kitur. Grįžęs iš viešbučio jis nei R. G., nei D. nieko nesakė, nes manė, kad visi pinigai yra. Jis nuvažiavo pas notarą, pasirašė sutartį, bet jis negalėjo įrodyti, kad yra pervesti pinigai bankiniu pavedimu dėl dviejų valandų laiko juostos skirtumo. Gavęs pinigus pastaruosius jis įsidėjo į savo lagaminą. Jis ir R. G. pas notarę pasirašė dokumentus ir R. G. automobiliu išvyko pietauti. Apie 17 val. jie sustojo išgerti arbatos kažkokioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, esančio netoli oro uosto. Prieš tai jis su R. G. šnekėjosi, ši parodė savo sužadėtuvių žiedą. Tik tada jis sužinojo, kad R. G. susižadėjo. Jis R. G. nekvietė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). R. G. buvo kaip agentė ar tarpininkė ir būtų nuo šio mokėjimo gavusi komisinį mokestį. R. G. jam nežadėjo kartu važiuoti, atidirbti už ką nors. Tuo metu jam atrodė, kad buto savininkas bus D., bet D. sakė butą užrašysiantis R. G. vardu, o paskui butą perrašysiantis savo žmonos vardu. Gavęs pinigus jis nuėjo į viešbutį ir pinigus įdėjo į lagaminą. Lagaminą jis padėjo į R. G. automobilį ir važiavo pas notarą. R. G. pasakė, kad automobilyje bus saugiau. Tą dieną jis planavo grįžti į (duomenys neskelbtini). Jis buvo nusipirkęs vieną bilietą į (duomenys neskelbtini). Lagaminą jis padėjo automobilio bagažinėje. Jis nepamena, ar dar kas nors buvo automobilio bagažinėje. Jiems nuvykus į prekybos centrą „Ikea“ išgerti arbatos, jis pasakė, kad jis geriau pasiims savo lagaminą iš automobilio, tačiau R. G. atsakė, kad visur yra kameros ir apsauga. Tai buvo prieš vykstant į oro uostą. Po to R. G. jį nuvežė į oro uostą. Pasiėmęs lagaminą jis įėjo pro oro uosto duris, iš karto atidarė lagaminą ir pamatė tualetinį popierių, kuris buvo įdėtas į tą patį maišelį, kuriame buvo pinigai. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su R. G. bendravo normaliai, nesipyko, juos siejo draugiški santykiai. Jie išsiskyrė gražiuoju. Jis R. G. pasakė šiek tiek nerimaujantis, nes per oro uostą jis turės gabenti pinigus. Į tai R. G. pasakė galinti vykti su juo. Jis tam neprieštaravo, bet vėliau, supratęs gavęs tik 20 000 eurų, jis pamanė galintis vykti ir vienas. Galų gale R. G. gražino jam butą, kurį jis pardavė ir gavo 58 000 eurų. Buto pirkėją rado nekilnojamo turto agentūra (duomenys neskelbtini).

Atsakydamas į klausimus R. G. nurodė, kad jis meluotų, jei sakytų, kad grįžęs į viešbutį jis skaičiavo kiekvieną gautą banknotą. Jis tiesiog džiaugėsi, kad kažkas vyko. Jam buvo skirtos penkios minutės tam, kad jis grįžtų į viešbutį, įsidėtų pinigus į krepšį ir tada važiuoti pas notarą, o notaras buvo už 60 km. Paketas su pinigais buvo didelis, pinigai buvo 100 eurų nominalo kupiūromis – tikrai ne 20-50 eurų nominalo kupiūromis. Gavęs pinigus jis paskambino R. G. ir pasakė, kad trūksta pinigų, nes neatrodė, kad ten visa pinigų suma. R. G. pasakė, kad tai yra „x“ pinigų suma (tikslios sumos, kokią R. G. pasakė, jis nepamena, bet ji pasakė konkrečią pinigų sumą). Po susitikimo su D. jam atrodė, kad suma grynaisiais pinigais turėjo būti 30 000 eurų, o banko pavedimu – 60 000 eurų, bet galiausiai, tai buvo 70 000 eurų banko pavedimu ir 20 000 eurų grynaisiais pinigais. Jis nepamena, kokia pas notarą buvo nurodyta buto pirkimo – pardavimo kaina, tačiau galutinė buto kaina buvo 90 000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu jis pastebėjo, kad sutartyje buvo nurodyta 40 000 eurų suma. Gegužės 8-9 dieną prieš vykstant pas notarę jam sutarties sąlygų į anglų kalbą niekas neišvertė. Jis mano, kad sutarties tekstas buvo pateiktas anglų kalba.

R. G. anksčiau jam sakė turėjusi verslą, grožio saloną, kuris užsidarė po mėnesio, ir dėl to ji buvo pasiėmusi banko paskolą. Tuo metu jis draugavo su R. G. Iš banko vis skambindavo ir reikalaudavo, kad būtų pervesta įmoka. Visa paskolos suma, kiek jis pamena, buvo tarp 15 000 - 20 000 eurų. Jis mokėjo 2- 3 kartus ir sumokėjo mažiausiai 15 000 eurų. Tai vyko seniai, tikslios sumos jis neprisimena. Jis R. G. mokėjo ir daugiau pinigų ir jis žino, kodėl: iš viso R. G. jis sumokėjo 70 000 eurų. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) R. G. gyveno pas jį bute. Jis su R. G. keliavo, vyko į Ispaniją, Dubajų, Tailandą. R. G. (duomenys neskelbtini) šiek tiek dirbo jo biure. Jis R. G. mokėjo nedideles sumas – apie 600 eurų mėnesinių išlaidų. R. G. tuo metu mokėsi anglų kalbos, o jis mokėjo už jos mokslus, dantų tvarkymą. R. G. jam taip pat sakė serganti onkologine liga, prašė 12 309 eurų už nėštumo nutraukimą, jis taip pat pirko jai brangias dovanas, drabužius. (duomenys neskelbtini) R. G. dirbo restoranuose, kavinėse, tuo metu ji gyveno pas jį namuose. Juos siejo intymūs ryšiai. Jis nežinojo, ar R. G. turi draugą, bet ji dažnai lietuviškai kalbėdavo telefonu ir sakydavo kalbanti su savo broliu.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 14-15), R. G. parodė, kad jo parodymai surašyti teisingai. Gavęs pinigus jis grįžo į viešbutį ir norėjo įsitikinti, kad maišelyje yra pinigai, po ko jis su R. G. išvyko pas notarą. Pinigus jis perskaičiavo viešbučio kambaryje. Jis perskaičiavo tam tikrą pinigų sumą, paskambino R. G. ir pasakė, kad trūksta pinigų. R. G. jam pasakė gavusi komisinius ir nurodė konkrečią sumą. Jis prisimena, kad tai buvo 10 000 eurų. Jis oro uoste atidarė lagaminą, norėdamas patikrinti, ar ten vis dar yra pinigų. Būdamas oro uoste jis paskambino R. G. ir pasakė, kad lagamine nėra pinigų. Paklausta, ar bus pervesti pinigai, R. G. jam pasakė, kad jokio pavedimo nebus. R. G. prašė, kad apie šį įvykį jis policijai nepraneštų.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad prieš trejus metus (duomenys neskelbtini) jis susipažino su R. G.. Iki 2016 m. tarp jo ir R. G. buvo romantiški santykiai, tačiau vėliau jis suprato, kad R. G. jį apgaudinėja. R. G. apgaulės būdu užvaldė jam priklausantį turtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00001-17.

2017 m. rudenį jis nutarė parduoti savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jam buvo reikalingi pinigai. Butą jis norėjo parduoti už 120 000 eurų, kadangi R. G. jam pasakė, kad tiek kainuoja nauji butai (duomenys neskelbtini). Jis pats internete nesidomėjo, kiek (duomenys neskelbtini) kainuoja butai. Jis kalbėjo su nekilnojamojo turto agentu, kuris pasakė, kad jo buto rinkos vertė 70 000 eurų. Pažiūrėti buto agentas negalėjo, kadangi R. G. vis negalėjo perduoti pinigų. 2017 m. lapkričio mėn. R. G. jam pasakė suradusi buto pirkėją. R. G. jam niekada nesakė galimo buto pirkėjo pavardės ir kitų duomenų. Jam ir R. G. vis nepasisekdavo susitikti su pirkėju. R. G. jam pasakė, kad pirkėjas sutinka pirkti butą už 90 000 eurų, tuo tarpu nekilnojamojo turto agentūra sutinka parduoti butą tik už 65 000 eurų. R. G. sakė, kad bus daug paprasčiau, jei jis R. G. įformins įgaliojimą savarankiškai parduoti butą. Jis sutiko parduoti savo butą už 90 000 eurų. R. G. jam pranešė, kad pirkėjas turi laiko susitikti 2018 m. gegužės 8 d., todėl jis nurodytą dieną ir atvažiavo į Lietuvą. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje (duomenys neskelbtini).

2018 m. gegužės 8 d. R. G. susipažindino jį su buto pirkėju, vardu D. Šio vyro pavardės R. G. jam nepasakė, nors jis ir prašė nurodyti D. pavardę. 2018 m. gegužės 8 d. jie kalbėjo su D. ir sutarė, kad 50 000 eurų D. perves į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, o 40 000 eurų D. jam atiduos grynaisiais pinigais prieš pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat jis pažadėjo R. G. sumokėti 10 000 eurų komisinį mokestį, jei pavyks butą parduoti. Jis padiktavo D. savo vardu atidarytos banko sąskaitos numerį.

2018 m. gegužės 8 d. jis kartu su R. G. buvo nuvykę pas notarą. R. G. norėjo pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį jau 2018 m. gegužės 8 d., bet notaras paklausė, ar jis gavo pinigus – jam atsakius, kad pinigų jis negavo, pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, notaras liepė ateiti kitą dieną, jei jis gaus pinigus. Su notaru jis kalbėjo per vertėją. Jie susitarė susitikti 2018 m. gegužės 9 d. ir nueiti pas notarą įforminti pirkimo – pardavimo sutartį. Notarą surado R. G.. Notaro kontora buvo (duomenys neskelbtini).

2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. prie viešbučio (duomenys neskelbtini) susitiko jis, R. G. ir D. R. G. sėdėjo savo automobilyje prie vairo, jis – priekinėje keleivio sėdynėje, o D. – galinėje sėdynėje. D. jam parodė mėlynos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo pinigai. D. pats įdėjo šį maišelį į galinės sėdynės porankį, kurį užlenkė. Jis pagalvojo, kad automobilyje yra pavojinga skaičiuoti pinigus, todėl jis nepatikrino, kiek konkrečiai pinigų jam sumokėjo D. Jis tikėjosi, kad D. jam sumokėjo 40 000 eurų grynaisiais pinigais. D. jam pasakė 60 000 eurų jau pervedęs į banko sąskaitą, bet jis pinigus gausiantis vėliau dėl laiko skirtumo. Jis D. patikėjo. Pasakęs, kad neturi laiko vykti pas notarą ir R. G. pati sutvarkys pirkimo – pardavimo sutartį, D. su jais atsisveikino, išlipo iš automobilio ir išvažiavo. Prieš išvažiuodamas D. jam pasakė per dvi valandas jam atsiųsiantis dokumentus, patvirtinančius pinigų pervedimą į jo vardu atidarytą banko sąskaitą. D. pasiėmė jo elektroninio pašto adresą, bet jis taip ir negavo jokių pinigų. Jis kartu su R. G. nuvažiavo pas notarę, pas kurią buvo prieš tai. Pas notarę nuėjo jis ir R. G. Notarė padavė jam jau paruoštą pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta lietuvių ir anglų kalba. Labai greitai, neatkreipdamas dėmesio į smulkmenas, jis susipažino su sutartimi. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyje nurodyta nepilna buto vertė, o tik 40 000 eurų. Apie tai jis pasakė R. G., bet ši jam atsakė, kad sutartyje nebūtina nurodinėti visos buto kainos, o tik tą sumą, kurią jis turi gauti grynaisiais pinigais. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad buto pirkėja nurodyta R. G., o ne D. Jis nustebo, kadangi jis žinojo, kad R. G. pinigų neturi, bet niekam nieko jis nepasakė. Pas notarą jis su R. G. užtruko apie 15-20 minučių. Išėjęs iš notaro jis atsisėdo į R. G. automobilį ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie jo viešbučio. Iš automobilio porankio pasiėmęs mėlynos spalvos maišelį su pinigais jis nuėjo į savo viešbučio kambarį, kur perskaičiavo pinigus: tik tada jis pastebėjo, kad maišelyje buvo 20 000 eurų. Pinigai buvo 50 ir 100 eurų nominalų kupiūromis. Jis iš karto paskambino R. G. ir jai pasakė, kad D. jam grynaisiais pinigais sumokėjo tik 20 000 eurų, tačiau R. G. jį nuramino, pasakiusi, kad iš tikrųjų 10 000 eurų dydžio avansą D. sumokėjo jai, o į banko sąskaitą D. jam perves 60 000 eurų. Jis nepatikrino savo vardu atidarytos banko sąskaitos. Mėlynos spalvos polietileninį maišelį su pinigais įsidėjęs į lagaminą jis išsiregistravo iš viešbučio, nusileido į automobilių stovėjimo aikštelę, kur jo visą laiką automobilyje laukė R. G., kuri turėjo jį nuvežti į Vilnių. Į Vilnių jie išvažiavo 2018 m. gegužės 9 d. 11.30 val. Jie važiavo dviese. Pakeliui į Vilnių R. G. užsimanė užvažiuoti į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimo ir adreso nurodyti jis negali. Jis paliko savo lagaminą R. G. automobilio bagažinėje. Jie kartu išlipo iš automobilio ir kavinėje praleido apie dvi valandas. Iš (duomenys neskelbtini) jie nuvažiavo į Vilnių. R. G. pasakė esanti alkana ir jie nuvažiavo į prekybos centrą „Ikea“, kuriame jis su R. G. praleido apie 30 minučių. Jis norėjo į parduotuvę su savimi pasiimti pinigus, bet R. G. jį atkalbėjo ir pinigai liko lagamine, kuris buvo automobilio bagažinėje. Iš prekybos centro „Ikea“ R. G. nuvežė jį į Vilniaus oro uostą ir ten paliko. Nutaręs patikrinti savo lagaminą pastarajame jis rado mėlynos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo ne pinigai, o tualetinis popierius. Patikrinęs savo vardu atidarytą banko sąskaitą jis sužinojo, kad jokie pinigai jam pervesti nebuvo. Supratęs esantis apgautas jis parašė R. G., kad jokių pinigų jis negavo ir lagamine pinigų nėra. R. G. jam pasakė, kad tai kažkokia klaida. R. G. prašė jo nepranešti apie įvykį policijai, sakė, kad reikia pasikalbėti. Po valandos R. G. grįžo į Vilniaus oro uostą. Apie apgaulę jis nutarė pranešti policijos įstaigai (T.1, b. l. 14, 15).

Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad ji yra notarė, 2018 metais ji dirbo notare (duomenys neskelbtini). Notarų biure dirba dar trys darbuotojai. Jai paskambino R. G. ir pasakė norinti kuo greičiau sudaryti sandorį. Buvo užsakyti dokumentai, paruoštas sutarties projektas ir vertimas, kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Sutarties vertimas grįžo į notarų biurą, nes reikėjo patikrinti tekstą. Kitą dieną apie 16.00 val. į biurą atvyko R. G. ir R. G. Pastarasis turėjo paruošto dokumento vertimą į anglų kalbą. Pokalbis buvo trumpas: paklaustas, ar yra atsiskaityta už sandorį, R. G. suabejojo, ar jis yra gavęs pinigus. Kadangi R. G. pasakė negavęs pinigų, ji atsisakė tvirtinti buto pirkimo – pardavimo sandorį. Ji moka anglų kalbą, be to, ji buvo pasikvietusi kolegę, gerai kalbančią anglų kalba. Sutarties vertimas buvo daromas vertimų biure. Kitas susitikimas buvo paskirtas kitą dieną.

Kitą dieną apie 11.00 val. R. G. ir R. G. atvyko į notarų biurą. R. G. pasakė gavęs pinigus. Buvo pasirašytos abi sutartys – anglų ir lietuvių kalbomis. Kitą dieną R. G. parašė notarų biurui laišką, kad dingo pinigai, ir domėjosi, ar negalima nutraukti sandorio. Sekretorė R. G. atrašė galinti sandorį nutraukti tik dalyvaujant R. G. R. G. atvykus su advokatu, sutartis buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) yra labai mažai notarų, yra didelės eilės, todėl žmonės važiuoja į (duomenys neskelbtini). Ji neklausė, kokiu būdu buvo atsiskaityta su R. G.. Jai matant pinigai nebuvo duodami. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta 40 000 eurų suma. Kitą dieną R. G. pasakė gavęs 40 000 eurų, o sutartyje ir yra nurodyta tokia suma. Paklaustas, ar su juo pirkėja pilnai atsiskaitė, R. G. atsakė teigiamai. Buvo kalbama apie grynuosius pinigus. Ji suprato, kad buvo sumokėta visa suma. Jeigu būtų mokama dalimis, tai būtų sudaromas kitoks sandoris, kur būtų įrašytas įsiskolinimas.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 53-54), R. G. parodė galinti teismui persiųsti susirašinėjimą su R. G. Susitikimo su R. G. ir R. G. metu buvo jos kolegė, dėl to, kad ji tvirčiau jaustųsi kalbėdama anglų kalba su R. G..

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Notare ji dirba nuo (duomenys neskelbtini). Ji tvirtino 2018 m. gegužės 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buto pardavėjas – R. G., pirkėja – R. G. Susitikimo vietą ir laiką derino pirkėja R. G., kuri teigė, kad buto pardavėjas yra užsienietis, gyvenantis užsienyje, į Lietuvą atvykstantis trumpam laikui tik dėl pirkimo – pardavimo sandorio pasirašymo. R. G. prašymu buvo paruoštas sutarties projektas ir išsiųstas R. G. elektroniniu paštu, kad būtų perduotas išversti vertėjai į anglų kalbą ir perduotas su vertimu susipažinti pardavėjui R. G. Sutarties projektas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2018 m. gegužės 7. Pirkimo – pardavimo sutarties vertimas anglų kalba jai buvo atsiųstas 2018 m. gegužės 8 d. 11 val. Ji vertimo tekstą patikrino. Tekstas buvo išverstas tiksliai ir teisingai. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. gegužės 9 d. Į notarų biurą R. G. ir R. G. buvo atvykę du kartus: pirmą kartą 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. 2018 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes paklaustas, ar buvo sumokėti pinigai už butą, R. G. pasakė neigiamai, taigi buvo nuspręsta susitikti kitą dieną. Notaro registro knygoje pasirašė abi sandorio šalys – R. G. ir R. G. Už notarines paslaugas sumokėjo pardavėjas R. G. banko kortele. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavėjas R. G. pardavė už 40 000 eurų. 2018 m. gegužės 8 d. atvykęs buto pardavėjas R. G. rankose turėjo sutarties projektą anglų kalba. Paklaustas, ar gavo pinigus, R. G. pasakė, kad jis yra gavęs ne visus pinigus. Ji paklausė, kada bus pilnai atsiskaityta, nes atideda sutarties tvirtinimą iki pilno atsiskaitymo. Sandorio šalys tarpusavyje suderino laiką ir paprašė, kad kitas susitikimas dėl sutarties patvirtinimo būtų paskirtas kitą dieną. Kitą dieną paskirtu laiku atvykus šalims pardavėjo R. G. ji paklausė, ar su juo yra atsiskaityta. R. G. patvirtino gavęs 40 000 eurų grynaisiais pinigais iki sandorio pasirašymo. Šalys sandorį pasirašė lietuvių ir anglų kalbomis, ji sandorį patvirtino. Sutartis buvo išverta raštu į anglų kalbą, pasirašyta lietuviškame ir angliškame tekste, sutartis susiūta ir atiduota pardavėjui. Pasirašant sutartį vertėja nedalyvavo, nes sutarties tekstas tinkamai ir teisingai buvo išverstas į anglų kalbą bei perduotas pardavėjui R. G. susipažinti iš anksto. Atvykęs R. G. sutarties egzempliorių anglų kalba turėjo su savimi. Ji keletą kartų anglų kalba R. G. klausė, ar sutartis jam suprantama, ar pinigus jis gavo, ar jai klausimų neturi. R. G. atsakė viską supratęs, pinigus gavęs grynaisiais pinigais, klausimų neturėjo. R. G. tikrai suprato, kad jis yra pardavėjas, parduoda butą tik pirkėjai R. G.. Sandorio sudarymo metu notarų biure nedalyvavo daugiau jokių asmenų – tik R. G. ir R. G.. Pagal įstatymo reikalavimus pranešimas apie grynųjų pinigų operacijas 2018 m. gegužės 10 d. perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (T. 1, b. l. 53, 54).

Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad jis pažįsta abu kaltinamuosius. 2018 m. jis R. G. pardavė vieną vilkiką, o kitą vilkiką jis pardavė jos tėvo įmonei (duomenys neskelbtini). R. G. vilkiką jis pardavė už 1 650 eurų su mokesčiais, o (duomenys neskelbtini) - už 10 000 eurų su mokesčiais. R. G. jam sakė, kad jį finansuos dukra. Pirmojo vilkiko remontas kainavo apie 7 000 eurų, tačiau jis pardavė neremontuotą vilkiką.

Baudžiamojo proceso metu apžiūrėjus kompaktinėje plokštelėje esančius vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įrašai užfiksuoti šalia prekybos centro „Ikea“ įrengtomis vaizdo kameromis. Vaizdo įraše nurodytu laiku 15:58:26 žiedinėje sankryžoje pasirodo raudonai oranžinės spalvos automobilis, pasirenka antrąjį išvažiavimą iš žiedinės sankryžos ir nuvažiuoja prekybos centro „Ikea“ link. 15:58:44 užfiksuota, kad iš žiedinės sankryžos išvažiuoja automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje matoma moteris, užsidėjusi juodos spalvos akinius, šalia sėdi vidutinio amžiaus vyras. 15:59:49 minėtas automobilis pravažiuoja pagrindinį prekybos centro „Ikea“ įėjimą. Vaizdo įraše matoma, jog tai yra raudonai oranžinės spalvos automobilis „BMW X6“, kuris yra be galinio bamperio. Minėtas automobilis „BMW“ pasirenka įvažiavimą, pažymėtą raide „F“, esantį vairuotojui iš kairės. 16:00:10 automobilis dingsta iš vaizdo kameros matomumo zonos. Kita vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas, kaip minėtas automobilis įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelės sektorių, pažymėtą raide „F“, ir sustoja vietoje Nr. 19, esančioje įvažiavus į stovėjimo aikštelės „F“ sektorių nuo prekybos centro „Ikea“ vairuotojo kairėje. 16:01:38 matoma, kad nuo automobilio link prekybos centro „Ikea“ eina du asmenys. 16:02:27 matoma, kad nuo automobilio einantys asmenys eina per automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį ir eina link pagrindinio prekybos centro „Ikea“ įėjimo. Vienas asmuo apsirengęs juodos spalvos palaidinę ir šviesias kelnes, kitas asmuo dėvi melsvos spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes ir turi daiktą, panašų į vyrišką rankinę, nešiojamą užsidėjus per petį. 16:03:12 matoma, kad minėti asmenys įeina į prekybos centrą „Ikea“. Kitoje kameroje užfiksuota, kaip nuo automobilio „BMW X6“ atėję asmenys užeina į prekybos centro vidų. Vaizdo įraše matoma, kad atėję asmenys yra vyras ir moteris. Restorane esančioje vaizdo stebėjimo kameroje užfiksuota, kad 16:04:37 moteris su vyru, atėję iš automobilio „BMW X6“, eina staliukų, esančių prie lango, link. 16:30:34 užfiksuota, kaip minėta moteris su vyru leidžiasi laiptais į pirmą aukštą. 16:39:30 minėti asmenys išeina į kiemą ir nueina prekybos centro „Nordika“ kryptimi. 16:49:13 minėti asmenys eina per automobilių stovėjimo aikštelę link sektoriaus, pavadinto raide „F“, 16:49:35 prieina prie automobilio „BMW X6“, atidaro priekines duris ir atsisėda į vidų, tuomet 16:50:00 automobilis „BMW X6“ išvažiuoja atbuline eiga iš savo stovėjimo vietos ir nuvažiuoja žiedinės sankryžos link.16:50:33 užfiksuota, kad į žiedinę sankryžą įvažiuoja raudonai oranžinės spalvos automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra be galinio bamperio. 15:48:57 užfiksuota, kad iš žiedinės sankryžos prekybos centro „Ikea“ link važiuoja automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) universalas, sidabrinės spalvos, su juodos spalvos stoglangiu, už vairo sėdi vyras. 15:49:23 minėtas automobilis, įvažiavęs į stovėjimo aikštelės „C“ raide pažymėtą sektorių, prisiparkuoja stovėjimo vietoje atbuline eiga. 16:02:49 matoma, kad asmenys, kurie yra paminėti aukščiau (iš „BMW X6“), eina pagrindinio įėjimo link, tuo pačiu laiku kažkoks asmuo išlipa iš automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir eina prekybos centro „Nordika“ link. 16:08:46 užfiksuota, kad asmuo, kuris dėvi juodos kepuraitę su snapeliu, baltos spalvos džemperį su gobtuvu bei juodos spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus, eina nuo prekybos centro „Nordika“ prie prekybos centro „Ikea“ pagrindinio įėjimo stovėjimo aikštelės sektoriaus, pažymėto raide „F“, link, minėtas asmuo rankas susikišęs į džemperio kišenes. 16:08:56 minėtas vyras, atvykęs su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eina per važiuojamąją dalį stovėjimo aikštelės sektoriaus, pažymėto raide „F“, link, rankose nieko neturi, rankos sukištos į kišenes. 16:09:34 minėtas vyras ateina tiesiai prie automobilio „BMW X6“, iš karto ateina prie vairuotojo pusės priekinių durų bei jas atsidaręs įlipa į vidų. 16:11:05 minėtas vyras išlipa iš automobilio ir atsidaręs galines vairuotojo pusės duris įlipa į vidų. 16:14:06 minėtas vyras, išlipęs iš vairuotojo pusės galo, užtrenkęs duris, pradeda eiti per automobilių stovėjimo aikštelę prekybos centro „Nordika“ link, rankose vyras nešasi šviesios spalvos nepermatomą maišą. 16:16:03 automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į žiedinę sankryžą išvažiavimo iš prekybos centro „Ikea“ teritorijos link (T. 1, b. l. 41-51).

Baudžiamojo proceso metu išanalizavus informaciją, gautą iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių (telefono numerių išklotines), nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 17.00 val. R. G., būdama (duomenys neskelbtini), iš savo naudojamo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su Ž. Č., kurio naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), po ko iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos dvi SMS žinutės ir vienas išeinantis skambutis į R. G. naudojamą telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 100-101,104).

2018 m. gegužės 11 d. automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ rėmeliu, ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), trys pakuotės tualetinio popieriaus „Gritė“ (viena iš jų perplėšta, vienas rulonas išpakuotas) bei 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) notarės R. G. patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pirkėjas yra R. G., o pardavėjas – R. G., pirkimo – pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 112-125).

2018 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėjus mėlynos spalvos polietileninį maišelį, kurį 2018 m. gegužės 10 d. pateikė R. G., nustatyta, kad maišelis yra be užrašų, su rankenomis, maišelyje įdėtas susuktas tualetinio popieriaus gumulas. Tualetinis popierius yra baltos spalvos, ant jo įspaustos rusvos spalvos ornamentai, panašūs į gėles (T. 1, b. l. 132-134).

2018 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog pardavėjas R. G. pirkėjai R. G. už 40 000 eurų pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis parengta lietuvių ir anglų kalbomis (T. 1, b. l. 17-28).

Žemesnės instancijos teismas

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centro 2018 m. gegužės 10 d. išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 9 d. registruotas R. G. vardu, buto vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų (T. 1, b. l. 147-149).

R. G. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. birželio 22 d. R. G. R. G. periodiškai pervedinėjo įvairias pinigų sumas (T. 3, b. l. 1-2).

2019 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, jog Ž. Č. 2018 m. gegužės 9 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti ir susitarti dėl darbo sutarties sudarymo (T. 3, b. l. 43).

III. Duomenų vertinimo motyvai

SUKČIAVIMAS

R. G. prisipažino apgaule įgijusi didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be R. G. prisipažinimo, jos kaltę apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą pagrindžia ir kiti baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad iki nagrinėjamo įvykio R. G. ir R. G. siejo draugiški ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai: tiek R. G., tiek R. G. nurodė kartu gyvenę, leidę laiką, vykdavę į keliones, be to, R. G. dovanodavo R. G. dovanas bei mokėdavo jai pinigus, ką patvirtina ir R. G. vardu atidarytos banko sąskaitos duomenys: per pakankamai trumpą laiką R. G. į R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė daugiau nei 100 000 eurų. Taip pat tiek R. G., tiek R. G. parodė, kad R. G. nupirko ir R. G. vardu užregistravo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį savo piniginėmis lėšomis susiremontavo R. G. Dėl priežasčių, nesančių šio baudžiamojo proceso nagrinėjimo dalyku, minėtas butas buvo perregistruotas R. G. vardu, tačiau, kaip nurodė tiek R. G., tiek R. G., minėtame bute ir toliau gyveno R. G. R. G. nusprendus parduoti minėtą butą, R. G., žinančiai, kad R. G. kitoms moterims yra dovanojęs nekilnojamojo turto, taip pat žinančiai R. G. turtinę padėtį, suvokiančiai, kad R. G. pardavus minėtą butą ji nebegalės pastarajame gyventi, kilo sumanymas minėtą butą įgyti pačiai. Kaip nurodė R. G., piniginių lėšų įsigyti minėtą butą ji neturėjo, jai kreipusis į banką dėl kredito suteikimo, bankas jai suteikti kreditą atsisakė, taigi akivaizdu, kad R. G. žinojo, kad įgyti minėto buto ji negalės. Pasikliaudama savo ir R. G. tarpusavio santykiais, ankstesniu R. G. elgesiu dosniai remiant ir padedant, R. G. nutarė R. G. melagingai informuoti apie tariamą buto pirkėją ir/ar pirkimo – pardavimo sandorio finansuotoją, kuriuo ji R. G. pristatė kartu su ja nagrinėjamo įvykio metu gyvenusį Ž. Č. ir kurį ji R. G. pristatė netikru D. vardu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar D. vardu pristatytas Ž. Č. R. G. buvo pateiktas kaip buto pirkėjas, ar kaip sandorį finansuosiantis asmuo – bet kuriuo atveju tiek R. G., tiek ir Ž. Č. žinojo, kad realių galimybių bei ketinimų pirkti minėtą butą Ž. Č. neturėjo, o R. G. Ž. Č. buvo pristatytas tik siekiant sudaryti sandorio realumo regimybę ir, kaip nurodė R. G. – motyvuoti R. G. atvykti į Lietuvą. Taigi akivaizdu, kad nusikalstamas sumanymas apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nesumokėjus pinigų įgyti R. G. priklausantį turtą, R. G. kilo dar gerokai prieš patį sandorį. Vėlesni R. G. veiksmai – Ž. Č. lenkimas apsimetinėti netikru sandorio dalyviu, melagingai žadant R. G. pirkti pastarojo butą arba finansuoti minėto buto pirkimą, taip pat pirmasis R. G. vežimas pas notarą pasirašyti buto pirkimo – pardavimo sutartį, nors už minėtą butą nebuvo iš viso sumokėta, patvirtina R. G. nuosekliai vykdžius nusikalstamą sumanymą. Nors R. G. teigė, kad už butą ji būtų atidirbusi (duomenys neskelbtini), į kurį ji planavo vykti tuoj po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, tačiau teismas liko neįtikintas tokiais R. G. ketinimais: R. G. nesugebėjo logiškai ir detaliai paaiškinti, kaip, pas ką ir kiek ji būtų atidirbusi, tuo labiau, kad R. G. nurodė, kad apie jokį atidirbimą už butą tarp jo ir R. G. nebuvo jokios kalbos. Kita vertus neaišku, kodėl R. G. už minėtą butą neatidirbo anksčiau: kaip nurodė R. G., apie tai, kad rado buto pirkėją, R. G. jį informavo dar 2017 m. rudenį, t. y. likus pusei metų iki nagrinėjamo įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip parodė teik Ž. Č., tiek R. G., nagrinėjamų įvykių metu jie tvarkėsi dokumentus, būtinus dirbti (duomenys neskelbtini) – pradėti dirbti jie planavo jau po kelių dienų po sandorio, taigi akivaizdu, kad važiuoti atidirbti į (duomenys neskelbtini) R. G. neketino, ką iš esmės patvirtino ir vėlesni jos veiksmai.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu ir ištirtų duomenų, turinčių įrodomąją reikšmę, pakanka išvadai, jog R. G., turėdama tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų, 2018 m. gegužės 8 d. dienos metu viešbutyje (duomenys neskelbtini), pristatė R. G. Ž. Č. D. vardu kaip tariamą minėto buto pirkėją, po ko Ž. Č., dalyvaujant R. G., su R. G. suderino minėto buto pirkimo kainą – 90 000 eurų bei R. G. dalį už tarpininkavimą – 10 000 eurų. 2018 m. gegužės 9 d. apie 09.10 val. prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje Ž. Č., dalyvaujant R. G., R. G. perdavė maišelį, kuriame buvo 20 000 eurų. R. G., piktnaudžiaudama R. G. pasitikėjimu, pastarąjį įtikino, kad Ž. Č. perduotame maišelyje yra 40 000 eurų, bei pažadėjo R. G. likusią dalį, t. y. 60 000 eurų banko pavedimu pervesti į R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą, po ko R. G. kartu su R. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur R. G., pasinaudojusi R. G. patiklumu bei piktnaudžiaudama pastarojo pasitikėjimu, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savo kaip pirkėjos vardu. R. G. R. G. paklausius dėl sutartyje nurodytos mažesnės minėto buto pirkimo sumos, R. G. nurodė R. G., jog sutartyje nurodyta 40 000 eurų kaina, nes sutartyje nebūtina nurodyti visos buto vertės, o tik sumą, kuri buto pardavėjui buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų.

VAGYSTĖ

R. G. pripažino nurodžiusi Ž. Č. iš jos automobilyje buvusio lagamino paimti pinigus, kuriuos prieš tai ji davė R. G. kaip dalį mokėjimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo veiksmus ji vertino ne kaip vagystę, bet kaip sumanymo apgaule įgyti svetimą turtą tąsą, taigi teismas turi nustatyti, kokios veikos – numatytos BK 178 straipsnyje, ar numatytos BK 182 straipsnyje – požymius atitinka R. G. padaryta veika.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad R. G. iš esmės pripažino jai įkaltinamos veikos, prokuroro kvalifikuojamos kaip vagystę, faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ji a) žinojo, jog R. G. perduoti ir pastarojo į lagaminą įdėti pinigai R. G. yra gauti teisėtu būdu kaip dalis mokėjimo už buto pardavimą, t. y. minėti pinigai yra R. G. nuosavybė, b) siekdama minėtus pinigus atgauti, ji nurodė Ž. Č. minėtus pinigus iš lagamino paimti, c) suvokė, kad Ž. Č. minėtus pinigus paims prieš R. G. valią d) suvokė, kad dėl tokių jos ir Ž. Č. neteisėtų veiksmų R. G. patirs turtinę žalą. Apibendrindamas šiuos argumentus teismas konstatuoja, kad R. G. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje, sudėties požymiai.

Teismas nesutinka su R. G. argumentais, kad jos veiksmai nurodant Ž. Č. paimti R. G. pinigus vertintini kaip sukčiavimo tąsa: akivaizdu, kad aktyvūs apgaule paremti veiksmai, R. G. nukreipti į R. G. priklausančio buto neteisėtą užvaldymą, jau buvo baigti, buto pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo sudaryta ir notaro patvirtinta, taigi R. G. nebuvo jokio pagrindo toliau veikti neteisėtai, o jos siekis atsiimti R. G. sumokėtus pinigus vertintinas kaip nauja nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje. Teismas pažymi ir tai, kad R. G. veiksmai, jeigu ji R. G. sumokėtus pinigus būtų nusprendusi atsiimti prieš pastarąjį panaudodama fizinį ar psichinį smurtą, taip pat nebūtų vertinami kaip sukčiavimo tąsa, bet kaip plėšimas.

Vogęs kartu su R. G. kaltinamas Ž. Č.. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu Ž. Č. neprisipažino pavogęs svetimą turtą, nurodęs, kad paprašytas R. G. jis atvyko prie atrakinto R. G. automobilio, iš lagamino išėmė maišelį su pinigais, vietoje kurių įdėjo popieriaus, tačiau jis manė, kad lagaminas ir pinigai priklauso ne R. G., bet R. G.. Ž. Č. taip pat nurodė, jog maišelyje buvo ne 20 000, o daugiausiai 3 000 eurų.

Vertindamas kaltinimo Ž. Č. pagrįstumą teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu Ž. Č. ir R. G. siejo artimi santykiai: kaip nurodė tiek Ž. Č., tiek R. G., jie kartu gyveno jos tėvų bute. Vertindamas tai, kiek Ž. Č. buvo informuotas apie R. G. sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, teismas pažymi, kad Ž. Č.: a) žinojo, kad R. G. yra užsienio valstybės pilietis, anksčiau bendravęs su R. G. ir ją rėmęs, b) žinojo, kad R. G. yra R. G. nupirkęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), c) žinojo, kad minėtame bute gyvena R. G., d) žinojo, kad R. G. nori minėtą butą įsigyti, e) žinojo, kad R. G. piniginių lėšų minėtą butą nusipirkti neturi f) žinojo, kad piniginių lėšų nusipirkti minėtą butą ar finansuoti minėto buto pirkimą neturi ir pats Ž. Č., g) nepaisant to, Ž. Č., nurodydamas melagingus savo duomenis, R. G. pažadėjo pirkti minėtą butą arba finansuoti minėto buto pirkimą, h) Ž. Č. žinojo, kokiu tikslu į Lietuvą atvyko R. G., i) žinojo, kur ir kokiu tikslu R. G. kartu su R. G. vyko pas notarą pirmąją dieną, j) žinojo, dėl kokios priežasties nepavyko pas notarą patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties pirmąją dieną, k) žinojo, kur ir kokiu tikslu R. G. kartu su R. G. vyko pas notarą antrąją dieną, l) suvokė, kokiam tikslui prieš vykdama pas notarą R. G. paprašė jį paimti jos santaupas, m) žinojo, į kokį maišelį įpakuoti R. G. pinigai. Visos šios aplinkybės, kurias patvirtino tiek R. G., tiek Ž. Č., leidžia pagrįstai teigti, kad Ž. Č., vykdydamas R. G. nurodymą iš jos automobilyje esančio lagamino paimti pinigus, žinojo, kad pinigai, esantys tame pačiame maišelyje, kurį jis įdėjo į R. G. automobilį, kuriuos R. G. vežėsi pas notarą buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui, buvo perduoti R. G. kaip mokėjimo už minėtą butą dalis, t. y. minėti pinigai priklauso R. G. ir yra tiek jam, tiek R. G. svetimi. Išvadą, kad Ž. Č. suvokė, jog jo imami pinigai priklauso ne R. G., patvirtina ir tai, kad, iš maišelio paėmęs pinigus, vietoje jų Ž. Č. į maišelį įkišo tualetinio popieriaus: teismo manymu, pinigų išėmimas iš (tikint Ž. Č. pateikta versija) kartu su ja gyvenusios R. G. lagamino ir tualetinio popieriaus prikišimas į (tikint Ž. Č. pateikta versija) kartu su ja gyvenusios R. G. lagaminą negali būti paaiškinamas logiškai: vienintelis logiškas tokio elgesio paaiškinimas yra tai, kad Ž. Č. pilnai suvokė besielgiantis neteisėtai ir, iš maišelio paėmęs pinigus, vietoje jų tualetinio popieriaus įdėjo tam, kad R. G. kuo ilgiau nesuprastų, jog maišelis yra tuščias, ypač įvertinus tai, kad R. G. buvo bevykstantis į oro uostą, iš kurio turėjo skristi tiesiai į (duomenys neskelbtini).

Apibendrindamas šiuos argumentus teismas konstatuoja, kad Ž. Č. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje, sudėties požymiai.

Minėta, kad šio baudžiamojo proceso kilo ginčas dėl to, kokia pinigų suma buvo perduota R. G. kaip mokėjimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalis: R. G. ir Ž. Č. teigė, kad R. G. buvo perduoti 3 000 eurų, tuo tarpu R. G. teigė, kad jam buvo perduoti 20 000 eurų. Šiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. G. ir Ž. Č. pavogė R. G. priklausantį turtą – pinigus, kuriuos prieš tai R. G. perdavė kaip mokėjimo už butą dalį, taigi aplinkybė, kokia pinigų suma buvo perduota R. G., svarbi kvalifikuojant R. G. ir Ž. Č. veikas pagal atitinkamą BK 178 straipsnio dalį.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu jis su R. G. bei D. vardu prisistačiusiu Ž. Č. iš tiesų tarėsi dėl jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 90 000 eurų, grynaisiais jam perduodant 40 000 eurų, tačiau, R. G. teigimu, jis, 2018 m. gegužės 9 d. ryte iš Ž. Č. gavęs polietileninį maišelį su pinigais, kiek vėliau viešbutyje gautus pinigus paskubomis perskaičiavo ir pamatė, kad maišelyje tebuvo 20 000 eurų. R. G. nurodė labai tiksliai pinigų neskaičiavęs, nes skubėjo vykti pas notarą, tačiau patikino, jog suma buvo tikrai kur kas didesnė nei 3 000 eurų, nes pinigai buvo kupiūromis po 100 eurų ir pats paketas su pinigais buvo pakankamai didelis.

Bylą nagrinėjant teisme R. G. teigė, jog nagrinėjamo įvykio metu ji 20 000 eurų sumos negalėjo turėti, todėl tokios sumos ji R. G. perduoti neturėjo jokių galimybių. Jos teigimu, ji 2015 metais už 15 000 arba 19 000 eurų pirko automobilį „BMW X6“, 2016 metais tėvui davė mažiausiai 10 000 eurų autobusiuko pirkimui, 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje ji tėvo įmonei nupirko du vilkikus, kurių vienas kainavo apie 10 000 eurų, 2018 metais (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 000 eurų depozitą, be to, daug pinigų išleido savo reikmėms, yra pirkusi brangių drabužių, tame tarpe kailinius už 4 000 eurų, 2016 metais jai buvo daryta operacija, kainavusi beveik 4 000 eurų, odontologijos klinikoje ji išleido 3 000 eurų ir dar turėjo daug kitų išlaidų, todėl negalėjo būti sutaupiusi 20 000 eurų.

R. G. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius transporto priemonių įsigijimą, tačiau vien ta aplinkybė, jog R. G. pirko automobilius bei vilkikus, niekaip neleidžia daryti išvados, jog ji 2018 m. gegužės 9 d. negalėjo turėti 20 000 eurų. Kaip matyti iš R. G. vardu atidarytų banko sąskaitos išrašų, periodu nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. birželio 22 d. jos sąskaitoje buvo 69 589,20 eurų, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. kovo 29 d. – 31 470 eurų (T. 3, b. l. 1-3). Iš AB „Swedbank“ pateikto R. G. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už periodą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad per nurodytą laikotarpį R. G. sąskaitos debeto apyvarta buvo 118 548,84 eurų, o kredito apyvarta 119 792,31eurų, R. G. iki aptariamų įvykių disponavo kur kas didesnėmis pinigų sumomis nei 20 000 eurų, be to, ne visos R. G. gautos ir išleistos piniginės lėšos yra fiksuotos jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje, dėl ko teismas neturi galimybės nustatyti, kiek konkrečiai santaupų grynaisiais pinigais nagrinėjamo įvykio metu turėjo R. G. Kita vertus, įvertinęs R. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje turėtų piniginių lėšų sumas, bankinių operacijų intensyvumą bei tai, jog R. G. pati negalėjo įvardinti tikslių savo išleistų sumų, dalį pinigų ji nurodė tiesiog davusi tėvui, pakankamai dideles sumas išleidusi savo asmeninėms reikmėms, teismas, priešingai nei teigė R. G., turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamo įvykio metu R. G. galėjo turėti 20 000 eurų sumą grynaisiais pinigais.

Teismas neturi pagrindo netikėti R. G., kuris nurodė esantis buhalteris, nurodytomis aplinkybėmis dėl to, jog polietileniniame maišelyje 2018 m. gegužės 9 d. jam buvo perduota būtent 20 000 eurų suma. Teisiamojo posėdžio metu R. G., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patikino, jog 2018 m. gegužės 9 d. jam maišelyje perduota pinigų suma buvo ženkliai didesnė už 3 000 eurų, nes pinigų krūva buvo didelė, o kupiūros buvo po 100 eurų, ir, nors pinigus jis perskaičiavo skubėdamas, tačiau yra įsitikinęs, jog jam buvo perduota 20 000 eurų. Be to, teismo manymu, sunkiai tikėtina būtų tokia situacija, kuomet nukentėjusysis, iš sutartų 40 000 eurų gavęs tik 3 000 eurų, būtų sutikęs iš karto vykti pas notarą ir perleisti R. G. jam priklausantį 90 000 eurų vertės butą. Nukentėjusysis nuosekliai aiškino, jog peržiūrėjęs gautus pinigus jis nedelsdamas paskambino R. G., kuri jį nuramino, teigdama, jog 10 000 eurų Ž. Č. duotų pinigų jai atiteko kaip prieš tai jų sutartas komisinis mokestis, o likusius pinigus R. G. neva gaus bankiniu pavedimu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie atitinka pirminiuose paaiškinimuose išdėstytą informaciją.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu ir ištirtų duomenų, turinčių įrodomąją reikšmę, pakanka išvadai, jog R. G. ir Ž. Č., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – 20 000 eurų grynųjų pinigų, 2018 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. R. G. ir R. G. R. G. vairuojamu automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus prie prekybos centro „Ikea“, esančio Vikingų g. 1, Vilniuje, bei minėtą automobilį pastačius automobilių stovėjimo aikštelėje, R. G., vykdydama nusikalstamą susitarimą su Ž. Č., tyčia neužrakino minėto automobilio, kurio bagažinėje paliktame R. G. lagamine buvo įdėtos R. G. priklausančios piniginės lėšos – 20 000 eurų grynųjų pinigų, kuriuos R. G. 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. buvo sumokėjusi R. G. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą, bei kartu su R. G. nuėjo į prekybos centro „Ikea“ kavinę, po ko Ž. Č. priėjo prie minėto automobilio, atidarė neužrakintas minėto automobilio dureles, įsėdo į automobilį, atitraukė galinių sėdynių dalį ir iš R. G. lagamino pagrobė R. G. priklausančias pinigines lėšas – 20 000 eurų grynųjų pinigų.

IV. Veikų kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 178 straipsnio 3 dalis.

3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

BK 182 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad R. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 000 eurų, t. y. minėto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, taigi R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Minėta ir tai, kad R. G. ir Ž. Č., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą R. G. priklausantį turtą – 20 000 eurų grynųjų pinigų, , t. y. minėto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, taigi R. G. ir Ž. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

V. Bausmių skyrimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, 6 dalies 3 ir 5 punktai, 8 dalis

1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

6. Teismas gali įpareigoti:

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.

BK 54 straipsnis.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

63 straipsnio 1, 4 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl R. G. ir Ž. Č. skirtinų bausmių rūšių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. R. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, o Ž. Č. – vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Ž. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. G. ir Ž. Č. atsakomybę dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs tai, kad tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, tiek už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta vienintelės rūšies – laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo atidėti, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, negalima, mano, jog R. G. ir Ž. Č. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams: tiek R. G., tiek Ž. Č. yra jauno amžiaus, neteisti, 2018 m. birželio 22 d. R. G. ir R. G. susitaikymo protokole užfiksuota, jog R. G. ir R. G. susitarė, kad būtų nutraukta 2018 m. gegužės 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, R. G. jokių pretenzijų R. G. neturi (T. 1, b. l. 155-157), 2018 m. rugpjūčio 30 d. susitarimu buvo nutraukta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pirkėjas yra R. G., pardavėjas – R. G., pirkimo – pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 174-176), taigi R. G. apgaule įgytas butas buvo grąžintas teisėtam savininkui R. G., kuris nurodė jokių pretenzijų neturintis ir butą šiuo metu pardavęs už jį tenkinančią kainą, o iš automobilyje buvusio R. G. lagamino pagrobti 20 000 eurų buvo skirti R. G. buto pirkimui, taigi pastarajam atgavus patį butą, minėti pinigai nelaikytini padaryta žala. Negalima nevertinti ir to, jog iki nusikalstamos veikos padarymo R. G. ir R. G. siejo artimi ryšiai, R. G. ne vienerius metus finansiškai rėmė R. G., dėl minėto buto nuosavybės tarp R. G. ir R. G. praeityje vyko ginčas, butas buvo pirktas R. G., kurį laiką buvo registruotas jos vardu, ji minėtą butą suremontavo, dėl ko R. G. galėjo tikėtis, jog R. G. galiausiai butą jai padovanos, o už butą perduotus pinigus jai grąžins. Vertinant Ž. Č. padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, jog, nors Ž. Č. buvo nusikaltimo vykdytojas, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis: nusikalstamos veikos sumanytoja buvo R. G., su kuria Ž. Č. kartu gyveno. Šių aplinkybių kontekste, teismo manymu, R. G. ir Ž. Č. padarytos nusikalstamos veikos nesiekia tokio pavojingumo, koks įprastai nustatomas nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir R. G. bei Ž. Č. skirtinos švelnesnės rūšies bausmės, nei numatytos BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose – laisvės apribojimo bausmės. R. G. skirtinų laisvės apribojimo bausmių terminai nustatytini artimi šios bausmės maksimumui ir už nusikaltimo, numatyto 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. G. skirtina vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą R. G. skirtina vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą pridedant dalį – tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir R. G. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. Č. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas šios bausmės maksimumui ir už nusikaltimo, numatyto 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą Ž. Č. skirtina vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Ž. Č. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. G. nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.14 val. iki 2018 m. gegužės 11 d. 14.35 val., t. y. dvi paras, buvo laikinai sulaikyta (T. 1, b. l. 108, 177, 178), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. G. laikinai sulaikytai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

VI. Proceso išlaidos

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 105 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

3. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

BPK 106 straipsnio 2 dalis.

2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

R. G. atstovas advokatas D. V. teismui pateikė prašymą R. G. naudai solidariai iš kaltinamųjų priteisti 1 286,50 eurų patirtų proceso išlaidų, kurias sudaro 86,50 eurų atstovo kuro išlaidų, 1 030 eurų atstovavimo procese išlaidų, nukentėjusiojo apgyvendinimas Lietuvoje, kainavęs 106 eurus, skrydžio kaina – 50 eurų ir 14 eurų išlaidos už nukentėjusiojo kelionę į oro uostą.

Pažymėtina, jog nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai, kaip to prašo nukentėjusiojo atstovas. Anaiptol, BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovų) bylinėjmosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Teismo nuomone, atsižvelgus į R. G. ir Ž. Č. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad R. G. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad R. G. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Taip pat teismas pagrįstomis laiko prašomas priteisti išlaidas už R. G. kelionę iš Anglijos į Lietuvoje vykusį teisiamąjį posėdį, kurias sudaro nukentėjusiojo apgyvendinimas ir kelionės išlaidos, dėl ko iš R. G. ir Ž. Č. lygiomis dalimis R. G. naudai priteistina 1 286,50 eurų proceso išlaidų (po 643,25 eurus iš kiekvieno iš kaltinamųjų).

VII. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme R. G. buvo skirtos kardomosios priemonės – 1 000 eurų dydžio užstatas, dokumento – R. G. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b. l. 148-151, T. 3, b. l. 182-184), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos ir R. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, bei 1 000 eurų dydžio užstatas grąžintini R. G.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme Ž. Č. buvo skirtos kardomosios priemonės – 1 000 eurų dydžio užstatas, dokumento ­– Ž. Č. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b. l. 158-160), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos ir Ž. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, bei 1 000 eurų dydžio užstatas grąžintini Ž. Č.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Automobilio apžiūros metu paimta „Pildyk ID“ kortelė ir SIM kortelės rėmelis, saugomi baudžiamojoje byloje (T. 1, b. l. 131), mėlynos spalvos polietileninis maišelis su tualetinio popieriaus gniužulu, aštuoni rulonai tualetinio popieriaus „Gritė“, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio saugykloje (T. 1, b. l. 136, 137), yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, todėl šie daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Trys kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, telefoninių pokalbių išklotinėmis ir banko sąskaitos išrašu paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga (T. 1, b. l. 80, 81, T. 3, b. l. 166).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 51 straipsniais, 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 105 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pripažinti R. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą pridedant dalį - tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, R. G. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir R. G. skirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į R. G. skirtą bausmę įskaityti R. G. laikinai sulaikytai išbūtą laiką – dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Pripažinti Ž. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. Č. dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš R. G. ir Ž. Č. lygiomis dalimis R. G. naudai priteisti 1 286,50 eurų proceso išlaidų (po 643,25 eurus iš kiekvieno iš kaltinamųjų).

R. G. skirtas kardomąsias priemones – 1 000 eurų dydžio užstatą, dokumento – R. G. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę bei 1 000 eurų dydžio užstatą grąžinti R. G..

Ž. Č. skirtas kardomąsias priemones – 1 000 eurų dydžio užstatą, dokumento – Ž. Č. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei 1 000 eurų dydžio užstatą grąžinti Ž. Č..

„Pildyk ID“ kortelę ir SIM kortelės rėmelį, saugomus baudžiamojoje byloje, mėlynos spalvos polietileninį maišelį su tualetinio popieriaus gniužulu, aštuonis rulonus tualetinio popieriaus „Gritė“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Tris kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, telefoninių pokalbių išklotinėmis ir banko sąskaitos išrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. G. ir Ž. Č., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas