Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-28 · Administracinė byla Nr. eI-6535-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
eI-6535-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00474-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6535-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-00474-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. A. S. skundu, kurį 2015-02-09 patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-01-06 sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 4 178,73 EUR pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio mėnesio dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įsakymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 1 813,38 EUR pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio dėl Laikinojo įsakymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam 2012–2013 m. laikotarpiu buvo mokama sumažinto dydžio valstybinė pensija, todėl jis 2014-11-19 kreipėsi į VRM, prašydamas nurodyti paskirtos valstybinės pensijos mažinimo pagrindus, neišmokėtos pensijos dydį ir susidariusį skirtumą išmokėti. VRM 2015-01-06 sprendimu Nr. 1D-111(11) pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo paliko nenagrinėtu, nurodė, kad pareiškėjas praleido 6 mėn. terminą tokiam prašymui pareikšti. Pareiškėjas teigia, kad reikalavimams dėl neišmokėtos valstybinės pensijos pareikšti yra taikytinas 3 metų procesinis terminas, todėl 2014-11-19 į VRM kreipėsi nepraleidęs šio termino. Pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo ribojama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pagrindu bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas nepagrįstai ilgą laiką, todėl pareiškėjas mano, kad yra pagrindas priteisti jam neišmokėtą pensijos dalį teisminiu keliu.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjui pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiai normai atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu VRM pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Jo pensijos perskaičiavimas jau yra įvykdytas ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis tenkintina iš dalies.

Dėl bylos dalies nutraukimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519-13, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-1163/2014, kt.).

Trečiojo suinteresuoto asmens 2014-12-31 pažymoje Nr. 11PP(P)-6681 nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu pradėta mažinti nuo 2010 m. sausio mėn., todėl vėliausiai apie galimai šiuo pagrindu pažeistas teises pareiškėjas turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėn. Dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015-01-22, todėl darytina išvada, kad jis praleido 3 metų terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

Pareiškėjas pradiniame skunde išreiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad jis šį terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 priėmimo ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėn. gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014). Kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo, nepagrįsto delsimo pasirūpinti galbūt pažeistų teisių gynimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neprotingu laiko tarpu pripažįstamas skundo padavimas teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį ar vėliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-1163/2014; 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-65-146/2015; 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-90-146/2015 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, į teismą kreipdamasis 2015-01-22, ženkliai praleido Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pagal analogiją nustatytą kreipimosi į teismą terminą, todėl kurį laiką ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas šiuo atveju negali būti laikomas svarbia priežastimi praleisto skundo padavimo termino atnaujinimui. Kadangi pareiškėjas jokių individualaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių praleido kreipimosi į teismą terminą, nenurodo, jo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas ir bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio mėn. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Dėl valstybinės pensijos mažinimo 2012-2013 m. teisinių pagrindų.

Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.

2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galiojo iki 2013-12-31.

Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjui atsakovo VRM 2004-02-03 sprendimu Nr. 2/17-46 nuo 2004-01-10 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-31 pažymoje Nr. 11PP(P)-6681 nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) 2012–2013 m. (ginčo laikotarpiu), be kita ko, buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis.

Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu ginčo laikotarpiu buvo mažinama neteisėtai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 pasisakydama dėl valstybinių pensijų gavėjų patirtų praradimų, atsiradusių dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo, išaiškino, kad šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo būdą, būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą. Šio teisės aiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesnėje praktikoje, priteisdamas dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusias valstybinės pensijos nepriemokas (2014-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-950/2014, 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-903/2014 ir kt.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, kurį teismas privalo deramai pašalinti – pilnai priteisti susidariusią nepriemoką. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2014-12-31 pažymoje Nr. 11PP(P)-6681 nurodytus duomenis, pareiškėjui už 2012 m. kovo–rugpjūčio mėn. laikotarpį, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 2 233,40 EUR (7 711,47 Lt) pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina neišmokėta 2 233,40 EUR valstybinės pensijos dalis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, jog tinkamas atsakovas bylose dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo yra Lietuvos valstybė, todėl pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

2015-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šis įstatymas, be kita ko, nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus. Tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia teismo pareigos ginti pažeistas pareiškėjo teises pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą. Iš aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant bylas dėl valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinių įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo matyti, kad teismo pareiga ginti pažeistas pareiškėjų teises nesiejama su tuo, ar įstatymo leidėjas yra nustatęs ar nenustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo, kad pareiškėjui tinkamai – laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų – realizavus savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjo teisę reikalauti teisme pašalinti teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, jis pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 yra nurodęs, kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2012–2013 m. šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2012–2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015 ir kt.).

Dėl skundo reikalavimo panaikinti VRM 2015-01-06 sprendimo Nr. 1D-111(11) dalį.

Pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2015-01-06 sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Susipažinus su VRM 2015-01-06 sprendimo Nr. 1D-111(11) turiniu matyti, kad VRM jame pareiškėjui išaiškino paskirtos valstybinės pensijos ribojimo pagrindus, tačiau nurodė, kad nenagrinės jo prašymo dalies dėl pensijos nepriemokos, susidariusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu ir Laikinojo įstatymo pagrindo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pareiškėjas praleido 6 mėnesių terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti. Kita vertus, tuo pačiu sprendimu VRM konstatavo, kad pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką išmokėti nėra teisinio pagrindo. Vadinasi, atsakovas, nors ir nurodė, kad nenagrinės pareiškėjo prašymo dalies, vis dėlto pasisakė dėl ginčo esmės visa apimtimi ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Todėl pripažinus, kad atsakovas faktiškai išnagrinėjo prašymą, nėra pagrindo panaikinti minėto VRM sprendimo dalies, kuria, pareiškėjo manymu, atsisakyta nagrinėti prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas netenkintinas.

Dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo privalo būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas išlaidas ir jų paskaičiavimo, todėl šis prašymas nespręstinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kartu su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 7 punktu,

nusprendžia:

netenkinti pareiškėjo R. A. S. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo R. A. S. skundo reikalavimą priteisti nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nutraukti.

Pareiškėjo R. A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2 233,40 EUR (du tūkstančius du šimtus trisdešimt tris eurus, keturiasdešimt euro centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. kovo–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Likusią pareikėjo R. A. S. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėDonatas Vansevičius