Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2356-814/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui A. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo blaivus vairuojant transporto priemonę arba nevartojo alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismas administracinių bylų medžiagą vertino atskirai ir neatsižvelgė į visas bylose nustatytas aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas alkoholį vartojo po to, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, kadangi teismas neįvertino atsakovui nustatyto girtumo laipsnio. Teismo prielaida, kad atsakovas nuo tada, kai teismo vertinimu buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, t. y. nuo 21.07 val. iki tada, kai atsakovas buvo sulaikytas darant pažeidimą apie 22.00 val., atsakovas suvartojo tokį didelį alkoholio kiekį, kad jam 23.28 val. buvo nustatytas net 2,27 promilių girtumas, neatitinka protingumo kriterijaus. Manytina, kad atsakovasmažiau nei per vieną valandą laiko negalėjo suvartoti tokio didelio kieko alkoholio, todėl teismas turėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus arba/ ir alkoholį vartojo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismas nenustatė konkretaus laiko, kada atsakovas vartojo alkoholį, todėl nenustačius šios aplinkybės teismas objektyviai negalėjo konstatuoti, kad atsakovas alkoholį vartojo jau po eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismastaip pat neįvertino įtartinų aplinkybių, kad pats atsakovas pasiūlė trečiajam asmeniui atlyginti žalą, nenorėjo kviesti policijos, surašyti eismo įvykio deklaracijos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos iš karto po eismo įvykio, t. y. 21.07 val., kadangi policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko tik 21.27 val. Be to, teismas nepagrįstai teigia, kad eismo įvykio aplinkybių nustatymo siejimas su galimybe policijos pareigūnams apklausti atsakovą yra nepagrįstas, kadangi atsakovui pasišalinus iš eismo įvykio vietos policijos pareigūnai objektyviai negalėjo nustatyti aplinkybės, ar atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus. Administracinių teisėspažeidimų protokolas atsakovui už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nebuvo surašytas tik dėl to, kad ši aplinkybė paaiškėjo tik administracinėsteisėspažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, teismas nepagrįstai eismo įvykioaplinkybių nustatymą sieja su tuo, kad atsakovas iš karto pripažino savo kaltę ir išėjo ieškoti pinigų. Šiuo atveju buvo iškviesta policija, kuri ir nustatinėjo eismo įvykio aplinkybes, nes būtent policijospareigūnai nubraižė eismo įvykio schemą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priverstinai nuvežė atsakovo automobilį. Todėl tik policijos pareigūnų išvykimas iš eismo įvykio vietos turėjo būti laikomas eismo įvykio aplinkybių nustatymo pabaiga.Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir atsakovas išėjo ieškoti pinigų, kadangi pagal teisinį reglamentavimą atsakovas turėjo dvi galimybes, t. y. sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba sulaukti policijos pareigūnų tam, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, todėl atsakovas turėjo pareigą sulaukti policijos pareigūnų. Teismas nepagrįstai šiospareigos nevykdymą pagrindė išėjimu ieškoti pinigų, kadangi atsakovas pinigų ieškojo net 53 minutes iki buvo sulaikytasdarant kitą administracinį teisės pažeidimą, be to, per tą laiką spėjo pas uošvę vartoti alkoholiniusgėrimus.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką. Pagal teisinį reglamentavimą teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šiuo atveju teismas bylą išnagrinėjo parengiamajame teismo posėdyje dalyvaujant tik atsakovui. Apeliantė buvo pateikusi prašymą nedalyvauti tik parengiamajame teismo posėdyje, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant apelianteiir trečiajam asmeniui, pažeidė CPK jiems suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentusir t. t. Be to, trečiojo asmens dalyvavimas žodiniame bylosnagrinėjime buvo būtinas, kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes pasitvirtinusaplinkybei, kad atsakovasdalį žalos trečiajam asmeniui atlygino, apeliantė įgytų teisę susigrąžinti dalį išmokėtosdraudimo išmokos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas be kita ko grindžiamas ir argumentu dėl civilinės bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant teismo posėdyje apeliantei, kai jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta teismui pažeidus bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką. Taigi apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies1 punkte, egzistavimo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Ieškovė aplinkybę dėl jos procesinių teisių pažeidimo grindžia bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarkos pažeidimu.Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priimti teismo sprendimą, kadangi nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, o ieškovė buvo pateikusi prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant tik parengiamajame teismo posėdyje. Todėl išnagrinėjus bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kai tam nebuvo pagrindo, laikytina, kad byla buvo išnagrinėta nepranešus ieškovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjęs Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi (b.l. 53) nutarė civilinę bylą skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2013 m. spalio 17 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešant byloje dalyvaujantiems asmenims ir nurodant neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes. 2013 m. spalio 9 d. teisme buvo gautas ieškovės atstovo prašymas nagrinėti civilinę bylą nedalyvaujant jos atstovui parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 55), kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovei apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Šią išvadą pagrindžia ir byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma (b.l. 71), patvirtinanti, kad teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovui buvo įteiktas 2013 m. spalio 4 d. Teismo procesiniai dokumentai – teismo šaukimas – trečiajam asmeniui A. N. neįteikti (b.l. 75), pašto siuntos grąžinimo pranešime nurodyta, kad siuntos gavėjas siuntos neatsiėmė. 2013 m. spalio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole (b.l. 77–78) nurodyta, kad teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, koncentracijos principu, kadangi bylos esmė yra aiški, nutarė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimant CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2013 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą (b.l. 79–82).

Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 str.) manydamas, kad byla parengta nagrinėti iš esmės, teismas priima nutartį skirti ją nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Kai pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, teismas, nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 str. 4 d.). CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu perėjimo be rašytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės institutu, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos. Tačiau ši teismo teisė negali būti realizuota tuomet, kai apie teismo posėdį nėra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). Aiškindamas žodinio bylos nagrinėjimo pradėjimo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio įgyvendinimo galimybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tuomet, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas, remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, bylą išnagrinėjo iš esmės ir skundžiamą sprendimą priėmė iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, nors apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, kaip matyti iš bylos duomenų, nebuvo tinkamai pranešta trečiajam asmeniui A. N., be to, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant nei apeliantės atstovui, nei trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į esamą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi bylą išnagrinėjo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties ir neinformuodamas byloje dalyvaujančių asmenų apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantei, kuriai apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo tinkamai pranešta.Pažymėtina, kad nors apeliantei apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, negalima laikyti, kad apeliantės informavimas apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą šiuo atveju gali būti pripažintas tinkamu apeliantės informavimu ir apie teismo posėdžio laiką bei vietą, kadangi teismas nagrinėjamu atveju negalėjo išnagrinėti bylos iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, o turėjo paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pažeidė apeliantės teisę į tinkamą teismo procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, būdama informuota apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti apeliantės atstovui nedalyvaujant tik parengiamajame teismo posėdyje. Taigi apeliantė buvo išreiškusi valią nedalyvauti tik parengiamajame teismo posėdyje, o ne teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Toks apeliantės pateikto prašymo turinys pagrįstai leidžia manyti buvus apeliantės valią dalyvauti nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir tokiu būdu pasinaudoti visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė teismo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės visų bylai reikšmingų aplinkybių neišnagrinėjimu ir tam tikrų aplinkybių tinkamu neįvertinimu ar neatsižvelgimu į jas, kai tuo tarpu teismo posėdyje dalyvaujant apeliantės atstovui jis būtų turėjęsgalimybę atkreipti teismo dėmesį į visas, apeliantės manymu, reikšmingas civilinės bylosteisingam išnagrinėjimui aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus apeliantės pareikšto prašymo ir nusprendus bylą nagrinėti teismo posėdyje iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės, įgalinančios ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 str. 1 d.).

Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Pirmiau nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką, kad pirmosios instancijos teismas nesant CPK nustatytų sąlygų nepagrįstai pasinaudojo CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise bylą išnagrinėti iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimant CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties, kas nepaskyrus bylos nagrinėti teismo posėdyje leidžia konstatuoti bylą esant išnagrinėtą apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešus apeliantei, kuri nedalyvavo teismo posėdyje ir šia aplinkybe remiasi pateiktame apeliaciniame skunde, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes šias aplinkybes tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies4punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t ar i a:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimąpanaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.