- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- N-438-1570-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N.V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarimo N.V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N.V. už tai, kad jis 2009 m. balandžio 24 d. apie 14.20 val. metalinių garažų kooperatyve „Lėbartai“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), laikė apie 388 litrus dyzelinio kuro neturėdamas įsigijimo dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 ,,Dėl Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)171² straipsnio 1 dalyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. nutarimu N.V. pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį paskyrė 1000,00 Lt baudą ir konfiskavo iš N.V. paimtus 388 litrus dyzelinio kuro.
Teismas nurodė, jog N.V. kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno A. Kalinausko tarnybiniu pranešimu; poėmio protokolu; patikrinimo aktu; N.V. paaiškinimu. Teismas N.V. paaiškinimą, kad kurą jis pirkdavo iš įvairių degalinių ir jį tokiu būdu „taupė“ įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, neatitinkančią faktinių aplinkybių. Teismo nuomone, neįtikinamas ir nelogiškas pažeidėjo motyvas pirkti kurą aukštomis kainomis (3,29 Lt - 3,30 Lt už litrą) ir jį kaupti svetimame garaže, nors kiekvienoje Lietuvos vietoje yra pakankamai degalinių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog paaiškinime, surašytame 2009 m. balandžio 24 d., įvykio vietoje N.V. nurodė, jog kuro įsigijimo dokumentų neturi. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2009 m. balandžio 28 d., t. y. praėjus keturioms dienoms po įvykio, tačiau asmeniui, surašiusiam protokolą, N.V. jokių dyzelinio kuro įsigijimo dokumentų nepateikė. Teismas pabrėžė, kad iš jam pateiktų, kaip nurodo N.V., dyzelinio kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų - kasos kvitų - matyti, kad jie surinkti iš įvairių Lietuvos vietų ir degalinių: degalinės „Ventus – nafta“ naudotasi viena kortele, o „Treverna“ kita kortele; dyzelinas 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2008 m. lapkričio 26 d. įsigytas Statoil degalinėje Lazdijų rajone, įsigijant naudotasi „Extra auksas“ kortele, o perkant „Statoil“ degalinėje Klaipėdoje, šia nuolaidų kortele jau nesinaudota. Teismo nuomone, pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kasos kvitai, surinkti iš skirtingų asmenų po protokolo surašymo ir kaip pateisinantys dokumentai pateikti teismui, tačiau tai nėra dyzelinio kuro, už kurio laikymą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įsigijimo dokumentai.
Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 ,,Dėl Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 19 punkte nurodoma, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys privalo turėti atitinkamose kuro talpyklose laikomų naftos produktų ir bioproduktų kiekio įsigijimą ir atvežimą pagrindžiančius dokumentus: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras arba sąskaitas faktūras, arba biodegalų, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų pagaminimo dokumentus, arba degalinės kasos aparato kvitus ir teisės aktų nustatytais atvejais - krovinio važtaraščius (juose turi būti nurodyti tokie papildomi saugomų produktų įsigijimo dokumentų rekvizitai: PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros - pavadinimas, išrašymo data, serija ir numeris, naftos produktų ir bioproduktų pagaminimo dokumento - pavadinimas, išrašymo data, numeris ir siuntos numeris ar degalinės kasos aparato kvito - kasos aparato unikalus numeris, kvito išspausdinimo data ir kvito numeris. Dokumentų, pagrindžiančių 388 litrų kuro įsigijimą, N.V. neturėjo, todėl jam pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį. Teismas sutiko su N.V. atstovo nuomone, kad gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimo faktas yra trunkamasis teisės pažeidimas. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, nuo kada N.V. laikė dyzeliną, tik konstatuojama, kad laikė 2009 m. balandžio 24 d. apie 14.20 val. Teismo vertinimu, dyzelino laikymo pradžios nenurodymas nešalina administracinės atsakomybės ir nėra pagrindas nutraukti administracinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog N.V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas akcentavo, jog administracine tvarka N.V. baudžiamas ne pirmą kartą, tačiau už kitos rūšies teisės pažeidimą. Įvertinęs tai, jog N.V. yra moksleivis, negauna pajamų, teismas jam skyrė ATPK 171² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, taip pat konfiskavo 388 litrus dyzelinio kuro, paimto 2009 m. balandžio 24 d. poėmio protokolu, kaip daiktą, kuris buvo teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N.V. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Klaipėdos m. apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo 388 litrus dyzelinio kuro, nes, kaip teigia apeliantas, kuras buvo paimtas ne iš pažeidimą padariusio asmens, tai yra jo, bet iš pažeidimo nustatymo metu kartu su juo buvusio M.G..
2. Apeliantas teigia, jog skystis talpose nebuvo identifikuotas kaip dyzelinis kuras. Be to, anot apelianto, garaže rastos ir paimtos talpos negali būti laikomos talpyklomis. Apelianto manymu, teismas netinkamai konstatavo jį pažeidus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintų taisyklių „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degių skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo" reikalavimus. Šį savo argumentą apeliantas motyvavo remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.Dl-434 patvirtintuose Asmeninio naudojimo skysto kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skysto kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimuose nurodyta asmeninės skysto kuro naudojimo talpyklos sąvoka.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas įstatymais, motyvuotas ir teisėtas, ir dėl šių priežasčių jį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas N.V. buvo surašytas pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. balandžio 24 d. apie 14.20 val. metalinių garažų kooperatyve „Lėbartai“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), laikė apie 388 litrus dyzelinio kuro neturėdamas įsigijimo dokumentų.
ATPK 171² straipsnio 1 dalis numato, jog biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dvidešimties tūkstančių litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytos bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d, įsakymu Nr. 270 (2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1K-073 redakcija) patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktas numato, jog ši tvarka privaloma ūkio subjektams, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, eksploatuojantiems kuro talpyklas, juose laikantiems naftos produktus ir bioproduktus, su išimtimis numatytomis tolimesniuose punktuose. Be to, minėtų Taisyklių 3.5 punktas nustato, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikantys savo reikmėms degalus kuro talpyklose (įskaitant mobiliąsias ir kilnojamąsias), kurių bendras tūris iki 450 litrų privalo turėti laikomų naftos produktų ir bioproduktų įsigijimo, pagaminimo ir (ar) gabenimo dokumentus, išvardytus Tvarkos 19 punkte, kol laikomi šie produktai. Pagal Taisyklių 2 punkto nuostatas, kilnojamoji talpykla apibrėžiama kaip nestacionarioji (netvirtinama prie transporto priemonės) vieno tūrio talpykla (kanistras, statinė, bakas ir pan.) skirta naftos produktams bei bioproduktams, išskyrus alyvą ir bioalyvą, gabenti ir (arba) laikyti ir didesnė kaip 10 litrų, bet mažesnė kaip 450 litrų įskaitytinai arba skirta alyvai ir bioalyvai gabenti ir (arba) laikinai laikyti ir didesnė kaip 10 litrų, bet mažesnė kaip 1000 litrų įskaitytinai.
Atsižvelgiant į šias Taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog N.V. veika (2009 m. balandžio 24 d. apie 14.20 val. metalinių garažų kooperatyve „Lėbartai“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), kilnojamose talpyklose (plastikinėse įvairaus tūrio talpose, b. l. 6) laikė apie 388 litrus dyzelinio kuro neturėdamas įsigijimo dokumentų, pagrįstai įvertinta kaip ATPK 171² straipsnio 1 dalies pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiame savo paaiškinime N.V. pripažino, jog šio kuro įsigijimo dokumentų neturi (b. l. 8), tuo tarpu teismui vėliau pateikti kuro įsigijimo dokumentai (mokėjimo kvitai) vertintini kritiškai, t. y. kaip surinkti iš skirtingų asmenų po protokolo surašymo ir nepateisinantys rasto 388 litrų kuro įsigijimo fakto (pagal šiuos dokumentus kuras buvo perkamas skirtingose Lietuvos vietose, skirtingu laiku ir atsiskaitant skirtingomis mokėjimo priemonėmis, b. l. 15). Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, jog aiškinant asmeninės skysto kuro naudojimo talpyklos sąvoką būtina remtis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.Dl-434 patvirtintais Asmeninio naudojimo skysto kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skysto kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimais. Minėtas teisės aktas reglamentuoja ne naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarką, už kurios nesilaikymą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalies nuostatas, bet nustato aplinkosauginius reikalavimus kuro talpykloms, todėl jis apskritai negali būti taikomas nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą bei sprendžiant klausimą dėl N.V. administracinės atsakomybės.
Kartu konstatuotina, jog apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad kilnojamose kuro talpyklose rastas kuras buvo ne jo, taip pat, kad jis apskritai nebuvo dyzelinis kuras. Tokie apelianto teiginiai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, kadangi jie tiesiogiai prieštarauja pirminiams apelianto paaiškinimams, jog dyzelinį kurą, kurį rado policijos pareigūnai, jis pats įsigijo įvairiose Lietuvos degalinėse ir šis kuras priklausė būtent apeliantui (b. l. 8, 15, 17 – 18). Be to, kaip nurodyta policijos pareigūno A. Kalinausko tarnybiniame pranešime, 2009 m. balandžio 24 d. atlikto patikrinimo metu apeliantas N.V. kartu su kitu asmeniu (M.G.) buvo sulaikyti būtent tuomet, kai jie pylė kurą iš talpyklų į automobilį BMW 524, o tai tiesiogiai paneigia apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog talpyklose buvo laikomas ne dyzelinis kuras, bet kitas skystis.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti N.V. kaltu padarius ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jam 1000 Lt baudą.
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė N.V. papildomą administracinės nuobaudos rūšį - 388 litrų dyzelinio kuro konfiskavimą. Ši sankcija nėra numatyta ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas N.V. (naftos produktų konfiskavimas kaip papildoma administracinė nuobauda yra numatytas tik ATPK 171² straipsnio 2 dalyje, kuri nebuvo inkriminuota N.V. ir kuri nustato atsakomybę už biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimus). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią nuobaudą vadovavosi taip pat ir ATPK 26 straipsnio (Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas) nuostatomis. ATPK 26 straipsnis numato, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl N.V. laikyto dyzelinio kuro konfiskavimo, ATPK 26 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikomos. N.V. inkriminuoto ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo tiesioginis objektas (vertybės bei teisiniai gėriai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi neteisėta veika) yra ne pats kuras per se, t. y. kaip savarankiška materiali vertybė, o būtent įstatymo leidėjo apibrėžta naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarka (teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiję su naftos produktų gabenimo ir laikymo procedūromis, jų atlikimo tvarka). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog dyzelinis kuras, kurį laikė administracinėn atsakomybėn patrauktas N.V., buvo įgytas bei pateko į civilinę apyvartą neteisėtais būdais (pavyzdžiui, buvo atgabentas kaip kontrabandinė prekė, neteisėtai užvaldytas kaip svetimas turtas ir pan.), kas, savo ruožtu, sudarytų papildomą pagrindą spręsti klausimą dėl šio kuro teisinio statuso ir jo konfiskavimo.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada jog 388 litrų dyzelinio kuro konfiskavimas apelianto atžvilgiu negalėjo būti taikomas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarimas keistinas, o minėta nuobauda panaikintina. Vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. balandžio 24 d. protokolu (b. l. 6) paimti 388 litrai dyzelinio kuro, išnagrinėjus šią bylą, privalo būti grąžinti teisėtam valdytojui, o tuo atveju, jei kuras buvo realizuotas arba sunaikintas, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka privalo būti atlyginama jo vertė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
nutaria:
N.V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarimą pakeisti ir panaikinti N.V. skirtą administracinę nuobaudą – 388 (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių) litrų dyzelinio kuro konfiskavimą.
Likusioje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.