Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas 2015-03-26 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, argumentuodams tuo, kad nėra gauta duomenų, kad R. V. siekė apgaule užvaldyti pareiškėjo prekes ir už jas neatsiskaityti, o atsiradę turtiniai ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (1 t., b.l. 43-44).

Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apylinkės prokuroro P. Janulio buvo panaikintas ir medžiaga grąžinta patikslinimui bei naujo sprendimo priėmimui (1 t., 46). Prokuroras nutarime nurodė, kad šiuo atveju būtina atlikti R. V. tuometinės žmonos Z. V. (po santuokos – I.) apklausą, nes gautame skunde nurodoma, kad R. V., sudarydamas žodinę sutartį Z. V. įmonės vardu, pilnai neatsiskaitęs už prekes bei pasirašinėdamas Z. V. įmonės dokumentus savo vardu padarė eilę nusikalstamų veikų dėl ko turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 46).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas 2015-04-20 nutarimu pakartotinai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad R. V. veikoje nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, pasiūlant atsiradusius turtinius ginčus dėl įsiskolinimų spręsti civilinio proceso tvarka (1 t. ,b.l. 75-76).

Panevėžio apylinkės prokuroras P. Janulis pripažindamas pareiškėjo V. K. 2015-04-27 skundą kaip nepagrįstą, jį 2015-05-05 nutarimu atmetė (1 t., b.l. 78-79). Nutarime pasisakė, kad tokio pobūdžio ginčas, kuomet viena iš sutarties šalių nevykdo sutarties įsipareigojimų yra civilinio proceso dalykas ir kol nebus išnaudotos visos šiame procese numatytos priemonės apginti savo teises ar teisėtus interesus, neturėtų būti imamasi baudžiamųjų teisinių priemonių.

Biržų rajono apylinkės teismas 2015-05-15 nutartimi pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2015-05-05 Panevėžio apylinkės prokuroro ir tyrėjo 2015-04-20 nutarimų panaikinimo atmetė (1 t., b.l. 86). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skunde nurodyti motyvai, kad šiuo metu neturi galimybių civiline tvarka išspręsti susiklosčiusių santykių yra niekuo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, jog R. V. apgaule siekė užvaldyti prekes ir siekė už jas neatsiskaityti. Dėl sutartinių santykių nevykdymo baudžiamoji atsakomybė nekyla, o savo pažeistas teises asmuo gali ginti civilinio proceso tvarka.

Apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundą atmetė ir Panevėžio apygardos teismas, kuris 2015-06-18 nutartimi pasisakė, kad prekių pirkimo momentu R. V. ir Z. V. (dabar I.) buvo teisėti sutuoktiniai, todėl atsakyti už santuokos metu įgytus finansinius įsipareigojimus bei prisiimti finansinę atsakomybę privalo abu. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. V. bei Z. V. (dabar I.) yra neišspręstų turtinių ginčų, kurie baudžiamojo proceso tvarka nespręstini (1 t., b.l. 87-88).

Panevėžio apylinkės prokuroras P. Janulis 2015-10-16 nutarimu atmetė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą, argumentuodamas tuo, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. V. bei I. V. (I.) yra neišspręsti turtiniai ginčai, kurie nėra sprendžiami baudžiamojo proceso tvarka. Pareiškėjo teiginius, kad UAB (duomenys neskelbtini) švelnesnėmis nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negali, todėl kreipiasi į prokurorą ir prašo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertino kaip nepagrįstus.

Biržų rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-11-06 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) skundą panaikinti prokuroro nutarimą atmetė, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis jokiomis priemonėmis negali civiline tvarka išsiieškoti skolos iš R. V., nesudaro pagrindo konstatuoti apie šio asmens veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi civiline tvarka dėl išieškojimo iš R. V., tačiau remiantis esančiais pirkimo dokumentais nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš Z. V. individualios įmonės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, tyrėjo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą ir prokuroro nutarimu, taip pat skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. pareiškime nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek prokuroro ir tyrėjo nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 168 straipsnis numato dvi išimtis - prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo gautame skunde nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. 2015-10-07 pakartotinai ginčija aplinkybes dėl jo vadovaujamos bendrovės ir R. V. turtinių ginčų, tvirtindamas, kad dėl R. V. neteisėtų veiksmų, susijusių su įsiskolinimu jo įmonei už prekes ir paslaugas, turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl tų pačių aplinkybių ir asmenų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas 2015-04-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą paliko galioti prokuroras, o jo priimtą nutarimą pagrįstu pripažino Biržų rajono apylinkės teismas, kurio nutartį paliko nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmetė Panevėžio apygardos teismas 2015-06-18 nutartimi, kuri yra neskundžiama (1 t., b.l. 87-88).

Taigi pareiškėjas iš esmės antrą kartą skundžia prokurorų ir teismo sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo R. V. atžvilgiu dėl tų pačių aplinkybių ir pareiškėjo nurodomos skolos UAB (duomenys neskelbtini). Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos duomenys rodo, jog pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės ir faktai jau buvo tiriamos ir nagrinėjamos anksčiau pagal jo pirminį pareiškimą, gautą dar 2015-03-19, ir dėl jo jau yra priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas – 2015-04-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokuroro, apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismų nutartyse dėl UAB (duomenys neskelbtini) nurodomos skolos pasiūlyta ginčą tarp R. V., jo tuometinės sutuoktinės Z. V. (I.) ir pareiškėjo spręsti civilinio proceso tvarka.

Be to, pats pareiškėjas, pakartotinai prašydamas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodo, jog dėl to, kad R. V. nesutinka gražinti skolos, o kreipimasis į teismą pareiškiant civilinį ieškinį yra beprasmis, nes vestų į didesnes, betiksles bylinėjimosi išlaidas, yra akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) švelnesnėmis (LR CPK numatyta tvarka) priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negali, todėl prašo pradėti dėl minėto asmens veiksmų ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas prie skundo pateikė Biržų rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį, kuria kreditoriui – UAB (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu (per 14 dienų) nepateikus tinkamai įforminto ieškinio, išduotas teismo įsakymas dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimo išlaidų išieškojimo pagal kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą teismas laikė nepaduotu ir grąžino, kartu panaikindamas 2015-06-26 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi skolininko R. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės rodo, kad pats pareiškėjas neišnaudojo galimybių spręsti turtinį ginčą civilinio proceso tvarka. Priimta 2015-09-16 nutartis civilinėje byloje neužkerta kelio tolimesniems procesiniams veiksmams, susijusiems su civilinio ieškinio pareiškimu skolininkams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taip pat nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Iš aukščiau aptarto darytina išvada, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tais atvejais, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Šiuo gi atveju, skolos priteisimas ar įpareigojimas skolininką atsiskaityti nėra baudžiamosios justicijos dalykas. Be to, minėtos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad pareiškėjas inicijuoja pakartotinį procesą, t. y. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiškų aplinkybių (dėl R. V. galimai apgaule iš jo gautas prekes ir paslaugas), tačiau, kaip minėta, tokios aplinkybės buvo tiriamos anksčiau ir yra priimtas neskundžiamas sprendimas.

Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundžiami prokuroro ir apylinkės teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. skundą ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė