Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. U. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. RV-22-4128 netaikyti R. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 6 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas R. U. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. ir nuo 2019 gegužės 7 d. iki 2020 m. birželio 5 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 27 d. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) posėdžio dieną, tai yra 2024 m. balandžio 25 d., neatlikta bausmės dalis yra 3 metai 8 mėnesiai 2 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. U. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

7. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo R. U. skundo argumentai. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nustatyta, kad nuteistasis R. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau sutiktina tiek su Komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. R. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo įkalinimo įstaigoje, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra žema, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje R. U. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. U. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-22-3274 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad R. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Nuteistajam nustatyti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nors nuteistasis ir ginčija nestabilios darbo patirties aplinkybę, savo skundą šioje dalyje grįsdamas darbiniais santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamas kriminogeninis dinaminis veiksnys nuteistajam nustatytas, vertinant jo jauną amžių, o ne nutrūkusiais darbiniais santykiais dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo rėžimą iš pusiau atviro į atvirą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne šiuo metu esanti situacija, kaip kad nuteistasis nurodo skunde. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

13. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvada, pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad ne tik platino psichiką veikiančias medžiagas, bet ir pats jas vartojo nuo 2018 metų, išvykęs studijuoti. Nors laisvės atėmimo vietų įstaigoje nefiksuotas nuteistojo piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nurodoma, kad išlieka svarbus skatinimas atsiriboti nuo narkotinių medžiagų vartojimo, kadangi narkotinių medžiagų vartojimo problemos yra glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Be to, nurodoma, kad nuteistasis stokoja poreikio savianalizei, negeba įžvelgti ir įvardinti neigiamų būdo bruožų ar savybių, kurias norėtų pakeisti. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis apie savo praeitį faktus pateikia nuosekliai, tačiau atsargiai, kontroliuodamas teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui. Šios aplinkybės parodo, kad net ir būdamas iš esmės struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis šiuo metu nėra visiškai pakeitęs savo elgesio. Be to, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio (nuteistasis atlieka bausmę už vieno nesunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą), jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad jo manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta, o pasakojime apie nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, atsispindi polinkis veikti neapgalvotai, neapsvarstant veiksmų pasekmių. Be to, kaip minėta, nuteistasis ne tik platino, bet ir pats vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir nors teigia, kad priklausomybės nuo narkotinių medžiagų neturi, tačiau būdamas laisvėje jis gydėsi AA/AN. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. U. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

14. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. U. neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. balandžio 25 d.) yra 3 metai 8 mėnesiai 2 dienos, o tai yra daugiau nei pusė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau ši aplinkybė negali būti ir visiškai sumenkinama. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistajam vis dar nustatomi trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat duoda pagrindą spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. U. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

15. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojama liga ir specialistų priežiūros poreikis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad BVK 90 straipsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų sveikatos priežiūros sąlygų tvarką. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirto tipo įkalinimo įstaigoje. BVK 90 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad visos atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos valstybės arba savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nuteistieji, turintys teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi teisę jiems reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad nuteistajam, atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra.

16. Be to, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai – socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas ir patvirtinta gyvenamojo vieta, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo R. U. nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

17. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus R. U. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra tokia akivaizdi, jog sudarytų pagrindą manyti, kad R. U., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisinio pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu atmesti R. U. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl R. U. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.