- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2-1498-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00063-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Atsakovas
- V. L. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovėms R. K., N. B., atsakovės V. L. P. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei V. L. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. L. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (1 t. b. l. 3-7), kuriuo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-408 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ paimtus iš atsakovės V. P. 0,5604 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1404 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t.y. magistralinio kelio A5-Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,0-56,50 km. ruožui rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus V. L. P. 0,5604 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1404 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bendrą 5600,00 Lt atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-408 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje.
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. priėmė dalinį sprendimą (1 t. b. l. 166-168), kuriuo ieškinį dalyje patenkino – pripažino Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-408 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,00 – 56,50 km. ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtu. Taip pat leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-408 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ paimtus iš atsakovės V. P. 0,5604 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1404 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t.y. magistralinio kelio A5-Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,0-56,50 km. ruožui rekonstruoti.
Byloje tarp šalių toliau buvo sprendžiamas ginčas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus V. L. P. 0,5604 ha ir 0,1404 ha žemės sklypus.
Ieškovė byloje įrodinėjo, jog paimti žemės sklypai visuomenės poreikiams verti bendrai 5600 Lt sumai, byloje pateikė tai pagrindžiančius įrodymus-žemės sklypų įvertinimo ataskaitą (1 t. b. l. 8-19). Ieškovė nurodė, kad pagal LR CK 4.100 straipsnio 2 dalį ir LR Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, o paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą nustatytą lyginamosios vertės nustatymo metodą. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, paimamo žemė sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Nurodo, kad atsakovės turimo žemės ploto naudojimo paskirtis yra žemės ūkio poreikiams. Ieškovė atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad atsakovė neskundė ieškovės pateiktos žemės sklypų vertinimo ataskaitos. Ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes susitarti su atsakove dėl paimtų žemės sklypų visuomenės poreikiams vertės, mano, kad šis ginčas turėtų būti išspręstas teismo. Nagrinėjant bylą 2014 10 20 dienos teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą Kelių direkcijos poziciją dėl žemės sklypų vertės ir jos nustatymo metodikos. Papildomai paaiškino, kad teismas neturėtų vadovautis atlikta žemės sklypų vertės nustatymo ekspertize, nes buvo vadovautasis netinkama vertės nustatymo metodika.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. P. atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 68-110) nurodė, kad dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams neprieštarauja, tačiau nesutinka su paimamo žemės sklypo įvertinimu, pateikė savo prašymu atliktą turto įvertinimą, pagal kurį paimamo turto vertė yra 31800 Lt (1 t. b. l. 116-149), prašė paskirti byloje paimamo turto vertės nustatymo ekspertizę, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės išdėstytą poziciją teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, siūlė teismui vadovautis atliktos ekspertizės žemės vertei nustatyti išvadomis, teismo sprendimu nustatyti, jog 0,5604 ha žemės sklypo vertė yra 23600 Lt, o 0,1404 ha žemės klypo vertė yra 6600 Lt, priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį siūlo jį tenkinti (1 t. b. l. 58-62).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. daliniu sprendimu (1 t. b. l. 166-168), pripažintas teisėtu Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-408 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 22,00 – 56,50 km. ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“. Šiuo teismo sprendimu leista įregistruoti minėtu įsakymu paimtus iš atsakovės V. P. 0,5604 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1404 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų rinkos vertės nustatymo. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti atlyginama pinigais žemės sklypo rinkos kaina (LR CK 4.100 str. 2 d., LR Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog paimamų žemės sklypų dalių vertė yra 5600 litai (1 t. b. l. 8-19). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus (1 t. b. l. 116-149), kad iš jos paimtų žemės sklypų vertė yra atitinkamai 25400 litų ir 6400 litai, t. y. jų rinkos vertė yra lygi bendrai 31800 litų sumai (1 t. b. l. 128). Kad nustatyti teisingą ir tikrąją paimamų žemės sklypų dalių rinkos vertę, teismas šalių prašymu 2014 03 21 nutartimi byloje paskyrė nekilnojamojo turto rinkos įvertinimo ekspertizę (1 t. b. l. 184-186). 2014 09 24 gautame Kauno apygardos teisme Žemės sklypų ekspertizės akte (2 t. b. l. 3-42) yra pateikta eksperto išvada, jog paimto iš atsakovės V. P. 0,5604 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė žemės paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo 23600 Lt, o 0,1404 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė žemės paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo 6600 Lt (2 t. b. l. 23).
Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu (2 t. b. l. 3-23), kurį parengė Kauno apygardos teismo 2014 03 21 nutartimi paskirtas ekspertas K. A.. Teismui nekyla abejonių dėl ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos (2 t. b.l.6), jo taikyto paimamų žemės sklypų vertinimo metodo ir pateiktų išvadų pagrįstumo. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės nustatymo metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto perleidimo. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies turinio teismas nustatė, kad palyginamieji objektai buvo paimti iš tos pačios verčių zonos ir to paties vietovės kodo, t. y. parinkti lyginamieji objektai savo analogiškumu atitiko ekspertizės objektą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra nustatyta, jog paimto iš atsakovės V. P. 0,5604 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo 23600 litai, o 0,1404 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo 6600 litai (LR CPK 177 str., 185 str., LR Žemės įstatymo 47 str. 1 d., LR CK 4.100 str.).
Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nesutiko su ekspertizės akte nurodyta žemės sklypų rinkos verte, manė, kad ekspertinio tyrimo metodika ir išvados nėra visiškai teisingos, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nereiškė prašymo teismui skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas atmeta ieškovės nurodytą atsiliepime į ieškinį argumentą, jog nėra pagrindo abejoti pateikta ieškovės atlikta paimamo turto vertinimo ataskaita ir ja nesivadovauti iki ji nenuginčyta, kadangi paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertės nustatymas sprendžiamas teismo (LR CK 4.100 str. 3 d.). Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės parengtą ir kartu su ieškiniu pateiktą paimamo visuomenės poreikiams turto kainą (5600 litų) ir dėl tos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypų vertę ieškovė nustatė 2011 metų spalio 11 dienai (1 t. b. l. 11, 12), kai įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog už paimamą žemę atlyginama rinkos kaina jos paėmimo metu (LR CK 4.100 str. 2 d., LR Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Teismas taip pat sprendžia, kad ir atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas - turto vertinimo ataskaita (1 t. b. l. 116-149) yra neišsami, parengta su trūkumais (nurodoma, jog tiriamas ir vertinamas turtas yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ataskaitos 1.7 p., 1 pastraipa), lyginamosios vertės metodu tirti kiti sandoriais perleisti sklypai yra žymiai didesni nei ginčo žemės sklypai (1 t. b. l. 126, 127), todėl atsakovės pateikta paimto turto rinkos verte teismas nesivadovauja (LR CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi teismas nustatė paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų vertę vadovaudamasis teismo eksperto išvada ir atsakovės pateiktais argumentais bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos. Teismas nustatė, kad atsakovė už advokato pagalbą byloje sumokėjo 2000 Lt sumą, o taip pat už ekspertizės atlikimą sumokėjo 1500 Lt sumą (1 t. b. l. 189). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, sprendžia, kad atsakovės patirtos 2000 Lt išlaidos už advokato pagalbą, neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovei (LR CPK 98 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos 1500 Lt išlaidos už ekspertizės atlikimą (LR CPK 93 str. 1 d.). Viso iš ieškovės atsakovei priteistina 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Nustatyta, kad ieškovė už ekspertizės atlikimą yra sumokėjusi 1500 litų sumą (1 t. b. l. 191). Kauno apygardos teismas ekspertizę atlikusiam ekspertui pagal jo reikalavimą yra sumokėjęs 2900 litų sumą (2 t. b. l. 2), todėl ieškovei yra grąžintina likusi 100 Lt suma (iš jos sumokėtų 1500 litų sumos (28,96 eurų suma)).
Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš ieškovės nepriteistinos (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 260 str. 268 str. 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad paimto visuomenės poreikiams iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 0,5604 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė žemės paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo 23600 Lt, paimto visuomenės poreikiams iš atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 0,1404 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė žemės paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo 6600 Lt.
Priteisti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos (į. k. 188710638) 3500 Lt (1013,67 eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos (į. k. 188710638) 100 Lt (28,96 eurų) sumą, sumokėtą 2014 03 31 mokėjimu Nr. MP-166.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.