Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

dalyvaujant pareiškėjui V. J. , suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aušrai Juškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š. , A. K. ir A. L. dėl įstatymu nustatytų terminų atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Kauno apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi pareiškėjo V. J. reikalavimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jo tėvo S. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), pateikti išskirtas nagrinėti į atskirą bylą ir pagal teismingumą perduotas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 44-45).

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. prašymams pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentams pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi. Akcentuotina, jog teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, vertinama ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Bylos duomenimis (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2884) nustatyta, kad J. J. nuosavybės teise valdė 2,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės savininkas mirė (duomenys neskelbtini) t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. visuotinės žemės nacionalizacijos, todėl darytina pagrįsta išvada, kad J. J. nacionalizacijos metu žemės nevaldė. Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. J. turėtą 2,38 ha žemės sklypą, pateikė sūnaus A. J. žmona ir 2 jų vaikai, sūnus S. J. , sūnaus B. J. žmona ir 5 jų vaikai, pridėjo giminystės ryšį bei Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus. 1997 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 01-4696 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ S. J. atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo J. J. turėto žemės sklypo 2,38 ha dalį -suteikiant 0,20 ha naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą(žemę) atkūrimo Kaune“ K. J. atkurta nuosavybės teisė į jos uošvio J. J. turėto žemės sklypo 2,38 ha dalį - nustatant už 0,39 ha kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą(žemę) atkūrimo Kaune“ P. M. J. atkurta nuosavybės teisė į jo senelio J. J. žemės sklypo 2,38 ha dalį, nustatant už 0,40 ha kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2003 m. spalio 8 d. Kauno apskrities išvada Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal kurią A. L. į senelio J. J. turėto žemės sklypo 2,38 ha dalį, suteiktas 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), už likusius 0,20 ha - suteikta piniginė kompensacija. 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą(žemę) atkūrimo Kaune“ P. M. J. atkurta nuosavybės teisė į jo senelio J. J. žemės sklypo 2,38 ha dalį, nustatant už 0,40 ha kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2003 m. spalio 8 d. Kauno apskrities išvada Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" pagal kurią A. L. į senelio J. J. turėto žemės sklypo 2,38 ha dalį, suteiktas 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), už likusius 0,20 ha - suteikta piniginė kompensacija.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-28 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2015 m. vasario 24 d. posėdžio metu nutarė pripažinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje nepakanka dokumentų, patvirtinančių, kas ir kokiomis dalimis po J. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė jo iki mirties nuosavybės teise valdytą 2,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad pretendentai (jų įpėdiniai) buvo informuoti, kad dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, pažymint, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, tuo atveju, jei nėra praleistas prašymas- tik teismui atnaujinus praleisto prašymo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2884, b.l. 50-55).

Pareiškėjas svarbia aplinkybe nurodo faktą, jog pareiškėjo tėvas S. J. 1991 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo tėvo, t.y. pareiškėjo senelio, J. J. žemę, taip pat pateikė giminystės ryšius bei iš archyvų gautus nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus. Pateikti dokumentai buvo priimti institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, paduodant prašymą pateikti dokumentai jokių klausimų nekėlė. Tarnyba priėmusi minėtą prašymą trūkumų minėtiems dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Nurodė, jog atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darė išvadą, kad jo tėvas S. J. , o vėliau ir pareiškėjas, kaip teisių perėmėjas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tik gavus 2015-02-24 NŽT Kauno skyr. pasiūlymą suprato, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje nepakanka dokumentų, patvirtinančių, kas ir kokiomis dalimis po J. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teise valdė jo iki mirties nuosavybės teise valdytą 2,38 ha žemės (duomenys neskelbtini). Ir buvo informuotas, kad dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Nurodė, jog pakankamai operatyviai kreipėsi į archyvus dėl papildomų dokumentų gavimo, jokių naujų dokumentų archyvuose nepavykus rasti, ėmė ieškoti gyvų išlikusių liudytojų ir jau 2015 m. spalio 1 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesugebėjimas įgyvendinti savo teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju nežinojimas) gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo aktyviai siekė ir ėmėsi priemonių jas įgyvendinti.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad gavus 2015-02-24 NŽT Kauno skyr. pasiūlymą suprato, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje nepakanka dokumentų, patvirtinančių, kas ir kokiomis dalimis po J. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teise valdė jo iki mirties nuosavybės teise valdytą 2,38 ha žemės (duomenys neskelbtini). Ir buvo informuotas, kad dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, objektyviais įrodymais nepaneigta. Pareiškėjas svarbia priežastimi įvardijo tai, kad per visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį institucija, kuriai yra pavesta vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, nenurodė, jog jo prašymai yra netinkami, kad J. J. yra miręs anksčiau nei įvyko nacionalizacija, todėl jo vardu negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, t.y. jis laiku nesikreipė dėl suklaidinimo.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjas aktyviai įgyvendino savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą. 1992 metais buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2884, b.l. 5), buvo kreiptasi į archyvus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti. Pateikiami archyvo pažymėjimai patvirtina, kad pareiškėjas įgyvendindamas savo teise buvo atidus ir rūpestingas - kreipėsi į visas institucijas dėl duomenų gavimo. Pareiškėjas pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į jo senelių J. J. ir M. J. (tėvo S. J. ) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), tačiau jam per visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį institucija, kuriai yra pavesta vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, nenurodė, kad jo prašymai yra netinkami, kad J. J. yra miręs anksčiau nei įvyko nacionalizacija, todėl jo vardu negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.

Iš byloje esančių duomenų (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2884, b.l. 30) matyti, jog 1997-12-23 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 0l-4696 Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune buvo nuspręsta „atkurti nuosavybės teisę S. J. , gyvenusio (duomenys neskelbtini), turtinių teisių perėmėjams į jo tėvo J. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėto 2,38 ha žemės sklypo 1/3 dalį - 0,7933 ha. Suteikti neatlygintinai S. J. turtinių teisių perėmėjams (duomenys neskelbtini) 2000 kv.m. naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti." Taigi, dalis nuosavybės teisių buvo atkurta, likę neatkurtos nuosavybės teisės į 0,5933 ha žemės. Teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius, kad jei jis būtų žinojęs, kad jo prašymas atkurti nuosavybės teises parašytas neteisingai, t.y. prašymas turėjo būti rašomas atkurti nuosavybės teises ne į J. J. , o S. J. žemę, jis būtų įstatymo nustatytais terminais pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią žemę, tačiau valdytą ne jo senelio J. J. , o jo įpėdinio S. J. . Atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir teiginiai nėra paneigti byloje surinktais įrodymais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti V. J. įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jo tėvo S. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), pateikti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, atnaujindamas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą, nenagrinėja, ar pretendentų turimi dokumentai yra pakankami tam, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos, o tik suteikia galimybę asmenims pateikti prašymą ir dokumentus institucijai, kuriai suteikti įgaliojimai nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. J. įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jo tėvo S. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.