- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2-952-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00411-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „TMHB“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-4108-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TMHB“) dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ prašė panaikinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešojo pirkimo konkurso „Prekinių vagonų vežimėlių šoninių pirkimas“ komisijos sprendimus pripažinti trečiojo asmens UAB „TMHB“ pasiūlymą atitinkantį konkurso sąlygų reikalavimus ir laimėjusiu konkursą, ir pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 9 d. sutartį.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešosios pirkimo sutarties vykdymą, nes, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba neįmanoma: ji (ieškovė) turi tikslą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove, o ne vėliau reikalauti žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi prašymą atmetė tuo pagrindu, kad nėra pagrindo išvadai dėl ieškinio pagrįstumo, o sustabdžius pirkimo procedūras, galėtų atsirasti didesnė žala negu jų nestabdžius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo pažeistas teises galės ginti pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti jos prašymą.
Teismas nepagrindė savo išvados, kad pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus ir nenurodė motyvų, kodėl atsakovės tikėtina finansinė žala yra reikšmingesnė nei ieškovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad prekinių vagonų vežimėlių šoninės yra itin būtina prekė, kad šią prekę gavus pavėluotai, kils kokios neigiamas pasekmes. Prioritetas turi būti teikiamas viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumui ir racionaliam lėšų panaudojimui.Patenkinus ieškovės prašymą, nekils neigiamų pasekmių visuomenės interesui dėl operatyvių viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ir trumpų proceso terminų.Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, tačiau nutartyje teismas pasisakė dėl šios bylos galutinio rezultato. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, įrodo, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jis (ieškovas) galės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes atsakovė patirtų dvigubą žalą – turėtų atsiskaityti ne tik su pirkimą laimėjusiu asmeniu, bet ir atlyginti žalą jai (ieškovei).
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį (atskirąjį skundą) atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu. Ji (atsakovė) įgyvendina valstybės strateginius tikslus. Sustabdžius pirkimo procedūras, būtų sutrikdyta jos (atsakovės) veikla. Dėl vagonų detalių trūkumo nebūtų galimybės suremontuoti prekinių vagonų, jų eksploatuoti, nebūtų užtikrinti visų klientų poreikiai, patirtos didelės išlaidos. Teismas teisingai įvertino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškinys, jį įvertinus preliminariai, nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 423⁷ straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo sprendžiama, kad iš pradžių paprastai yra nustatinėjama ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to gali būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Kai konkuruoja kelios teisinės vertybės, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, turi būti ginama pastara.
Byloje kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti prekinių vagonų vežimėlių šonines. Atsakovė įgyvendina valstybės strateginius tikslus, atlieka teisės aktuose nustatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, keleivių ir krovinių vežimą geležinkelių transportu, taip pat geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų priežiūros darbų organizavimą ir užsiima kitos ūkinės-komercinės veiklos, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, vykdymu, užtikrina ne tik teikiamų paslaugų kokybę pagal norminius dokumentus, bet ir jų nepertraukiamumą. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirkimo sutarties vykdymas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu – krovinių vežimu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė vykdomos apeliantės ginčijamos viešojo pirkimo sutarties. Dėl paminėtų aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas būtent šiam viešajam interesui.
Apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad atsakovė patirs dvigubą žalą – turės atsiskaityti ne tik su pirkimą laimėjusiu asmeniu, bet ir atlyginti jai žalą. Toks teiginys iš esmės grindžiamas prielaida. Iš Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose akivaizdu, kad, patenkinę ieškinius, teismai privalo nuspręsti ir dėl viešosios pirkimo sutarties pasekmių, jei tokia sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Vienas iš restitucijos būdų – sutarties panaikinimas ir tiekėjų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį. Toks restitucijos būdas, taikant alternatyvias sankcijas, netaikytinas išimtiniais atvejais, įvertus esamą teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 ir kt.). Patenkinus ieškovės reikalavimus, nereiškia, kad negalėtų būti panaikinama pati pirkimo sutartis.
Aplinkybės, kad įstatymas nustato pakankamai trumpus bylų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminus, nereiškia, kad dėl to pirkimo procedūros turi būti stabdomos. Ši procesinė priemonė taikoma esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 144 str., 423⁷ str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantės ieškinyje nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, tačiau iš teismo nutarties turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje teismas pasisakė ne dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, o dėl ginčo esmės, t. y. dėl ieškinio pagrįstumo. Sprendžiant dėl laikinųjų priemonių taikymo, teismas turi pareigą tik patikrinti ar egzistuoja tikimybė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.), ir toks vertinimas neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą iš esmės.
Nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, stabdyti pirkimo procedūrų nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.