Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 18 kartų:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 246 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu, bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme – galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams su ¼ turto konfiskavimu.

3. Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, laisvės atėmimu 3 metams su ¼ turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 20 d. to paties teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir pritaikius amnestijos įstatymą nustatyta nauja subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams 20 dienų. Bausmę atliko 2004 m. balandžio 7 d.;

4. Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (250,00 Eur) dydžio bauda;

5. Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmė apėmimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Bausmę atliko 2008 m. balandžio 17 d.;

6. Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę atliko 2012 m. sausio 27 d.;

7. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

8. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Bausmę atliko 2014 m. liepos 1 d.;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

10. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmę subendrinus su 2015 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Bausmė atlikta;

11. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

12. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

13. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams;

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

15. Kauno rajono apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmę atliko 2021 m. balandžio 13 d.;

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;

18. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. 2022 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2023 m. birželio 2 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. liepos 18 d. 20.15 val. Vilniuje, Pylimo g. prie pastato, pažymėto Nr. 52, šalia Rūdninkų viešojo transporto stotelės, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia ranka sugriebė savo sugyventinei O. M. už kaklo, po ko, kaire ranka sugriebęs jai ties krūtinės sritimi už drabužių, dešine ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai O. M. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajai O. M. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad dėl savo nusikalstamo elgesio labai gailisi. O. M. yra jo sugyventinė. Jis su ja susipažino 2023 metų birželio mėnesį, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Tik susipažinę su O. kartu su ja apsigyveno (duomenys neskelbtini) įsikūrusiame viešbutyje ((duomenys neskelbtini)-ame kambaryje). Mokestį už viešbučio kambarį moka jis, be to, visą tą laiką, kai gyvena kartu su O., jis ją ir išlaiko, kadangi jis neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini) srityje, tuo tarpu O. yra nedirbanti. Vakar, t. y., 2023 m. liepos 18 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, jie kartu su O. laiką leido viename iš šalia Vilniaus autobusų stoties esančių barų. Gėrė alų. Jis išgėrė 1 bokalą alaus (dėl to įvykio vakarą apsvaigęs nesijautė), o O. išgėrė apie 2-3 bokalus alaus. Kurį laiką pabuvę bare, jie nuėjo į vieną iš senamiestyje esančių parkų, kur susitikus su kažkokiu pažįstamu, O. jo akivaizdoje su pastaruoju išgėrė dar apie 1,5 litro (apie 2 butelius) alaus. Po to jis nusprendė, kad reikia vykti pas jo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), todėl jie su O. nuėjo į viešojo transporto stotelę, esančią šalia Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (tiksliai nepamena, tačiau gali būti, kad tai yra Rūdninkų stotelė), iš kurios autobusu norėjo vykti pas draugą. Jiems stovint stotelėje ir laukiant autobuso, O. pradėjo priekaištauti, kad jis vyksta pas savo draugą. O. pasakė, kad jiems nereikia ten važiuoti. Tarp jų su O. prasidėjo žodinis konfliktas. Vienu momentu jis supykęs, kad O. priekaištauja jam dėl kelionės pas draugą, sugriebė O. dešine ranka už kaklo, taip išreikšdamas savo pyktį. Jis nenorėjo O. pasmaugti ar kaip nors rimtai jos sužaloti. Sugriebęs O. už kaklo, jis savo rankos stipriai negniaužė. Jokių smūgių O. į veidą ar kitas kūno dalis jis nesudavė. Tik jam sugriebus O. už kaklo, kažkoks šalia buvęs vyriškis pradėjo šaukti, kad jis iškvies policiją, todėl jis beveik iš karto, po kelių sekundžių, O. paleido. Netrukus, gal po kokių 1 ar 2 minučių, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Atvykus policijos pareigūnams, jis atsisakė būti tikrinamas alkotesteriu, taip pat atsisakė pasirašyti visus jam pateiktus dokumentus, kadangi pasikarščiavo prieš pareigūnus. Dar kartą nori pabrėžti, kad jis labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinę O. Po šio įvykio jis nutrauks santykius su O., kadangi jam jau ir prieš šį įvykį nepatiko, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, per dienas bastosi po Vilniaus senamiestį ir nieko prasmingo neveikia. Kaip jau minėjo, jis už savo pajamas nuomoja viešbučio kambarį, kuriame jie iki šiol gyveno su O., todėl O. turėtų išsikraustyti iš minėto viešbučio kambario. Jis yra minėto viešbučio kambario nuomininkas (nuomos terminas tęsis dar 2 savaites), o O. iki šiol buvo tik kaip jo nuomojamo kambario svečias. Jis neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra dėl to gydęsis. Yra psichiškai sveikas, niekada nesigydė dėl psichikos sutrikimų.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog įvykio metu buvo sugriebęs savo dabar jau buvusiai sugyventinei už kaklo, tačiau nepripažįsta, kad ranka sudavė jai į galvos sritį. Iš esmės pasilieka prie parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu. Šios apklausos metu gali papildomai paaiškinti, kad įvykio metu jis O. nesmūgiavo nei į galvos sritį, nei į kitas kūno dalis. Jis netgi nebuvo užsimojęs į O. ranka ir nebandė jai suduoti. Nežino, kodėl O. ir liudytojai gali aiškinti, kad įvykio metu jis O. ne tik buvo sugriebęs už kaklo, bet dar ir sudavė ranka į galvos sritį. Jeigu būtų O. sudavęs į galvos sritį, būtų išlikę kokios nors sumušimo žymės, o šiuo atveju jokių sužalojimo žymių ant O. veido nesimatė. Po to, kai jis O. sugriebė už kaklo ir išgirdo, kad kažkoks vyriškis (jis pastarojo nematė, tik girdėjo vyriškio balsą) šaukia, kad iškvies policiją, jis iš karto paleido O. Gali būti, kad iškviesti policiją grasinusiam vyriškiui jis dar pasakė kokį nors necenzūrinį žodį, tačiau dabar jau nepamena, ką tiksliai jis minėtam vyriškiui galėjo pasakyti. Po to, kai jis atitraukė nuo O. kaklo savo ranką, prie jo pribėgo kažkoks vaikinas, kuris jį puolė ir jie su vaikinu susistumdė, tačiau su vaikinu nesimušė. Kaip suprato, minėtas vaikinas puldamas jį, t. y. jį apstumdydamas, norėjo apginti O. Įvykio vietoje iš karto atsirado policijos pareigūnai. Na, o po to viskas vyko taip, kaip jau nurodė ankstesnės apklausos metu. Dėl savo veiksmų gailisi. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali.

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamasis V. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, jog pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, susipykęs su savo sugyventine O. M., jis sugriebė savo sugyventinei O. už kaklo, po to, paleidęs O. kaklą, kaire ranka dar sugriebė O. už drabužių ir keletą kartų sudavė dešine ranka taikydamasis O. į galvą, tačiau kadangi viskas vyko greitai, be to, įvykio metu buvo įtūžęs, todėl jis neįsidėmėjo, ar sudavė O. tiesiai į galvą, ar galėjo jai suduoti į jos rankas, kuriomis ji galimai dengėsi galvą nuo jo smūgių. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali. Iš esmės pasilieka prie parodymų, kuriuos davė praeitų apklausų metu. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, Vilniaus apskrities VPK gautas pranešėjo A. A. pranešimas apie tai, kad Pylimo g., prie Rūdininkų sustojimo, Vilniuje, priėjo vyriškis prie moters, griebė ranka už gerklės ir pradėjo smaugti. Po to kelis kartus sudavė į veidą dešine ranka. Pranešėjas tuo metu stovėjo sustojime. Pradėjo šaukti ir pagrasino, kad skambins į policiją, vyriškis atsakė keiksmažodžiu. Tada pranešėjas paskambino 112, po to pranešėjas pamatė, kad stovi policijos ekipažas prie Senamiesčio poliklinikos, pribėgo prie jų ir pranešė apie įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2023 m. liepos 18 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Pylimo gatvėje, prie policijos komisariato, ji su savo sugyventiniu V. P. laukė autobuso. Tuo metu, kai jie laukė autobuso, jos sugyventinis pradėjo su ja konfliktuoti, galimai taip elgėsi dėl to, kad buvo padauginęs alkoholio. Jie pradėjo konfliktuoti dėl jai nežinomų priežasčių ir sugyventinis viena ranka (kuria – tiksliai pasakyti negali) griebė jai už kaklo, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Iš karto atvažiavo policija ir konfliktas pasibaigė. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusioji O. M. patikslino savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir parodė, kad V. P. yra dabar jau buvęs jos sugyventinis. Su V. P. jie išsiskyrė po 2023 m. liepos 18 d. įvykio, kurio metu V. prieš ją smurtavo. Iki įvykio su V. buvo pažįstami ir kartu gyveno apie mėnesį laiko. Kartu su V. gyveno viešbučio, įsikūrusio netoli Vilniaus autobusų stoties (tikslesnio adreso nežino), kambaryje, už kurio nuomą mokėjo V. Gyvendami kartu su V. kitas išlaidas (pvz., perkant maistą ir kt.) dengdavo kartu iš pajamų, kurias gaudavo dirbdami neoficialius darbus (ji žmonėms padėdavo dirbti buities darbus (pvz., sunešti malkas ir kt., V. neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini) srityje)). Kalbant apie 2023 m. liepos 18 d. įvykį, kurio metu V. prieš ją smurtavo, gali patikslinti, kad tuo metu, kai V. buvo suėmęs jai už kaklo, jai neskaudėjo, todėl ji tuo metu netgi nešaukė (nerėkė) ir nesikvietė aplinkinių pagalbos (jeigu ne vienas šalia buvęs vyriškis, kuris į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, ji dėl įvykio netgi nebūtų kreipusis į policijos įstaigą, jie su V. tiesiog būtų išsiaiškinę santykius ir toliau ėję savo keliais). Ji netgi sakė aplinkiniams, kad jie su V. išsiaiškins santykius ir eina toliau, tačiau aplinkiniai jiems liepė likti vietoje ir laukti pareigūnų. V. jai suėmė už kaklo dėl to, nes jie susiginčijo, kadangi V. norėjo važiuoti pas savo draugą, o ji norėjo važiuoti namo. Suimdamas jai už kaklo V. jai negrasino, kad jis ją užmuš ar kitaip ją nuskriaus, nevadino jos necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu V. jai nesudavė į veidą. Jis tik taikėsi kažkuria ranka jai suduoti į veidą, tačiau ji veidą užsidengė savo rankomis ir V. jai į veidą nesudavė. Jai rankomis atremiant V. smūgius, jai neskaudėjo, ant jos rankų neišliko jokių žymių (paraudimų, mėlynių ar kt.). Pirminėje apklausoje nurodė, kad tuo metu, kai V. buvo suėmęs jai už kaklo, jai skaudėjo, kadangi apklausinėjama buvo pavartojusi alkoholio (išgėrusi alaus) ir atsakinėdama į pareigūnų klausimus ne taip pasakė. Gali paaiškinti, kad nors įvykio metu ji ir buvo šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, nes, kaip jau minėjo, prieš įvykį buvo išgėrusi apie bokalą alaus, tačiau stipriai apgirtusi nesijautė, todėl įvykio aplinkybes pamena. Taip pat gali paaiškinti, kad tuo metu, kai jiems su V. besiginčijant V. jai suėmė už kaklo, šalia buvę asmenys tikriausiai per daug sureikšmino ir perdėtai įvertino tokius V. veiksmus. Tai buvo tiesiog jos ir V. tarpusavio ginčas, kurio metu V. pasikarščiavo ir suėmė jai už kaklo. Aplinkiniai pamanė, kad V. nori ją nuskriausti ir ją smaugdamas ją sužaloti, todėl vieni asmenys puolė V. nuo jos atitraukinėti (kiek matė, V. netgi šiek tiek apsistumdė su kažkokiu vaikinu), o vienas asmuo (vyriškis) iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ji sėdėjo įvykio vietoje, prie pastato sienos, ir rūkė. Pabendravę su įvykio vietoje buvusiais asmenimis pareigūnai priėjo prie jos, ją apklausė, alkotesteriu patikrino jos girtumą ir ją paleido, ji nuėjo savo reikalais. V. buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Pretenzijų dėl įvykio V. neturi. Nenori, kad dėl įvykio būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl įvykio į medikus nesikreipė ir nesikreips, kadangi įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, dėl to, kad V. jai buvo suėmęs už kaklo, ant kaklo nebuvo jokių paraudimų ar kažkokių kitų žymių. Dėl minėtų priežasčių taip pat nevyks į Valstybinę teismo medicinos tarnybą.

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 20.10 val. jis buvo Vilniuje, Pylimo g., prie Rūdninkų viešojo transporto stotelės, esančios netoli Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, stovėjo šalia stotelės paviljono, laukė autobuso. Tuo metu stotelėje buvo apie 10 žmonių, kaip suprato, jie taip pat laukė atvyksiančio viešojo transporto. Vienu momentu pastebėjo, kaip prie moters, stovėjusios prie pastato, esančio šalia viešojo transporto stotelės, sienos, maždaug 10 metrų atstumu nuo jo, staigiu žingsniu priėjo vyriškis. Jis nežino, iš kur minėtas vyriškis šioje vietoje atsirado, ar vyriškis šalia buvo ir prieš tai, ar iš kažkur staiga atbėgo, jis tik matė, kaip vyriškis link moters artinosi nuo policijos komisariato pusės. Pastebėjo, kad priėjęs prie moters vyriškis staiga jai dešine ranka sugriebė už gerklės ir pradėjo šaukti: ,,aš tave užmušiu“. Mano, kad vyriškio sugriebimas moteriai už gerklės buvo stiprus, kadangi moters veidas staiga išraudo, jos akys išsiplėtė, be to, matėsi, kad vyriškio rankos, kuria jis sugriebė moterį, raumenys išsiplėtė. Tuo metu, kai vyras buvo sugriebęs moteriai už gerklės, pastaroji nerėkė, nieko nesakė, ji tiesiog bandė rankomis sugriebusi už vyriškio dešinės rankos ją atitraukti nuo savo gerklės. Tuomet vyriškis staiga dar atitraukęs nuo moters gerklės savo dešinę ranką, kaire ranka sugriebęs moters drabužius ties krūtinės sritimi, dešine ranka sudavė dešinės rankos kumščiu moteriai į galvos sritį tris kartus. Mano, kad vyriškio smūgiai buvo stiprūs, kadangi vyriškis smūgiavo užsimodamas iš peties, gana profesionaliai. Smūgių metu moteris mėgino išvengti vyriškio smūgių galvą dengdamasi rankų plaštakomis, tačiau, kiek matė, vyriškis smūgiuodamas jai pataikė į kairiąją galvos sritį, vyriškio moteriai suduodami smūgiai į veidą netgi girdėjosi. Tačiau netgi smūgių metu moteris nerėkė ir nieko nesakė, ji tiesiog užsidengdama veidą rankomis, šiek tiek per kelius sulenkdama kojas ir palinkdama, mėgino išvengti vyriškio smūgių. Nei iš karto po smūgių, nei po to, jam būnant įvykio vietoje, jis nepastebėjo, kad minėtos moters veidas būtų kaip nors sužalotas, ant jo matytųsi paraudimai, mėlynės, jis tiesiog nekreipė į tai dėmesio. Pamatęs, kad vyriškis taip elgiasi su moterimi, jis riktelėjo vyriškiui, kad šis liautųsi, pagrasino vyriškiui, kad jis iškvies policiją, o vyriškis jam atsakė: ,,pašol n...i, man p...i“. Jis tuomet nedelsiant savo mobiliojo ryšio telefonu surinko telefono Nr. 112 ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), informavo apie incidentą. Kiek matė, jam skambinant į BPC ir nurodant operatoriui įvykio aplinkybes, prie minėtos moters ir vyriškio pribėgo jaunuolis, ant galvos dėvintis kepurę, vilkintis šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, mūvintis šortais, kuris gindamas minėtą moterį, nustūmė minėtą vyriškį nuo moters, po ko vyriškis pradėjo pulti vaikiną ir vyriškis su vaikinu pradėjo grumtis. Kiek matė, po to, kai vyriškis vaikino buvo nustumtas nuo minėtos moters ir tarp vaikino su vyriškiu prasidėjo grumtynės, moteris tuomet susmuko ant grindinio, atsitūpusi atsirėmė į pastato sieną. Jis tuo metu bekalbėdamas su BPC operatoriumi pastebėjo, kad netoliese, prie sankryžos, prie Centro poliklinikos, stovi policijos tarnybinis automobilis, todėl staiga pribėgęs prie šio automobilio pamatė, kad jame sėdi du pareigūnai – vyriškis už vairo ir moteris priekinėje keleivio sėdynėje. Pastebėjo, kad abu pareigūnai laikė rankose ir maigė mobiliojo ryšio telefonus, automobilio priekinių keleivio (dešinės pusės) durelių langas buvo atidarytas. Jis tuomet pradėjo šaukti pareigūnams, kad reikia jų pagalbos, kad netoliese užpulta moteris, tačiau pareigūnai tik nusišypsojo ir viskas. Jis tuomet jų paklausė: ,,Ką, jūs nereaguosit“, pagrasino jiems, kad jis jų elgesį filmuos ir dėl jų elgesio kreipsis į vyriausiąjį policijos komisariatą. Tik po tokių jo grasinimų už vairo sėdėjęs policijos pareigūnas įjungė automobilio variklį ir iš lėto, neįjungęs švyturėlių, nuvažiavo link viešojo transporto stotelės, prie kurios vyko incidentas. Jis tuomet taip pat nubėgo link viešojo transporto stotelės. Pribėgęs prie stotelės jis pastebėjo, kad šalia stotelės paviljono grūmėsi minėtas vyriškis ir vaikinas, prie jų stovėjo atsitiktinė pagyvenusi moteris tamsiais plaukais ir šaukė, kad minėti asmenys liautųsi. Pastebėjo, kad prie incidento vietos tarnybiniu automobiliu privažiavę pareigūnai, prie kurių jis buvo pribėgęs prieš tai, jau buvo išlipę iš automobilio, stovėjo šalia besigrumiančių vaikino ir vyriškio, tačiau pareigūnai pastariesiems nei nieko nesakė (neliepė liautis ar kt.), nei nieko nedarė (nebandė besigrumiančių asmenų skirti). Kiti stotelėje stovėję asmenys taip pat nieko nedarė. Nukentėjusioji tuo metu buvo jau šiek tiek, apie porą metrų, atsitraukusi nuo tos vietos, kur prieš tai susmukusi tupėjo, jau stovėjo (nesvyravo ar pan.) ir tylėjo. Kadangi pareigūnai tiesiog stovėjo ir nieko nedarė, nors vyriškis ir vaikinas grūmėsi, jis todėl pradėjo šaukti, kodėl jie nereaguoja ir nieko nedaro, pagrasino jiems, kad jis jų neveikimą užfiksuos nufilmuodamas telefonu, tuomet su savimi turėtu išmaniuoju mobiliojo ryšio telefonu jis pradėjo fotografuoti pareigūnus ir incidento dalyvius ir dar kartą paskambino į BPC ir pranešė apie pareigūnų nederamą elgesį, neveikimą, nurodė BPC operatoriui nereaguojančių pareigūnų ekipažo tarnybinio automobilio borto numerį, prasidedantį raide V. Kadangi su BPC operatoriumi jis kalbėjo garsiai, todėl įvykio vietoje buvę pareigūnai išgirdo jo pokalbį ir tik po to policijos pareigūnė staiga priartėjo prie minėtų vyriškio ir vaikino, kažką jiems riktelėjo, ir įsiterpusi tarp jų abejomis rankomis asmenis atstūmė asmenis vienas nuo kito į šalis. Tuo metu šalia stovėjęs pareigūnas (vyriškis) nieko nedarė. Policijos pareigūnei išskyrus besigrumiančius vyriškį ir vaikiną, šie vienas kito toliau nepuolė, kiek matė, jie tiesiog stovėjo vietoje. Tuo metu pareigūnas (vyriškis) pradėjo kalbėti, kad nebus jokio pareiškimo. Taigi, jis po tokių pareigūno žodžių nusprendė išvykti iš įvykio vietos, įsėdęs į netrukus atvykusį autobusą jis išvažiavo savo reikalais. Įlipęs į atvykusį autobusą, dar autobusui nepradėjus judėti iš stotelės, per atviras autobuso duris jis pastebėjo, kaip iš įvykio vietos kryptimi link Halės turgaus nuėjo su vyriškiu besigrūmęs vaikinas. Nematė, kas vyko po to. Jis nepastebėjo, kad jam būnant įvykio vietoje, pareigūnai būtų priėję prie moters, kurią mušė vyriškis, ir bendravę su ja. Jis nežino, ar pareigūnai aiškinosi ir ar žinojo, kuri moteris buvo nukentėjusioji, nors, kaip jau minėjo, jis pareigūnams, kai buvo pribėgęs prie jų tarnybinio automobilio, sakė jiems, kad užpulta moteris. Apklausoje jo nurodyto vyriškio, įvykio metu mušusio moterį, požymiai: vidutinio amžiaus (konkrečiau patikslinti negali), apie 175-180 cm ūgio, liekno sportiško kūno sudėjimo, trumpų plaukų, vilkėjo marškinėliais trumpomis rankovėmis (neįsidėmėjo, kokios spalvos), mūvėjo kelnėmis (neįsidėmėjo, kokios spalvos). Šio vyriškio veidas buvo išraiškingų, grubių veido bruožų, iš vyriškio veido bruožų galima spręsti, kad asmuo galimai išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Negali pasakyti, ar įvykio metu vyriškis buvo apsvaigęs ar neblaivus, vyriškio kalba nebuvo nerišli, nepastebėjo, kad vyriškio judesiai būtų nekoordinuoti ar pan. Pagal įsimintus vyriškio požymius jis vyriškį galėtų atpažinti. Apklausoje jo nurodytos moters, prieš kurią smurtavo vyriškis, požymiai: vidutinio amžiaus (konkrečiau patikslinti negali), moteris buvo žemesnė už prieš ją smurtavusį vyriškį, buvo vidutinio kūno sudėjimo, buvo tamsių (ilgis – iki kaklo) plaukų, surištų plaukų gumyte, moteris vilkėjo tamsios spalvos drabužiais (neįsidėmėjo, striuke, palaidine ar kt., ir kelnėmis), atrodė neišraiškingai. Iš moters veido bruožų (papurtusio veido ir kt.) galima spręsti, kad moteris galimai piktnaudžiauja alkoholiu. Negali spręsti, ar moteris buvo neblaivi/apsvaigusi įvykio metu. Šios moters veido bruožus įsidėmėjo, todėl atpažinti galėtų. Kaip jau minėjo, būdamas įvykio vietoje, jis įvykio dalyvius (vyriškį, mušusį moterį, pastarąją moterį, taip su moterį mušusiu vyriškiu susigrūmusį vaikiną ir pagyvenusią moterį tamsiais plaukais, kuri ragino besigrumiančius asmenis liautis) jis nufotografavo savo išmaniuoju mobiliojo ryšio telefonu, padarytas fotonuotraukas įsipareigoja elektroniniu paštu pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Daugiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos nurodyti negali. 2023 m. liepos 21 d. atsiųsdamas elektroniniu paštu liudytojas A. A. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2023 m. liepos 18 d. įvykio vietoje savo mobiliojo ryšio telefonu padarytas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti įtariamasis V. P., nukentėjusioji O. M., į įvykį reagavę policijos pareigūnai, taip pat nenustatytos tapatybės vaikinas ir moteris.

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 18 d., apie 20.15 val., jai dirbant su savo kolega K. A., reaguojant į įvykį, važiuojant tarnybiniu automobiliu, netoli Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, sankryžoje užsidegus raudonos spalvos signalui jie sustojo, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui jie pradėjo iš lėto važiuoti. Tik jiems pradėjus važiuoti, prie jų staiga pribėgo vyriškis, kuris jiems emocionaliai pradėjo aiškinti, kad netoliese vyksta muštynės. Jie su kolega tuomet paklausė vyriškio, kur vyksta muštynės. Vyriškis jiems nurodė, kad muštynės vyksta netoliese, prie viešojo transporto stotelės, todėl jie su kolega tarnybiniu automobiliu nuvažiavo link vyriškio nurodytos vietos, t. y. prie viešojo transporto stotelės, esančios šalia Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato, maždaug keliasdešimt metrų atstumu. Atvykus į įvykio vietą, kolegai sustabdžius automobilį, ji iš karto išlipo iš automobilio ir nubėgo į įvykio vietą, kur pastebėjo du konfliktuojančius vyriškius, vienas kurių, kaip vėliau nustatė, buvo V. P., kito vyriškio (vilkėjusio šviesios spalvos marškinėliais ir dėvėjusio kepuraitę) tapatybė nustatyta nebuvo. Abu vyriškiai vienas kito atžvilgiu buvo nusiteikę agresyviai, vienas kitą mėgino pulti, todėl ji, mėgindama išskirti vyriškius, papurškė į jų pusę tarnybiniu ašarinių dujų balionėliu, po ko vyriškiai vienas nuo kito atsitraukė. Įvykio vietoje dar buvo moteris, kaip vėliau buvo nustatyta – O. M., kuri jiems atvykus į įvykio vietą sėdėjo šalia pastato sienos, ant laiptelių. Taip pat įvykio vietoje buvo ir dar viena nenustatytos tapatybės moteris, kuri tik jiems atvykus į įvykio vietą ir jai mėginant išskirti vyriškius, stovėjo šalia konfliktuojančių vyriškių. Taigi, išskyrus konfliktuojančius vyriškius, bendraujant su vyriškiais, vienas iš jų, kuris vilkėjo šviesios spalvos marškinėliais ir dėvėjo kepuraitę, paaiškino, kad su V. P. susigrūmė dėl to, kad pastarasis puolė savo moterį, t. y. nukentėjusiąją O. M. Tuo tarpu V. P. neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją. pastarasis, bendraudamas su pareigūnais, buvo agresyviai nusiteikęs, be to, jautėsi nuo V. P. sklindantis alkoholio kvapas, todėl buvo galima įtarti, kad vyriškis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio vietoje taip pat buvo bendrauta ir su nukentėjusiąja, kuri paaiškino, kad V. P. jai buvo sugriebęs už kaklo, nukentėjusioji nurodė, kad dėl to ji turi pretenzijų ir nori rašyti pareiškimą. Kadangi nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu V. P. jai buvo sugriebęs už kaklo ir dėl to jai skaudėjo, moteris nurodė, kad ji turi pretenzijų, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir O. M. buvo apklausta liudytoja. Visos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos jos apklausos protokole. Jeigu apklausos protokole neužfiksuota, kad įvykio metu vyriškis jai sudavė smūgius į veidą, reiškia nukentėjusioji šių aplinkybių nenurodė. Apklausus nukentėjusiąją V. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK areštinę. Minėti vyriškis (vilkėjęs šviesios spalvos marškinėliais ir dėvėjęs kepuraitę) ir moteris, kurie buvo įvykio vietoje, apklausti nebuvo, kadangi jie buvo nesusiję su įvykiu ir nurodė, kad pretenzijų V. P. neturi, tačiau šių asmenų duomenys gali būti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje, kadangi šie asmenys buvo pranešę apie rastus daiktus, todėl jiems atvykus į įvykio vietą nurodyti asmenys jiems perdavė radinius ir dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame turėtų būti užfiksuoti asmenų duomenys.

2023 m. liepos 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis 2023 m. liepos 18 d. O. M., teikdama pareiškimą apie įvykį, nurodė, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 20.15 val. Vilniuje, Pylimo g., prie policijos komisariato, jos sugyventinis V. P. pradėjo ją smaugti dėl jai nežinomų priežasčių, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Aptariamame dokumente taip pat pažymėta, kad apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad ant Pylimo g. 52 pastato yra vaizdo stebėjimo kameros.

2023 m. liepos 18 d. įvykio registracijos kortelėje (Policijos registruojamų įvykių registro išraše), be kita ko, nurodyta, kad 2023 m. liepos 18 d., 20.15 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino asmuo ir pranešė, kad Rūdninkų stotelėje vyras muša moterį, dėl Greitosios medicinos pagalbos tarnybos poreikio neaišku, pranešėją mėginta sujungti su AVPK.

2023 m. rugpjūčio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. liepos 18 d. į įvykį reagavusių policijos pareigūnų su savimi turėtomis kūno kameromis atlikto vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20230718-201655UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai (vyras (vairuoja tarnybinį automobilį) ir moteris (sėdi priekinėje keleivio sėdynėje)) tarnybiniu automobiliu privažiuoja prie įvykio vietos, t. y., prie Tauragnų viešojo transporto stotelės, esančios netoli Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, įsikūrusio Vilniuje, Pylimo g. 52. Policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu privažiavus prie įvykio vietos, tik automobiliui sustojus, pirmoji iš tarnybinio automobilio išlipa priekinėje keleivio sėdynėje sėdinti policijos pareigūnė, o su savo turima kūno kamera vaizdo įrašą darantis policijos pareigūnas iš tarnybinio automobilio išlipa antrasis, todėl vaizdo įraše nesimato, kas iš karto dedasi policijos pareigūnei nedelsiant nuėjus į įvykio vietą. Policijos pareigūnui išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie viešojo transporto stotelės (paviljono), šalia stotelės užsimoję rankomis ir atsistoję į kovines stovėsenas vienas kitą puola įtariamasis V. P. (toliau – įtariamasis) ir vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvintis šviesios spalvos šortus, avintis šviesios spalvos batelius su tamsios spalvos ornamentas, ant galvos dėvintis kepuraitę (toliau – vyriškis Nr. 1). Matosi, kad tuo metu stotelėje yra ir daugiau asmenų, galimai atsitiktinių viešojo transporto laukiančių keleivių. Matosi, kad tarp vienas kitą puolančių įtariamojo ir vyriškio Nr. 1 yra atsistoję ir juos mėgina skirti į įvykį reaguojanti (prieš tai iš tarnybinio automobilio pirmoji išlipusi) policijos pareigūnė, taip pat moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų (ilgis – iki kaklo), vilkinti tamsios ir šviesios spalvų (išsidėliojusių horizontaliomis linijomis) megztinį, mūvinti tamsios spalvos kelnėmis (toliau – moteris Nr. 1). Matosi, kad nukentėjusioji O. M. tuo metu sėdi netoliese, ant laiptelių, esančių šalia pastato sienos. Policijos pareigūnė į konfliktuojančių vyriškių pusę nukreipia ašarinių dujų balionėlį, vyriškiai tuomet atsitraukia vienas nuo kito. Policijos pareigūnui paklausus vyriškio Nr. 1, ką jis daro, vyriškis Nr. 1 atsako, kad įtariamasis jį puolė, mušė. Tuo metu moteris Nr. 1 pradeda žodžiu konfliktuoti su įtariamuoju, moteris Nr. 1 sako įtariamajam, kad tai įtariamasis pakėlė ranką, o ne ,,jis“ (galimai kalba apie vyriškį Nr. 1). Užfiksuota, kaip vyriškis Nr. 1 suėmęs ranka moterį Nr. 1 už pečių, ją atitraukinėja atokiau nuo įtariamojo. Tuomet įtariamasis, žiūrėdamas į tą pusę, kur stovi moteris Nr. 1 ir vyriškis Nr. 1, pradeda agresyviu tonu klausinėti: ,,Kas tau yra?“. Policijos pareigūnui paklausus įtariamojo, ko jis ,,šokinėja“, įtariamasis atsako: ,,Aš nešokinėju, viskas normaliai yra“. Netrukus su policijos pareigūnais pradeda bendrauti nukentėjusioji, kuri paaiškina, kad išgėręs įtariamasis pakėlė prieš ją ranką. Nukentėjusioji nurodo, kad su įtariamuoju ,,biškį“ susipyko. Tuo metu įtariamasis vėl pradeda žodžiu konfliktuoti su šalia stovinčiais vyriškiu Nr. 1 ir moterimi Nr. 1, tačiau jų konfliktą numalšina policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas paklausia vyriškio Nr. 1, ar dėl konflikto jis turi pretenzijų įtariamajam, vyriškis Nr. 1 atsako, kad pretenzijų neturi, tačiau nurodo, kad jie (vyriškis Nr. 1 ir moteris Nr. 1) rado piniginę, todėl pareigūnas paprašo pateikti rastą piniginę ir asmens dokumentą, po ko pasimato, kaip moteris Nr. 1 kažko pradeda ieškoti savo rankinėje. tuo metu vyriškis Nr. 1 ir įtariamasis vėl pradeda žodžiu konfliktuoti, paklausia įtariamojo: ,,O kam tu ją dusini?“, įtariamasis replikuodamas atsako: ,,Kas dusini?“. Vaikinas Nr. 1 paklausia įtariamojo, kodėl jis ,,ją“ (galimai kalba apie nukentėjusiąją) mušė, po ko įtariamasis atsako: ,,Aš mušiau? Aš ranką pakėliau?“. Vyriškis Nr. 1 pasako įtariamajam: ,,Tu ją dusinai“, po ko įtariamasis atsako, kad jis tik ,,palietė“ žmoną, įtariamasis klausia vyriškio Nr. 1: ,,Ką tu man neleisi žmonos paliest?“, ,,Kas tu toks esi (keiksmažodis), neleisi man žmonos paliest... Asile tu... (Keiksmažodis)... Kas tu toks esi? Numirsi (keiksmažodis)“. Tuomet policijos pareigūnas mėgina nuraminti įtariamąjį, pareikalauja įtariamojo, kad jis pateiktų savo asmens dokumentą, po ko šalia stovinti ir cigaretę rūkanti nukentėjusioji nurodo, kad ji tiek įtariamojo, tiek savo asmens dokumentą jau pateikė policijos pareigūnei. Policijos pareigūnui paklausus įtariamojo ir nukentėjusiosios, kas nutiko ir ar jie vienas kitam turi pretenzijų, nukentėjusioji pradeda pasakoti, kad jie išgėrė, ir nurodo, kad ji turės pretenzijų dėl to, kad įtariamasis ją ,,spaudė“. Nukentėjusioji paaiškina, kad įtariamasis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Policijos pareigūnui dar kartą paprašius nukentėjusiosios papasakoti, kas įvyko, nukentėjusioji pradeda pasakoti, kad jie kartu su įtariamuoju įvykio dieną bare išgėrė alaus, taip pat dar turėjo iš ,,Maxima“ nusipirkto alaus, kadangi dar nebuvo aštuonių valandų. Nukentėjusioji nurodo, kad įtariamasis ją pradėjo ,,ant stotelės daužyt“, paėmė ją už gerklės, o tai pamatę aplinkiniai žmonės iškvietė policiją. Atsakydama į policijos pareigūnų užduotus klausimus nukentėjusioji atsako, kad kartu su įtariamuoju jie gyvena jau beveik mėnesį laiko. Po to policijos pareigūnė kartu su nukentėjusiąja nueina į policijos tarnybinį automobilį, o gatvėje likęs įtariamasis pasako: ,,Nu, O., pinigais pasinaudojai, ką?“. Gatvėje su įtariamuoju pasilikęs policijos pareigūnas paklausia įtariamojo, ar jis neturi draudžiamų daiktų, įtariamasis atsako, kad neturi. Įtariamasis, kreipdamasis į prie pat policijos tarnybinio automobilio stovinčią ir su tarnybiniame automobilyje sėdinčia policijos pareigūne bendraujančią nukentėjusiąją, jai sako: ,,Ar tu gali man atleist, saule?“. Įtariamasis paklausia policijos pareigūno, ar gali atsiprašyti nukentėjusiosios, policijos pareigūnas atsako įtariamajam, kad negalima. Įtariamasis paklausia pareigūno, ar pareigūnas galės jo (įtariamojo) akivaizdoje patikrinti nukentėjusiosios girtumą, sako pareigūnui: ,,Pažiūrėsim, kiek ji pripūs“. Policijos pareigūnas paaiškina įtariamajam, kad bus patikrintas tiek nukentėjusiosios, tiek įtariamojo girtumas. Tuomet įtariamasis pradeda kalbėti: ,,Tas pašlemėks, čia kažkoks (keiksmažodis) žino... Pats pradėjo pult mane, ant manęs... Nu ką man daryt? Ką, nesigint? Tai ką, galvą nuleist ir stovėt?“. Tuo metu šalia tarnybinio automobilio stovinti nukentėjusioji replikuodama į įtariamojo žodžius kažką pasako, tačiau ką, aiškiai nesigirdi. Įtariamasis tuomet pradeda priekaištauti nukentėjusiajai ir sakyti: ,,Ai jau dabar turi meilužį kažkokį pasiėmus. Va trečiam komisariate įlėkė“. Vienu momentu policijos pareigūnas apžiūri įtariamojo turimus daiktus ir įsodina įtariamąjį į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą. Lipdamas į tarnybinį automobilį, įtariamasis pasako šalia tarnybinio automobilio stovinčiai nukentėjusiajai: ,,Nu ką tu pasakoji vėjus?“. Uždaręs įtariamąjį į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą, policijos pareigūnas įlipa į tarnybinį automobilį, atsisėda į vairuotojo vietą. Matosi, kad tuo metu tarnybinio automobilio priekinėje automobilio keleivio sėdynėje sėdi ir su šalia tarnybinio automobilio stovinčia nukentėjusiąja bendrauja policijos pareigūnė. Pildydama asmens duomenų pažymą policijos pareigūnė užduodama nukentėjusiajai klausimus tikslinasi jos asmens ir kontaktinius duomenis. Policijos pareigūnas pradeda patikrinimui ruošti alkotesterį, tai darydamas paklausia nukentėjusiosios, kiek ji įvykio dieną išgėrė, nukentėjusioji nurodo, kad įvykio dieną gėrė iš pačio ryto. Policijos tarnybiniame automobilyje sėdintiems policijos pareigūnams bendraujant su šalia tarnybinio automobilio stovinčia nukentėjusiąja, prie tarnybinio automobilio prieina dar viena policijos pareigūnė, pastarosios policijos pareigūnės tarnybiniame automobilyje sėdinti pareigūnė paprašo duomenų bazėse patikrinti duomenis apie nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Policijos pareigūnai patikrinę nukentėjusiąją alkotesteriu nustato jai 1.81 prom. girtumą.

2023 m. rugpjūčio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti 49 vaizdo įrašai, kuriuos 2023 m. liepos 18 d. laikotarpiu nuo 20.05 val. iki 20.25 val. užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos ant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato, įsikūrusio Vilniuje, Pylimo g. 52, išorinės pastato sienos (iš Pylimo g. pusės). Kiekvieno iš vaizdo įrašų trukmė siekia nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Kiekvieno vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe užfiksuota įrašo data (kiekviename įraše nurodyta data – 2023-07-18) ir laikas (skaičiuojamas). Visi vaizdo įrašai užfiksuoti trimis skirtingomis vaizdo stebėjimo kameromis, fiksuojančiomis vaizdą skirtingose teritorijose: vaizdo stebėjimo kamera, kuria užfiksuotų vaizdo įrašų pavadinimų pradžios fragmentas ,,Lauko kam 2...“, nukreipta į Pylimo gatvę, pakreipta labiau į netoliese esančią Tauragnų viešojo transporto stotelę; vaizdo stebėjimo kamera, kuria užfiksuotų vaizdo įrašų pavadinimų pradžios fragmentas ,,Lauko kam 3...“, nukreipta į Pylimo g. ir Gėlių g. sankryžą, taip pat šia kamera fiksuojamas vaizdas ir iki maždaug Pylimo g. ir Rūdninkų g. sankryžos; vaizdo stebėjimo kamera, kuria užfiksuotų vaizdo įrašų pavadinimų pradžios fragmentas ,,Lauko kam 4...“, nukreipta į Pylimo g. ir Gėlių g. sankryžą bei įėjimą į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK.

Vaizdo įraše pavadinimu ,,Lauko kam 2_20230718201046“ (įrašas užfiksuotas laikotarpiu nuo 20.10 val. iki 20.16 val.) matosi Pylimo g. pravažiuojančios transporto priemonės (automobiliai, autobusai, troleibusai ir kt.), taip pat matosi gatve (abipus gatvės esančiais šaligatviais) vaikštantys asmenys. Taip pat matosi prie viešojo transporto stotelės paviljono stoviniuojantys asmenys, tačiau kadangi viešojo transporto stotelė yra kiek atokiau nuo vaizdo stebėjimo kameros, todėl asmenų veido bruožų ir kitų asmenų detalesnių individualių požymių įžvelgti neįmanoma. Vaizdo įraše matosi už stotelės paviljono, tarp paviljono ir pastato stoviniuojantys ir vaikštinėjantys du asmenys: vienas iš jų vilki galimai pilkos spalvos megztinį arba švarką (aiškiai nesimato), mūvi tamsios spalvos šortais iki kelių (pagal byloje nustatytas aplinkybes – tai galimai V. P.) (toliau – asmuo Nr. 1), kitas asmuo vilki tamsios spalvos megztinį arba striukę, mūvi tamsios spalvos kelnėmis (pagal bylos aplinkybes – tai galimai nukentėjusioji O. M.) (toliau – asmuo Nr. 2). 20.13 val. asmuo Nr. 1 ranka (kuria – aiškiai nesimato) suima asmeniui Nr. 2 už kūno vietos ties kaklu ir suėmęs stumia asmenį Nr. 2 link pastato sienos, tačiau ką asmenys veikia prie pat sienos, aiškiai nesimato, kadangi vaizdą užstoja prie pastato sienos pritvirtintas lietvamzdis ir kitos atsikišusios statinio detalės, minėtų asmenų nesimato iki 20.14 val., kuomet pasimato nuo pastato sienos atsitraukiantis (nueinantis) asmuo Nr. 1, kuris kurį laiką vaikštinėja prie viešojo transporto stotelės paviljono, po to sugrįžta vėl į tą pačią vietą prie pastato sienos (kaip jau minėta, kas vyksta toje vietoje, aiškiai nesimato, kadangi vaizdą užstoja vaizdo stebėjimo trajektorijoje esantys atsikišę statinio elementai (lietvamzdžiai ir kt.)). Po kelių sekundžių asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 atsitraukia (nueina) nuo pastato sienos keletą metrų, matosi, kad asmenys fiziškai kontaktuoja vienas su kitu, tačiau ar asmenys vienas kitą stumdo, apkabina ar atlieka kokius nors kitus veiksmus, aiškiai nesimato dėl anksčiau nurodytų priežasčių (dėl atstumo tarp vaizdo stebėjimo kameros ir veiksmo vietos). Po kelių sekundžių asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 vėl pajuda link pastato sienos, tačiau kas vyksta toje vietoje, aiškiai nesimato, kadangi vaizdą užstoja vaizdo stebėjimo trajektorijoje esantys atsikišę statinio elementai (lietvamzdžiai ir kt.). 20.15 val. link tos vietos, kurioje yra asmuo Nr. 1 ir Nr. 2, nubėga vyriškis, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, mūvintis šviesios spalvos šortus, ant galvos užsidėjęs kepuraitę (toliau – asmuo Nr. 3). Link nurodytos vietos nueina ir moteris, tamsių plaukų (ilgis – iki kaklo), vilkinti šviesios ir tamsios spalvų (išdėstytų horizontaliomis linijomis) megztinį, mūvinti tamsios spalvos kelnėmis (toliau – asmuo Nr. 4). Asmeniui Nr. 3 nubėgus į nurodytą vietą, nuo pastato sienos atsitraukia kažkoks asmuo, tačiau koks tai asmuo (asmuo Nr. 1, asmuo Nr. 2 ar kokie nors kiti asmenys) aiškiai nesimato dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Iš pastarųjų asmenų išsidėstymo ir judesių galima spręsti, kad asmenys tarpusavyje bendrauja. Po kelių sekundžių asmuo Nr. 3 atsitraukia iš nurodytos vietos ir nueina kiek toliau nuo stotelės paviljono.

Vaizdo įraše pavadinimu ,,Lauko kam 2_20230718201614“ (užfiksuotas laikotarpiu nuo 20.16 val. iki 20.18 val.) matosi Pylimo g. pravažiuojančios transporto priemonės (automobiliai, autobusai, troleibusai ir kt.), taip pat matosi gatve (abipus gatvės esančiais šaligatviais) vaikštantys asmenys. Taip pat matosi prie viešojo transporto stotelės paviljono stoviniuojantys asmenys, šalia stotelės paviljono stoviniuojantis asmuo Nr. 4. 20.16 val. nuo pastato sienos atsitraukia ir keletą metrų paėjęs prie pastato sienos prisėda asmuo Nr. 2. po kelių sekundžių nuo pastato sienos atsitraukia ir prie pastato sienos sėdinčio asmens Nr. 2 prieina asmuo Nr. 1. 20.17 val. prie asmenų Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat prie šalia, kiek arčiau stotelės paviljono, stovinčio asmens Nr. 4 prieina asmuo Nr. 3. Netrukus, po kelių sekundžių, prie minėtų asmenų priartėja ir asmuo, vilkintis tamsios spalvos drabužiais (pagal byloje nustatytas aplinkybes – tai galimai policijos pareigūnė V. M.) (toliau – asmuo Nr. 5), matosi, kaip tuo metu staiga asmuo Nr. 1 užsimoja dešine ranka link asmens Nr. 3, po ko asmuo Nr. 3 pasilenkia (nesimato, ar asmuo Nr. 1 ranka pataiko asmeniui Nr. 3), asmenys Nr. 1 ir Nr. 3 vienas kitą puola, tačiau juos mėgina išskirti asmuo Nr. 5, kuris vienu momentu link vienas kitą puolančių asmenų Nr. 1 ir Nr. 3 ištiesia ranką, po ko asmenys Nr. 1 ir Nr. 3 vienas nuo kito atsitraukia. Prie minėtų asmenų priartėja dar vienas asmuo, vilkintis tamsios spalvos drabužiais (pagal byloje nustatytas aplinkybes – tai galimai policijos pareigūnas K. A.) (toliau – asmuo Nr. 6). Vienu momentu atsistoja ir prie asmenų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 prieina prie pastato sienos sėdėjęs asmuo Nr. 2. Visi išvardinti asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 stoviniuoja šalia vienas kito, iš asmenų elgsenos galima spręsti, kad asmenys tarpusavyje bendrauja.

Vaizdo įraše pavadinimu ,,Lauko kam 2_20230718201832“ (užfiksuotas laikotarpiu nuo 20.18 val. iki 20.25 val.) matosi Pylimo g. pravažiuojančios transporto priemonės (automobiliai, autobusai, troleibusai ir kt.), taip pat matosi gatve (abipus gatvės esančiais šaligatviais) vaikštantys asmenys. Taip pat matosi prie viešojo transporto stotelės paviljono stoviniuojantys asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. 20.20 val. asmenys Nr. 3 ir Nr. 4 atsitraukia nuo kitų išvardintų asmenų, nueina tolyn nuo viešojo transporto stotelės. 20.21 val. asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5 ir Nr. 6 nueina arčiau kelio, tačiau ką asmenys ten veikia, aiškiai nesimato, kadangi vaizdą užstoja stebėjimo trajektorijoje esantis medis (pro vėjo siūbuojamas medžio šakas tam tikrais momentais pasimato baltos spalvos transporto priemonė (pagal byloje nustatytas aplinkybes – tai galimai policijos tarnybinis automobilis)). 20.25 val. prie tos vietos, link kurios nuėjo asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5 ir Nr. 6, privažiuoja skiriamaisiais ženklais pažymėtas policijos tarnybinis automobilis.

2023 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas 2023 m. liepos 18 d., 20.15 val. Bendrajame pagalbos centre užfiksuoto liudytojo A. A. skambučio garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92207214461, skambučio pradžia 2023-07-18 20 15 30)“. Garso įraše užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau – BPC) ir liudytojo A. A. (toliau – A. A.) telefoninis pokalbis: A. A. operatoriui nurodo, kad reikia skubiai policijos. Rūdninkų stotelėje vyras muša moterį. Muštynės. Prašo skubiai reaguoti. Skubiai reikia policijos. Operatorius informuoja, kad jungs pranešėją su policija. Šis atsako, kad policija stovi šalia. Jie nereaguoja. Nurodo pareigūnų ekipažo numerį (duomenys neskelbtini) Lygiagrečiai pranešėjas kažkam kalba „Ką nematot? Nematot, kad muštynės, kad vyras muša žmo... moterį? Tuoj VPK pranešiu. Tuoj pranešiu. Policija, matot. Nesišypsokit. Palaukit. Filmuoju. Į VPK už Vilnių atsakingiems pranešiu. Taip. Ir pažiūrėsim Jūsų veiksmus. Nereikia man čia aiškinti. Taip. Policija vadinasi Lietuvos“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos garso įraše neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas viešojo transporto stotelėje, susipykęs su savo sugyventine O. M., sugriebė jai už kaklo, po to, paleidęs O. kaklą, kaire ranka dar sugriebė moteriai už drabužių ir keletą kartų sudavė dešine ranka taikydamasis O. į galvą. Nėra tikras, ar pataikė į galvą ar į rankas, kuriomis ji dengėsi galvą. Iš nukentėjusiosios O. M. parodymų matyti, jog tarp jos ir sugyventinio laukiant autobuso viešojo transporto stotelėje įvyko ginčas, kurio metu jis buvo sugriebęs ją už kaklo, bet smūgių į veidą nesudavė. Nukentėjusioji neigė patyrusi skausmą. Tuo metu konfliktą stebėjęs ir policiją į įvykio vietą aktyviai kvietęs liudytojas A. A. nurodė, kad priėjęs prie nukentėjusiosios vyriškis jai dešine ranka sugriebė už gerklės ir pradėjo šaukti: ,,aš tave užmušiu“. Sugriebimą įvertino kaip stiprų, nes moters veidas staiga išraudo, jos akys išsiplėtė, be to, matėsi, kad vyriškio rankos, kuria jis sugriebė moterį, raumenys išsiplėtė. Ji bandė rankomis sugriebusi už vyriškio dešinės rankos ją atitraukti nuo savo gerklės, kas, teismo vertinimu, rodė moterį patiriant diskomfortą. Tuomet vyriškis, atitraukęs nuo moters gerklės savo dešinę ranką, kaire ranka sugriebęs moters drabužius ties krūtinės sritimi, dešine ranka sudavė dešinės rankos kumščiu moteriai į galvos sritį tris kartus. Liudytojas neneigia, kad moteris plaštakomis dengėsi galvą, tačiau bent vienas smūgis kliuvo tiesiogiai į galvą, o ne į plaštakas. Nors nukentėjusioji paskutiniuose savo parodymuose mėgino švelninti savo sugyventinio padėtį, neigdama smūgius į veidą ir skausmą, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo nurodomomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma policijos pareigūnų kamerų užfiksuotose konfliktą stebėjusių ir jame dalyvavusių asmenų reakcijos įrodo, kad liudytojo A. A. nurodomos aplinkybės atitinka objektyvią tikrovę. Iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių matyti, kad aplinkiniai audringai reagavo į konfliktą ir stengėsi apginti moterį. Tokios žmonių reakcijos nebūtų iššaukęs paprastas kelių sekundžių suėmimas moteriai už kaklo, kaip pirminiuose parodymuose bandė aiškinti kaltinamasis, o vėlesniuose – ir nukentėjusioji. Pati nukentėjusioji savo pirminiuose aiškinimuose pareigūnams teigė, kad buvo smaugiama ir kad patyrė skausmą. Teismo vertinimu, pirminė moters reakcija ir paaiškinimai atitinka tikrovę. Kad suėmimas už kaklo nebuvo paprastas kelių sekundžių simbolinis veiksmas, negniaužiant paties kaklo, kaip pirminiuose parodymuose mėgino teigti kaltinamasis, rodo netoli įvykio buvusių vaizdo kamerų įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vyras sugriebia moterį už kaklo ir laikydamas už kaklo stumia ją link sienos (tolesnių jo veiksmų aiškiai nebesimato dėl vaizdą užstojančių pašalinių objektų). Sugriebimas už kaklo ir tuo pačiu stūmimas, įsikibus į šią kūno dalį, yra veiksmas, reikalaujantis fizinių pastangų ir stipraus įsikibimo į stumiamą objektą. Todėl teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo A. A. parodymais, kad moteris už kaklo buvo suimta stipriai, ką liudijo nedelsiant išraudęs jos veidas, išsiplėtusios akys ir išsipūtę kaltinamojo rankos raumenys, liudijantys fizinę raumenų įtampą. Nukentėjusioji savo pareiškime ir policijos pareigūnams, buvusiems įvykio vietoje, jos atžvilgiu atliktą veiksmą įvertino kaip smaugimą. Tai, kad savo pareiškime nukentėjusioji akcentavo tik smaugimą, o ne smūgius į galvą, rodo, kad didžiausią šoką jai sukėlė būtent šis veiksmas, šalia kurio nublanko po jo sekusi kita prievarta. Analogiškai nukentėjusiosios atžvilgiu atliktus veiksmus įvardijo ir ją ginti stojęs nenustatytas vaikinas. Pareigūnų kamerose užfiksuoti jo priekaištai kaltinamajam „ko tu ją dusini“. Be to šis nenustatytas įvykio liudytojas pareigūnams aiškiai įvardijo, kad kaltinamasis „ją mušė“, ne tik „dusino“. Nenustatyta moteris įraše taip pat nurodo, kad kaltinamasis pirma „pakėlė ranką“. Nukentėjusioji pareigūnams įvykio vietoje taip pat skundžiasi, kad sugyventinis stotelėje „ją daužė“. Galiausiai paskutiniuose parodymuose neigdama smūgius į veidą ji įvardija, kad jų neva nebuvo ne todėl, kad jie apskritai nebuvo suduoti, o todėl, kad ji „atrėmė juos plaštakomis“, tokiu būdu iš esmės taip pat patvirtindama, kad smūgių vis tik būta. Šių skirtingų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų detalių visuma nepalieka teismui abejonių, kad kaltinamasis sudavė smūgius kumščiais moteriai į galvos sritį. Teismas taip pat neabejoja ir tuo, kad tikslingi smūgiai kumščiu kėlė moteriai fizinį skausmą, nepaisant to, ar kliudė galvą, ar ją dengiančias plaštakas. Jie nebuvo simboliniai, nes kitaip ji nebūtų jų įvardijusi kaip „daužymo“, akcentuodama jų stiprumą ir intensyvumą. Smūgiai nepadarė akivaizdžiai matomos žalos galimai tik todėl, kad moteris turėjo galimybę rankomis dengti galvą ir jie nekliuvo tiesiogiai į minkštesnę kūno dalį – veidą. Galvą saugojo plaštakos, sušvelnindamos smūgius.

Aukščiau aptarti duomenys vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo tuometinę sugyventinę – ranka sugriebė savo sugyventinei O. M. už kaklo, po to, kaire ranka sugriebęs jai ties krūtinės sritimi už drabužių, dešine ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai O. M. į galvos sritį. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas daro išvadą, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi stipriai sugriebdamas už kaklo ir tokiu būdu smaugdamas, bei suduodamas tiesioginius smūgius į galvą, suvokė, kad tokie veiksmai sukels fizinį skausmą bei to siekė. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją veikos padarymo metu siejo artimas ryšys, jie gyveno vienuose namuose kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Todėl konstatuotina, jog smurtas buvo vartojamas prieš šeimos narį. V. P. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014). Be priežasties ar dėl menkavertės priežasties panaudotas fizinis smurtas teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padaryti dienos metu, viešoje ir gausiai žmonių lankomoje vietoje – viešojo transporto stotelėje, kurioje įvykio metu buvo pašaliniai žmonės. Kaltinamasis netgi ignoravo aplinkybę, kad šalia yra policijos komisariatas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo viešai atlikti grubūs smurtiniai veiksmai prieš sugyventinę šokiravo aplinkinius, kurie nedelsdami reagavo: buvo kviečiama policija, netgi kilo susistumdymas. Tokiu būdu, V. P. elgėsi itin įžūliai, demonstravo nepagarbą visuomenei, dėl jo veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, todėl jo veiksmai teisingai papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Abu nusikaltimai padaryti tais pačiais kaltinamojo veiksmais, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

V. P. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji O. M. prokurorės sprendimo baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą neskundė. Bylos aplinkybės aiškios, nukentėjusioji nei kiti asmenys reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė, tad procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas V. P. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimų padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog V. P. jau devynioliktą kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, praeityje daugiausiai buvo teisiamas būtent už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (numatytus BK 138, 140, 180, 284 straipsniuose). Nors visos praeityje skirtos bausmės yra atliktos, nagrinėjamą veiką padarė neišnykus teistumui, vos po mėnesio nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur atliko subendrintą bausmę už kitus tos pačios rūšies nusikaltimus (pagal BK 140, 284 straipsnius). Per pastaruosius penkerius metus ne mažiau kaip dešimt kartų baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. VSDFV duomenimis, nedirba. Nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Verčiasi iš atsitiktinių, nelegalių uždarbių statybose. Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies gydymo įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo poziciją, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. P. už abu nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomi šios bausmės rūšies dydžiai atitinka padarytų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą.

Padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 18 d. 20.25 val. iki 2023 m. liepos 19 d. 14.11 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pareigūnų Body kameros vaizdo įrašai, Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pastato apsaugos kamerų vaizdo įrašai ir BPC skambučio garso įrašas, įkelti į IBPS, saugotini su visa bylos medžiaga IBPS.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į arešto bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2023 m. liepos 18 d. 20.25 val. iki 2023 m. liepos 19 d. 14.11 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pareigūnų Body kameros vaizdo įrašus, Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pastato apsaugos kamerų vaizdo įrašus ir BPC skambučio garso įrašą, įkeltus į IBPS, saugoti su visa bylos medžiaga IBPS.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.