- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-08-03
- Bylos Nr.
- 1N-44
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Elena Vainiene, Valdemaras Bavejanas
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kategorijos
- 2.1.15.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisejas V.Kursevicius Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.2.7. ,,S“
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. rugpjucio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
teismo posedyje, kaip aukštesnysis teismas, išnagrinejo skundžiama procesines prievartos priemones panaikinimo klausima pagal nukentejusiosios G. B. skunda del žemesniojo teismo - Šiauliu apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Z. J. priklausancio turto laikinas nuosavybes teisiu apribojimas.
Aukštesniojo teismo teiseju kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, išklausiusi dalyvavusiu asmenu paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šiauliu apygardos teismo išnagrinetoje byloje yra pripažinta irodyta, kad Z. J. padare visuomenei pavojinga veika, t.y. 2004 m. liepos 12 d., apie 20.30 val. ,,(duomenys neskelbtini)“, savo namuose, vonios kambaryje, tarpusavio konflikto su sugyventine R. Š. metu, pagriebtu nuo stalo peiliu tycia juo smoge nukentejusiajai i nugara, krutine, peti, tuo nukentejusiajai padare mirtina kuno sužalojima ir taip tycia nužude R. B. , t.y. padare veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK ) 129 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu apygardos teismas 2005-05-06 nutartimi paskyre jam priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima griežto stebejimo salygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje. Teismo buvo nustatyta, kad Z. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo letine psichine liga ir negalejo suprati savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Išsprendes byla, teismas nukentejusiosios G. B. civilini ieškini paliko nenagrineta.
2005-05-06 nutarciai isiteisejus, 2005 m. liepos 13 d. nutartimi, apygardos teismas spresdamas su nutarties vykdymu susijusius klausimus, gaves Z. J. igalioto asmens R. J. prašyma, panaikino Z. J. priklausancio turto – banko saskaitos, esancios AB bankas ,,duomenys neskelbtini“ ir žemes sklypo, esancio ,,(duomenys neskelbtini)“, laikina nuosavybes teisiu apribojima. Šias nuosavybes teises byloje 2004-11-16 nutarimu buvo apribojes Joniškio rajono apylinkes prokuraturos prokuroras.
Šalies argumentai
Skunde aukštesniajam teismui nukentejusioji G. B. prašo panaikinti Šiauliu apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutarti, kadangi ji neteiseta ir nepagrista.
G. B. skunde nurodo, kad Z. J. igalioto asmens R. J. prašymas neatitinka atstovavimo normu, todel teismas toki prašyma turejo palikti nenagrineta. Gydytojo pasirašytas Z. J. igaliojimas neatitinka istatymo reikalavimu. Be to, panaikindamas laikina nuosavybes teisiu apribojima teismas pažeide vaiko interesus ir sudare galimybe perleisti turta tretiesiems asmenims, taip pat panaikino galimybe kreiptis su civiliniu ieškiniu i teisma civilinio proceso tvarka, nes ieškinys nebus užtikrintas.
Byloje dalyvaujanti prokurore ir gyneja prašo nukentejusiosios skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnysis teismas, nutartimi panaikindamas Z. J. priklausancio turto laikina nuosavybes teisiu apribojima, iš esmes šios procesines prievartos priemones taikymo klausimus išsprende tinkamai.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 44 str. 10 d. numatyta, kad asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, baudžiamojo proceso normu numatyta tvarka turi teise gauti tik del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima. Šiuo konkreciu atveju byloje nustatyta, kad visuomenei pavojinga veika ivykdes Z. J. yra nepakaltinamas. Tokio asmens veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato.
Atsakomybes už savo veiksmu reikšmes suprasti negalincio fizinio asmens padaryta žala klausimai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.268 ir sprestini civilinio proceso tvarka.
Apygardos teismas, priimdamas nutarti del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo, turi išspresti ir BPK 307 str. 6 ir 7 d. nurodytus klausimus, tame tarpe ir priimti sprendima nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Šis klausimas apygardos teismo buvo išsprestas, nukentejusiosios civilinis ieškinys del žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinetu. Taciau su civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje susijes Z. J. paskirtas laikinas nuosavybes teisiu apribojimo taikymas teismo buvo pamirštas ir neišsprestas.
Laikino nuosavybes teisiu apribojimo klausima teismas BPK 361 str. tvarka nutartimi išsprende tik isiteisejus nuosprendžiui, gaves Z. J. igalioto asmens R. J. prašyma.
Laikydamasis baudžiamojo proceso taisykliu, teismas, priimdamas nutarti del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo, turejo ne tik palikti nenagrineta nukentejusiosios G. B. civilini ieškini taciau ir panaikinti priemones, kurios buvo BPK numatyta tvarka taikytos šiam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Testi baudžiamojo proceso numatyta procesines prievartos priemone, kai baudžiamasis procesas byloje yra pasibaiges, nera teisinio pagrindo. Šios priemones galimo pratesimo klausimai yra reglamentuoti BPK 151 str. ir šioje normoje esancios taisykles nenumato galimybes testi asmens nuosavybes teises apribojima, kai civilinis ieškinys byloje yra paliktas nenagrinetu.
Atkreiptinas demesys, kad žemesniojo teismo nutartis panaikinti Z. J. priklausancio turto laikina nuosavybes teisiu apribojima jokiu budu nepanaikina nukentejusiosios teises kreiptis i teisma del žalos atlyginimo, kaip ir teises prašyti teismo taikyti laikinasias apsaugos priemones ir taip užtikrinti ieškinio patenkinima civilinio proceso tvarka.
Todel nepagristas nukentejusiosios skundo teiginys, jog panaikindamas laikina nuosavybes teisiu apribojima, teismas pažeide vaiko interesus ir sudare galimybe perleisti turta tretiesiems asmenims, taip pat panaikino galimybe kreiptis su civiliniu ieškiniu i teisma civiline tvarka, nes ieškinys nebus užtikrintas.
BPK reglamentuojamame priverciamuju medicinos priemoniu taikymo procese asmens, kurio byla yra nagrinejama, atstovai pagal istatyma, šeimos nariai ir artimi giminaiciai yra šio proceso dalyviai. BPK 404 str. netgi numato jiems galimybe skusti teismo nutarti del priverciamosios medicinos priemones taikymo. Todel tokie asmenys, kolegijos nuomone, gali dalyvauti ir sprendžiant su nutarties vykdymu susijusius klausimus, jei tai liecia asmens, kuriam paskirtos priverciamosios medicinos priemones, interesus. Tai, kad laikino nuosavybes teisiu apribojimo taikymo klausimai byloje žemesniojo teismo buvo išspresti Z. J. giminaites ir igalioto asmens iniciatyva, nedaro skundžiamos nutarties neteiseta.
Del skundžiamo netinkamo atstovavimo pasakytina, kad sekant CK 2.138 str. 2 d. 2 p., notaro patvirtintiems prilyginami asmenu, esanciu laisves atemimo vietose, igaliojimai, patvirtinti laisves atemimo vietu vadovu. Lietuvos Respublikos Bausmiu vykdymo kodekso 62 str. 2 d. nustatyta, kad pataisos istaigu rušims prilyginamos laisves atemimo vietu gydymo istaigos: gydymo- pataisos namai ir laisves atemimo vietos ligonine. Z. J. igaliojima patvirtino ne gydytojas, kaip skunde nurodo G. B. , bet laisves atemimo vietu ligonines direktorius ( b. l. 247). Todel R. J. išduotas igaliojimas atitinka istatymo nustatytus šiam dokumentui keliamus reikalavimus.
Kolegija daro išvada, kad skundžiama žemesniojo teismo nutartis teiseta ir pagrista. Patenkinti skunda nukentejusiosios skundo motyvais pagrindo nera.
Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentejusiosios G. B. skunda atmesti ir palikti galioti Šiauliu apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutarti.
Ši nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir nera skundžiama.