Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-10500-580/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-10-20
Bylos Nr.: I-10500-580/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04038-2015-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irena Paulauskienė, Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: P. N., J. M., D. G., Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M., M. T., A. J.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-10500-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04038-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.30; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjams P. N., J. M.,Vilniaus Simono Konarskio mokyklos atstovėms K. K. ir T. M.,pareiškėjų D. G. ir L. Š. atstovui advokatui M. N.,atsakovo atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J., L. Š. ir D. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J., L. Š. ir D. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutę (toliau – Sprendimas dėl bendrojo plano) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.9, 2.9 punktų ir atitinkamai 3, 4, 4.1, 4.2 ir 4.3 punktų galiojimą (toliau – Sprendimas dėl pertvarkymo) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pratęsti Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir/arba teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki Švietimo įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2017-09-01. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015-07-15 priėmė Sprendimą dėl bendrojo plano, o 2015-07-29 priėmė Sprendimą dėl pertvarkymo. Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje Sprendimai nebuvo paskelbti, Sprendimus pareiškėjai gavo kreipęsi tiesiogiai į savivaldybės darbuotojus ir tarybos narius. Sprendimu dėl bendrojo plano Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-18 sprendimu Nr. 1-2041 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano 1 priedo II dalies 16 eilutę, kurios 3 stulpelyje išbraukė žodžius, susijusius su pertvarkymo sąlygotumu, t. y. „Pertvarkyti vidurinę mokyklą (struktūrą) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimai“. Sprendimu dėl pertvarkymo Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pertvarkyti iki 2015-08-31 Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą – pagrindinę mokyklą, bei patvirtino Vilniaus Simono Konarskio mokyklos nuostatus, įgaliojo direktorių pasirašyti nuostatus ir pateikti juos Juridinių asmenų registrui, teisės aktų nustatyta tvarka raštu informuoti kiekvieną mokinį apie mokyklos pertvarką, užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą ir vieną kartą paskelbti apie mokyklų pertvarką ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“.

Pažymėjo, kad Seimas, atsižvelgdamas į susidariusią negatyvią situaciją dėl skubotai vykdomos mokyklų sistemos pertvarkos, priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909. Šia pataisa iki 2017-09-01 nukeliamas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 41 straipsnio 2 dalies redakcijos įsigaliojimas bei 6 dalies netekimas galios. Minėti pakeisti straipsniai numatė jau iki 2015-09-01 panaikinti vidurinės mokyklos tipą. Įstatymo Nr. XII-1909 aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą ir, kad mokyklos spėtų tinkamai tam pasiruošti (akreditavimas negali vykti vaikų vasaros atostogų laikotarpiu). Sprendimai priimti neatsižvelgus į pasikeitusį įstatymo reglamentavimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendime Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ buvo numatyta sąlyga, kad mokyklos bus pertvarkomos, jei nesikeis teisės aktų reikalavimai. Ši sąlyga pašalinta po 2015-06-30 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.

Skundžiamas sprendimas priimtas skubotai ir nederinant jo su mokyklos bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis. Mokyklos bendruomenė visada išsakė poziciją, kad mokykloje būtų 11-12 klasės. 2013-12-18 Mokyklos tarybos posėdžio protokole Nr. 1-6 2 klausimu išsakytas siekis turėti 11-12 klases. Mokyklos bendruomenė tą pačia poziciją išsakė 2013-12-19 raštu Nr. 12-207; 2014-10-28 raštu Nr. 12-142; 2015-04-20 raštu Nr. 12-49; 2015-04-15 Mokyklos direktorės ir mokyklos tarybos pirmininkės raštu Vilniaus miesto merui Nr. 12-47. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 posėdyje buvo perskaitytas 7 mokyklų, tarp jų ir pareiškėjų mokyklos, kreipimasis dėl nepritarimo vidurinių mokyklų pertvarkai į pagrindines.

Skubos tvarka priimant skundžiamą sprendimą, sprendimas nebuvo motyvuotas, nepateiktos priežastys, kodėl reikia skubos tvarka keisti jau esančią ugdymo sistemą, todėl tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjai yra tėvai ir vaikai, kurie yra mokiniai ir turi teisėtą interesą mokytis 11 ir 12 klasėse Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje. Jie yra pateikę prašymus tęsti mokslus Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje 11-12 klasėse, vaikams sudaryti ugdymo planai 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metams Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje. Pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnį, 47 straipsnį tėvai ir vaikai turi teisę pasirinkti pageidaujamą mokyklą. Mano, kad priimant Sprendimus, nesikonsultuojant su mokykla ir mokyklos bendruomene, nederinant skundžiamo sprendimo, kuriam mokyklos bendruomenė prieštarauja, buvo pažeistos vaikų ir jų tėvų teisės. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis reikalauja kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą, konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Atsakovas sprendimą pertvarkyti mokyklą iš vidurinės į pagrindinę priėmė tik liepos 28 dieną, kai daug suinteresuotų asmenų atostogauja ir kai yra apribojimų suinteresuotiems asmenims išreikšti savo nuomonę. Sprendimai prieštarauja Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtintam švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – Kriterijų sąrašas) 2 ir 3 punktams, įtvirtinantiems pareigą nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių pagal vykdomas programas ir iki kovo 31 d. nustatyti priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Vaikai, kurie ketino lankyti 11 ir 12 klases Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje, turėjo teisėtą interesą ir teisėtus lūkesčius tikėtis, kad tokie pertvarkymai paskutinį mėnesį nebus atliekami. Vaikai paskubomis keisdami mokyklą, likus mažiau vienam mėnesiui iki naujų mokslo metų pradžios, nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie pasirinko.

Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 (toliau – Taisyklės), 35.3 ir 35.4 punktais, turi būti konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus. Švietimo įstatymo 44 straipsnis nustato, kad mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis.

Pareiškėjai ir jų atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus. Pažymėjo, kad šiuo metu 11-12 klasės iš Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos faktiškai neiškeltos. Mokiniai mokosi Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos patalpose, tačiau laikomi Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokiniais. Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos mokytojai dirba antraeilėse pareigose Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje ir dėsto 11-12 klasių mokiniams. Savivaldybė nėra išsprendusi klausimo dėl leidimo dirbti antraeilėse pareigose mokyklos direktorei T. M., kuri nuo 5 klasės dvyliktokams dėstė gimtąją lenkų kalbą. Gimtosios kalbos egzaminas yra privalomas gaunant brandos atestatą, todėl kyla abejonių, ar mokiniai galės tinkamai jam pasiruošti. Kai kurie Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos mokytojai dėl sumažėjusio krūvio išėjo iš mokyklos. Ugdymo planai yra rengiami dvejiems metams, už jų parengimą atsakingas konkretus mokytojas, todėl gali kilti problemų įsisavinant kursą. Dvyliktokams pasikeitė matematikos mokytoja.

Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė be vidurinio ugdymo programos akreditavimo leido dirbti Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai ir Vilniaus Vladislavo Sirokomlės mokyklai. Pažymėjo, kad mokyklų pertvarkos skubotumą rodo tai, jog pertvarka realiai neįvyko, nes 5 klasės iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos nebuvo atkeltos, o 11-12 klasės realiai nebuvo iškeltos.

Atsiliepimas

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir administracija prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad tinkamu atsakovu byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Atsakovų įsitikinimu, reikalavimas panaikinti Sprendimo dėl bendrojo plano 16 eilutę yra nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teisės ir pareigos pareiškėjams atsirado tik priėmus Sprendimą dėl pertvarkos.

Sprendimo dėl pertvarkos 16 eilutė nustato, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla gali būti pertvarkyta ne tik į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą (1-10 klasių), kaip tai numatė prieš tai galiojęs pertvarkos planas, tačiau ir tai, kad mokykla gali būti pertvarkyta į Vilniaus Simono Konarskio gimnaziją (1-8 ir I-IV klasės), jei švietimo ir mokslo ministras akredituos vidurinio ugdymo programą. Tarybos sprendimas atitinka pareiškėjų interesus, sudaro galimybes Vilniaus Simono Konarskio vidurinei mokyklai, išpildžius teisės aktuose numatytas sąlygas, turėti 11-12 klases. Gimnazijos gali vykdyti tik akredituotą vidurinio ugdymo programą. Vidurinio ugdymo programų akreditavimą organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Sprendimas dėl bendrojo plano nėra galutinis, o tik programinio pobūdžio dokumentas, numatantis tam tikrus planus, bet nesukeliantis tiesioginių pasekmių. Byla šioje dalyje nutrauktina.

Pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 punktus savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas bei švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Pagal Vietos savivaldos 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra. Švietimo įstatymas įtvirtina, kad savivaldybės taryba formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą.

2011 m. nutarta nuo 2015-09-01 atsisakyti vidurinės mokyklos tipo, bendrojo lavinimo mokyklų tipus paliekant tokius: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija. 2015-06-30 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Seimas perkėlė pertvarkos įgyvendinimo datą iki 2017-09-01. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi vykdomą mokyklų pertvarką ir pasinaudodama suteikta teise savarankiškai organizuoti švietimą, nusprendė mokyklų pertvarką užbaigti šiais metais. Mokykla jau pasinaudojo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją ir jos negavo. Tą patvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos raštas Nr. SR-1269. Mokyklai ir tarybai pakako laiko teisės aktų reikalavimams įgyvendinti. Mokyklų pertvarka turi būti užbaigta vienu metu, tai liečia ir gretimas mokyklas. Kitos mokyklos gali tikėtis, kad dar šiemet į jas ateis mokiniai iš mokyklų, kuriose neformuojamos klasės. Jos turi ieškoti naujų mokytojų, pasirūpinti papildomu inventoriumi. Pareiškėjų mokyklos 11 klasės mokinius planuojama nukreipti į Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnaziją esančią vos už 1,3 km (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-04-12 sprendimas Nr. 1-1534), o Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje neformuojamos 5 klasės (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-29 sprendimas Nr. 1-17), kurios, persikeltų į Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą ir taip kompensuotų 11 klasių neformavimą.

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama nuo 2005 metų pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005-2012 metams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimas Nr. 1-981), vėliau 2012-2015 metams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimas Nr. 1-446). 2005 m. plane buvo numatyta, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimo Nr. 1-981 2 priedo 12 eilutė). 2010 metų redakcijos plane fiksuojamas mažas mokinių skaičius mokyklos 11-ose klasėse, ketinama mokyklą pertvarkyti į pagrindinę. Galimybė mokyklai tapti gimnazija su 11-12 klasėmis numatyta tik Sprendime dėl bendrojo plano. Mokykla ir jos bendruomenė visą laiką žinojo ir privalėjo pasiruošti, kad, jei nepavyks gauti akreditacijos, mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę.

Švietimo įstatymas neapibrėžia, koks turi būti konsultavimasis su gyventojais ar jų grupėmis. Konsultavimosi (su visuomene) sąvokos apibrėžimą nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Galimus konsultavimo būdus įtvirtina Viešojo administravimo įstatymas, numatantis, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Konsultavimasis su gyventojais iš esmės reiškia informavimą apie teisės akto projektą. Konsultavimasis negali būti suprantamas taip, kad sprendimus priimanti institucija privalo priimti tokius sprendimus, kokios pateiktos nuomonės ir siūlymai. Panašiai konsultavimo sąvoką išaiškina ir Lietuvių kalbos žodynas. Pareiškėjai skunde nurodo, jog jiems buvo žinoma apie skundžiamų sprendimų rengimą, jie dėl sprendimų išsakė savo poziciją, tai rodo, kad savivaldybė informavo suinteresuotas grupes apie teisės aktų rengimą.

Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai numato konsultavimosi pareigą. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengimo atveju yra vartojama ne tik konsultavimo sąvoka, bet ir viešo svarstymo, derinimo ir atsižvelgimo sąvokos. Šių sąvokų nei Švietimo įstatymas nei Taisyklės neapibrėžia, numatoma tik tiek, kad derinimas turi vykti pagal Viešojo administravimo įstatymą. Taisyklėse, kaip poįstatyminiame teisės akte, esančios nuostatos turi tarnauti įstatymų keliamiems tikslams, todėl derinimas turi vykti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas ir jo priedai (Taisyklių 35.3 ir 35.4 p.) yra viešai svarstomas ir derinamas bei tobulinamas atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus. Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktų reikalavimai negali būti taikomi kitiems viešojo administravimo subjektų teisės aktams, tame tarpe Sprendimui dėl pertvarkos. Taisyklėse numatyti reikalavimai derinti ir atsižvelgti į bendruomenės siūlymus yra konsultacinio pobūdžio ir imperatyvių pareigų savivaldybei nesukuria. Taisyklių 35.4 punkte nustatyta procedūra, kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui.

Mokyklos siūlymai prieštarauja Taisyklėse numatytiems mokyklų tinklo kūrimo tikslams sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Taisyklių 5 punktas numato, jog mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai, siekiant užtikrinti mokymosi prieinamumą ir tolygesnį mokinių pasiskirstymą bendrojo ugdymo mokyklose, reguliuojami mokinių srautai. Taisyklių 18 punkte įtvirtinta nuostata, kad Valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų atitiktį Taisyklėse nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems kriterijams vertina šių mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, t. y. savivaldybės taryba.

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, tarybos narį persekioti už balsavimą draudžiama. Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtintas savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo Konstitucijos ir įstatymų ribose principas. Atsižvelgiant į paminėtą reguliavimą bei Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtas savivaldybės tarybos nario teises ir pareigas darytina išvada, kad savivaldybės tarybos narys yra laisvas apsisprendžiant dėl balsavimo ir neprivalo motyvuoti vienokios ar kitokios savo pozicijos. Dėl to savivaldybės tarybos priimtas sprendimas laikytinas specifiniu administraciniu aktu, kurio nemotyvuotumas negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu, sudarančiu savarankiška pagrindą sprendimui panaikinti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklą reguliuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamentas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2070. Reglamentas numato, kad savivaldybės taryboje sprendimai priimami balsų dauguma, kai kiekvienas tarybos narys dėl balsavimo sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą.

Sprendimo dėl bendrojo plano 16 eilutės faktinis pagrindimas nurodytas pačioje eilutėje, paskutiniame, šeštame stulpelyje. Mokyklos taryba, remdamasi tėvų komiteto ir mokyklos bendruomenės siūlymu, prašo pertvarkyti mokyklą (struktūrą) į gimnaziją ir progimnaziją viename pastate (Simono Konarskio vidurinės mokyklos tarybos pirmininko ir direktoriaus 2013-12-23 raštas Nr. D2-143). Siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano projekto nepateikė. Skundžiamoje 16 eilutėje įtvirtinta, kad mokykla taptų gimnazija su 11-12 klasėmis akreditavus mokyklos vidurinio ugdymo programą. Sprendimas dėl pertvarkymo grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendruoju planu, kurio turinys pareiškėjams žinomas. Šio plano antroje (II) dalyje aptartas švietimo kontekstas, demografinė būklė, ekonominė ir socialinė būklė, kultūrinė būklė, ugdymo poreikių tenkinimo būklė, mokinių skaičiaus prognozės, mokyklų įgyvendinamos programos, mokymosi sėkmingumas ir kiti klausimai. Taigi, mokyklų pertvarka įgyvendinama surinkus visą įmanomą medžiagą ir sulaukus mokyklų nuomonių ir siūlymų.

Švietimo ir mokslo ministras išreiškė nepritarimą Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos parengtai „Kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratai“, dėl ko mokykla negali būti gimnazija su 11-12 klasėmis. Mokyklų bendrasis planas kurtas atsižvelgiant į mokinių ir klasių komplektų skaičiaus mokyklose mažėjimą, per didelę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų gausą, nesureguliuotus mokinių srautus, skirtingą mokyklų apkrovą, į tai, kad neoptimalus mokyklų tinklas turi įtakos neefektyviam lėšų panaudojimui, kad mokinio krepšelio ir aplinkos lėšų mokiniui svyravimas atskirose mokyklose pažeidžia lygių galimybių principą, kad dalyje mokyklų finansuojamos laisvos mokymosi vietos, kad mažėja mokinių, tenkančių vienam pedagogui, skaičius. Gretimoje Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje moksleiviams bus sudarytos tinkamesnės sąlygos pasirinkti norimus dalykus, gauti kokybišką išsilavinimą užsiimti popamokine veikla, bus tinkamiau naudojami savivaldybės finansiniai ir kiti ištekliai. Kaip matyti iš Mokinių ir klasių komplektų skaičiaus lentelės mokykloje šiuo metu yra dvi 12 ir dvi 11 klasės, tačiau 10 klasė yra tik viena, dvi 9 klasės, 11 bei 12 klasės, nesiekia Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika patvirtintų klasės mokinių skaičiaus vidurkių (numatytas vidurkis – 22 mokiniai). Klasės neatitinka Taisyklių 26.8.1.2. reikalavimo, kad mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis būtų ne mažesnis kaip 25. Sumažėjus mokinių skaičiui mokiniai turi mažiau galimybių pasirinkti norimus programų modulius ir dalykus.

Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimybę rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą formą mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Neįtvirtinta. jog mokiniai turi teisę mokytis ir mokyklose, kuriose neformuojamos atitinkamos klasės (tai, kad mokykloje 2015-2016 m. m. nebus formuojamos 11-12 klasės numato galiojantis ir neapskųstas tarybos 2015-04-01 sprendimas Nr. 1-2322). Sprendimais nepaneigtos mokinių ir tėvų teisės pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, šią teisę mokiniai ir jų tėvai gali įgyvendinti pasirinkus vieną iš gretą esančių mokyklų.

Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – Sąrašas), 2 punktas numato, kad priskiriant mokykloms aptarnavimo teritorijas, nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką mokinių ir klasių skaičių vadovaujamasi Švietimo įstatymo 29 straipsniu, Mokyklų vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768, ir šiuo sąrašu. Priėmimo laikas, mokinių ir klasių skaičius, priešmokyklinio ugdymo grupės ir vaikų skaičius kitiems mokslo metams buvo nustatytas ne Sprendimais, o tarybos 2015-04-01 sprendimu Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“, kurio pareiškėjai neskundžia. Sąrašo 3 punkte numatyta, kad iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičius gali būti tikslinamas.

Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad mokiniai, paskubomis keisdami mokyklą likus mažiau nei vienam mėnesiui iki naujų mokslo metų pradžios, nepagrįstai patirs stresą, nes mokyklų tinklo pertvarka Vilniuje vykdoma nuo 2005 m. Mokykla, o kartu ir 11 klasės mokiniai (12-ųjų klasių mokiniams nuo 2015-09-01 leista tęsti mokslą vidurinių mokyklų patalpose su juos mokiusiais mokytojais (Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2015-05-25 rengiamo pasitarimo mokyklų tinklo pertvarkos klausimais protokolas Nr. A-l 7-632/15(3.1.13-KS), 2 klausimas) bei kiti suinteresuoti asmenys turėjo pakankamai laiko (apie 5 mėnesius) pasiruošti mokyklos pakeitimui.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus. Paaiškino, kad dėl prasidėjusio bylinėjimosi buvo nuspręsta nuo 2015-09-01 11 klasėms taip pat leisti mokytis Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimo Nr. 1-116, kuriuo pakeistas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimo Nr. 1-127, kuriuo bendrojo ugdymo mokyklos buvo pertvarkytos į pagrindines mokyklas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba Sprendimu dėl bendrojo plano nusprendė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano 1 priedo „Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014-2015 metų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano“ II dalies „Vidurinės mokyklos“ 1-5, 8-9, 11, 16 ir 20 eilutes. Pirminėje teisės akto redakcijoje buvo nuspręsta pritarti Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos parengtos Kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos elementų įgyvendinimui mokykloje, sampratos teikimui Švietimo ir mokslo ministerijai 2014-2015 mokslo metais ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti įstaigos teisinės formos ir tipo pakeitimą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus vidurinio programos, pertvarkyti vidurinę mokyklą (struktūrą) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai. Sprendimu dėl pertvarkymo buvo išbraukti žodžiai „jei nesikeis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai“.

2011-03-17 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1281 Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši norma įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis nustačiusi, kad vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, pagal 2011-03-17 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1281 netenka galios nuo 2015-09-01. 2015-06-30 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1909 perkėlė Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimą iki 2017-09-01, o 41 straipsnio 6 dalies normos galios netekimą iki 2017-09-01. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-07-10.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba Sprendimu dėl pertvarkymo nusprendė iki 2015-08-31 pertvarkyti į pagrindines mokyklas tame tarpe ir Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą. Taip pat nusprendė patvirtinti Vilniaus Simono Konarskio mokyklos nuostatus, įgalioti pasirašyti šiuos nuostatus ir pateikti juos Juridinių asmenų registrui. Sprendimo dėl pertvarkymo 4 punktu mokyklos direktorius buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka informuoti kiekvieną mokinį apie mokyklos pertvarką, užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą, paskelbti apie mokyklų pertvarką ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir atlikti visus su mokyklų pertvarka susijusius veiksmus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Švietimo įstatymas, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019.

Skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą dėl bendrojo plano nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 buvo išsakyta pozicija dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąjį planą. Kaip tik šis sprendimas buvo pakeistas nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamu Sprendimu dėl bendrojo plano. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimą Nr. 1-2041 vertino kaip programinio pobūdžio dokumentą, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje pagal Taisyklių 35 punktą. Nurodytas sprendimas įvertintas kaip tarpinis aktas, priimtas nurodytos procedūros metu. Skundžiamu sprendimu pripažintas tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimas Nr. 1-2322, kuriuo buvo numatytas konkretus įpareigojimas šiuo metu nepertvarkytose vidurinėse mokyklose nekomplektuoti 11–12 klasių. Šis sprendimas pripažintas sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, numatant mokykloje nekomplektuoti 11–12 klasių. Kadangi skundas dėl Sprendimo dėl bendrojo plano panaikinimo buvo priimtas, tai šioje dalyje byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina administraciniuose teismuose.

Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės taryba bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Taisyklių VII skyrius „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustato detalią bendrųjų planų rengimo ir mokyklų pertvarkymo tvarką. Savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus rengia savivaldybės. Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo. Inicijavimo stadijoje parengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas. Parengiami bendrojo plano įgyvendinimo priedai: Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas. Parengus šiuos dokumentus konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus. Savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Kaip matyti iš anksčiau apžvelgtos bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau yra pilnai įgyvendinusi pirmąją – inicijavimo stadiją. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“, buvo patvirtinti: Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014–2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių 2014–2015 metų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo 2014–2015 metais užtikrinimo planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrasis planas.

Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014–2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane nurodyta, kad Mokyklos taryba, remdamasi tėvų komiteto ir mokyklos bendruomenės siūlymu, prašo pertvarkyti mokyklą (struktūrą) į gimnaziją ir progimnaziją viename pastate (Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos tarybos pirmininko ir direktoriaus 2013-12-23 raštas Nr. D2-143). Į šį siūlymą buvo atsižvelgta ir pritarta Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos parengtos Kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos elementų įgyvendinimui mokykloje, sampratos teikimui Švietimo ir mokslo ministerijai 2014-2015 mokslo metais ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai.

Taisyklių 36 punktas nurodo, kad įgyvendinimo stadijoje savivaldybės priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planus. Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, veikdama pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąjį planą, 2013-12-19 raštu Nr. 12-207 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl mokyklos akreditavimo kriterijų atitikties, kurioje nurodė bei pagrindė, kad mokykla atitinka Taisyklių 25 punkte įtvirtintus kriterijus (t. 1, b. l. 22-24). Šiame rašte nurodoma, kad mokykla pretenduoja tapti menų (ilgąja) gimnazija su teatro ir šokio specializuoto ugdymo krypties programomis. Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla 2014-10-28 raštu Nr. 12-142 (t. 1, b. l. 25-32) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama leisti vykdyti kryptingą meninį ugdymą nuo 1 iki 12 klasės ir pateikė Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokyklos kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratą. Švietimo ir mokslo ministerija 2015-03-24 raštu Nr. SR-1269 (t. 1, b. l. 140) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei mokyklos direktorei pranešė, kad sudaryta savitų pedagoginių sistemų sampratų vertinimo komisija išnagrinėjo Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos projektą ir nustatė, kad sampratoje neatskleistas kryptingo ir meninio ugdymo kaip reiškinio savitumas, neišryškinti savitos pedagoginės sistemos požymiai, nustatyti Netradicinio ugdymo koncepcijos, patvirtintos švietimo ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. V-299, 6 punkte ir šiai sampratai nepritarė.

Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrajame plane buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei nebus patvirtinta kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo samprata ir (ar) bus neakredituota vidurinio mokymo programa, mokykla bus pertvarkoma iki 2015-08-31. Pirminėje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 redakcijoje šis įpareigojimas paremtas sąlyga jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai. Sprendimu dėl bendrojo plano ši sąlyga buvo panaikinta. Tuo tarpu Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatos nuo 2015-07-10 pasikeitė ir pratęsė vidurinių mokyklų egzistavimo laiką iki 2017-09-01. Veikdama įgyvendinimo stadijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė Sprendimą dėl pertvarkymo, kuriuo Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą pertvarkė į pagrindinę mokyklą – Vilniaus Simono Konarskio mokyklą.

Pareiškėjų skunde pateikiami argumentai dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkos neteisėtumo yra nepagrįsti. Pareiškėjai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo atsižvelgti į pasikeitusį įstatyminį reguliavimą ir vadovautis 2015-06-30 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-1909 nuostatomis dėl vidurinių mokyklų tipo naikinimo nuo 2017-09-01. Tačiau toks teisės aktų aiškinimas nėra teisingas. Teisės aktuose nėra nurodoma, jog vidurinės mokyklos forma būtinai turi būti išsaugoma iki pat 2017-09-01. Iš Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano matyti, jog kai kuriuose mokyklose pertvarka yra įgyvendinta. 2017-09-01 yra paskutinė data iki kurios gali vykti pertvarka, tačiau ši norma netrukdo mokyklų pertvarkos užbaigti anksčiau.

Įstatymo Nr. XII-1909 aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo nurodoma, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys yra tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. planuojamų akredituoti mokyklų sąraše nėra numatytas daugelio Vilniaus, Kauno, Širvintų miestų, Vilniaus rajono ir kitų savivaldybių siūlomų akredituoti švietimo įstaigų mokymo programų akreditavimas. Ši situacija itin neigiamai interpretuojama mokyklų bendruomenių, sukelia tėvų bei mokytojų nerimą ir nepasitenkinimą. 2015-09-01 įsigaliosianti įstatymo redakcija, panaikinanti vidurinės mokyklos, kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą, atims galimybę daugeliui perspektyvių, augančių Lietuvos švietimo įstaigų akredituoti vidurinio ugdymo programas. Pažymėtina, kad daliai mokyklų, dėl atskirų regionų demografinės, socialinės ir kultūrinės specifikos, akredituoti vidurinę ugdymo programą trukdo tik vienas kriterijus - mokinių skaičiaus vidurkis 11-12 klasėse. Tačiau pabrėžtina, kad remiantis mokinių skaičiais jaunesnėse klasėse, per artimiausius du metus mokyklos turės reikiamą mokinių vidurkį minėtose klasėse, todėl iki redakcijos įsigaliojimo joms trūksta laiko galutinai pasiruošti akreditacijai. Parengto projekto tikslas yra suteikti Lietuvos Respublikos savivaldybių teiktoms akredituoti perspektyvioms švietimo įstaigoms daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai.

Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla 2015-04-15 raštu Nr. 12-47 (t. 1, b. l. 33) Vilniaus miesto mero paprašė Švietimo ministerijai pristatyti patobulintą kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratą. 2015-07-23 prašymu Nr. 12-86 (t. 1, b. l. 37-38) mokykla kreipėsi į Vilniaus miesto merą prašydama leisti 2015-2016 metais tęsti vidurinį ugdymą ir komplektuoti 11 ir 12 klases. Prašyme nurodyta, kad 12 klasėje yra 47 mokiniai. Reorganizacija paskutiniais metais neigiamai paveiktų dvyliktokų pasiruošimą brandos egzaminams. Taip pat pažymėjo, kad gauti 46 būsimų vienuoliktokų prašymai tęsti vidurinį ugdymą Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje ir jiems sudaryti ugdymo planai 2015-2016 metams ir 2016-2017 metams. Iš prie šio rašto pridėtos lentelės apie mokinių skaičių matyti, jog mokinių skaičius mokykloje ženkliai mažėja: 10 klasėje yra 26 mokiniai, 9 klasėje – 41, 7-8 klasėse po 30, 6 klasėje – 31 mokinys, 5 klasėje 32 mokiniai, 4 klasėje - 21 mokinys, 3 klasėje – 22 mokiniai.

Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla pretendavo tapti gimnazija pagal Taisyklių 23.5.3.4 punktą kaip mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą. Taisyklių 26.9.1 punktas numato, kad vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija, jeigu miesto savivaldybės bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, yra sudaryta ne mažiau kaip po dvi vienuoliktąsias ir dvyliktąsias klases, jeigu klasės mokinių, besimokančių valstybine kalba pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 25, tautinės mažumos kalba – ne mažesnis kaip 20. Jau sekančiais metais Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje bus galima sudaryti tik vieną vienuoliktą klasę, o po 2 ne mažiau kaip 20 mokinių turinčias klases galimybės apskritai niekada nebūtų. Tokia padėtis rodo, jog Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla nėra subjektas, kuriam atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytus įstatymo priėmimo tikslus, skirtas 2015-06-30 įstatymu Nr. XII-1909 padarytas pakeitimas. Mokykla su sumažėjusiu mokinių skaičiumi susiduria ne tik šiuo metu, bet susidurs ir perspektyvoje. 2015-2016 mokslo metai yra vieninteliai mokslo metai, kai Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje galima komplektuoti po dvi 11 ir 12 klases.

Švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalis įpareigoja savivaldybę turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Tinklo optimalumo reikalavimas įpareigoja savivaldybes rasti tinkamą balansą tarp turimų lėšų naudojimo ir švietimo paslaugų prieinamumo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 patvirto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrasis plano tekstinėje dalyje itin detaliai įvertinta mokymo sistemos įstaigų raida bei bendruomenės poreikiai turėti tam tikrą skaičių mokymo įstaigų. Jokių motyvų, kurie paneigtų šiame dokumente įtvirtintus atliktus tyrimus pareiškėjai nepateikė. Atliktas tyrimas patvirtinamas ir konkrečiu Vilniaus Simono Konarskio mokykloje besimokančių mokinių skaičiumi. Atsakovas nurodė, o pareiškėjas pritarė, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija, kurioje mokysis Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokiniai yra visiškai šalia, vos už 1,3 - 1,5 km, važiuoja miesto transportas. Vienuoliktokai ir dvyliktokai į mokyklą atvyksta nelydimi tėvų, dėl mokymosi gretimoje mokykloje jie jokių mokyklos pasiekiamumo problemų nepatiria. Esant tokioms aplinkybėms, kai Vilniaus Simono Konarskio mokykla pasinaudojo teise į akreditavimą gimnazija, mokykloje besimokančių mokinių skaičius neatitinka gimnazijos reikalavimų, šalia yra analogiška gimnazija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo akivaizdų pagrindą įvykdyti mokyklos pertvarką iki 2015-09-01, nelaukdama iki įstatymo Nr. XII-1909 nustatyto termino – 2017-09-01. Nors Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla 2015-04-15 raštu Nr. 12-47 kreipėsi dėl patobulintos kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos pateikimo, tačiau tokios sampratos neparengė, kaip ketina spręsti klasių komplektavimo problemą nenurodė, perspektyvoje mokykloje mokinių skaičius mažėja.

Pareiškėjai teigia, jog priimti sprendimai nepakankamai motyvuoti ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Su tokiais argumentais negalima sutikti, kadangi Sprendimas dėl pertvarkymo yra sudėtinė Vilniaus miesto mokyklų pertvarkymo dalis. Remiantis Taisyklių 34 punktu, nustatančiu, kad mokyklų pertvarka susideda iš trijų stadijų – inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo, Sprendimas dėl pertvarkymo turi būti vertinamas visos procedūros apimtyje. Jau minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 patvirtinti visi mokyklų pertvarkos vykdymui reikalingi dokumentai – Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014–2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių 2014–2015 metų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo 2014–2015 metais užtikrinimo planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrasis planas. Šiuose dokumentuose tinkamai ir išsamiai motyvuotas pertvarkos vykdymo poreikis, pateikta bendra miesto demografinė analizę, surinkti duomenys apie gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, tautybę, gyvenamąją vietą, pateiktos prognozės dėl mokinių skaičiaus kitimo. Tai rodo, jog Sprendimas dėl pertvarkymo pagrįstas ir motyvuotas.

Pareiškėjai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai buvo priimti skubotai, nesikonsultuojat su mokyklos bendruomene ir suinteresuotais asmenimis. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nurodo, kad kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Taisyklių 35.3 punktas konsultavimąsi dėl mokyklų tinklo kūrimo bei Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto derinimą su įvairiomis interesų grupėmis numato mokyklos pertvarkos inicijavimo stadijoje pagal Viešojo administravimo įstatymą. Bylos duomenys rodo, jog pertvarkant Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą buvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę. Tai, kad Sprendimą dėl pertvarkymo priėmusiam asmeniui buvo žinoma apie bendruomenės poziciją matyti iš to, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 1 priedo lentelėje „Vidurinės mokyklos“ yra nurodyta mokyklos bendruomenės pozicija. Įgyvendindama bendruomenės valią Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė leisti mokyklai įvykdyti reikalavimus, pagal kuriuos ši galėtų gauti akreditaciją kaip gimnazija. Šis pritarimas buvo realus, Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla parengė reikiamus dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija juos pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Mokyklos bendruomenės nuomonė negali įtakoti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo neakredituoti kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos. Teisės aktų reikalavimų įvykdymas siekiant gimnazijos statuso yra privalomas ir nuo bendruomenės valios priklausyti negali. Taisyklėse numatyta ginčų tarp savivaldybės ir mokyklos bendruomenės sprendimo tvarka Švietimo ir mokslo ministerijoje galima tada, kai mokykla atitinka mokymo įstaigai teisės aktų keliamus reikalavimus. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Švietimo ir mokslo ministerija negali nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjai įrodinėja pertvarkymo skubotumą ir teisėtų lūkesčių dėl galimybės mokytis 11 klasėje Vilniaus Simono Konarskio mokykloje turėjimą, remdamiesi Kriterijų sąrašo normomis. Kriterijų sąrašo 3 punktas numato, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje šie duomenys buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimu Nr. 1-2322. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimu Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ I lentelės 46 eilutėje nurodyta, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje nekomplektuojamos 11-12 klasės. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu, Taisyklėmis, Kriterijų sąrašu, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-446, ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2182 „Dėl Tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 buvo konstatuota, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas mokykloms sukelia teisines pasekmes ir turi būti skundžiamas teismui, jei mokykla su šiuo sprendimu nesutinka. Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 teismui neskundė, tai reiškia, kad su juo sutiko. Aplinkybė, kad yra naikinamas vidurinės mokyklos tipas sužinota nuo 2011-03-17 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 paskelbimo. Vilniaus miesto savivaldybės 2014-10-08 sprendime Nr. 1-2041 taip pat įrašyta, jog tuo atveju, jei mokykla negaus gimnazijai reikalingos akreditacijos, ji bus pertvarkoma. Taigi, mokyklos bendruomenė apie būsimą reorganizaciją žinojo ne vienerius metus. Galimybė išvengti reorganizacijos iki 2017-09-01 atsirado tik 2015-07-10, kai įsigaliojo 2015-06-30 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1909. Šis faktas įvyko likus nepilnai dviem mėnesiams iki mokslo metų pradžios. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas tėvas turėjo pagrindą apsvarstyti klausimą, kur nuo 2015-09-01 mokysis jo vaikas, kadangi nei vienas iš tėvų neturėjo pagrindo manyti, jog įstatymu nustatytas reorganizacijos terminas tikrai bus pratęstas.

Atsakovas pažymėjo, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama nuo 2005 metų pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005-2012 metams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimas Nr. 1-981), vėliau 2012-2015 metams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimas Nr. 1-446). 2005 m. plane buvo numatyta, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą nuo 2012 metų. Mokykla ir jos bendruomenė labai ilgą laiką žinojo ir privalėjo pasiruošti, kad, jei nepavyks gauti akreditacijos, mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 2015-09-04 raštu Nr. A51-83830/15(3.3.2.9-EM4) (t. 2, b. l. 36) kreipėsi į Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnaziją, prašydamas, atsižvelgiant į bendruomenės siūlymus, sudaryti galimybę Vilniaus Simono Konarskio mokyklos 11 ir 12 klasių mokiniams leisti 2015-2016 mokslo metais mokytis Simono Konarskio mokyklos patalpose, o 11 ir 12 klasių mokytojams leisti dirbti Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje antraeilėse pareigose pagal terminuotą darbo sutartį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje liko mokytis 11 ir 12 klasės, o mokytojai buvo įdarbinti antraeilėse pareigose. Lenkų kalbos mokytojos T. M. prašymas leisti dirbti antraeilėse pareigose šiuo metu sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Taigi, mokinių mokymosi sąlygos pertvarkymo vykdymo metu nėra pasikeitusios. Aplinkybė, kad matematikos mokytojas pakeitė mokyklą, nėra reikšminga, kadangi nei vienas mokinys negali būti užtikrintas, kad jam nebus pakeistas mokytojas ar bus paskirtas jam patinkantis mokytojas. Mokymo procesas vyksta pagal ugdymo planus, kuriuos toliau vykdyti yra kompetentingas bet kuris kitas mokytojas. Tai, kad 11 klasės nebuvo iškeltos iš Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos patalpų, teisėjų kolegija vertina ne kaip nepasiruošimą pertvarka, bet kaip ypatingą dėmesį ir atsižvelgimą į mokinių interesus tuo metu, kai dėl mokyklos pertvarkymo pradėtas bylinėjimosi procesas. Iš to daroma išvada, kad pareiškėjų motyvai dėl pertvarkymo skubotumo bei teisėtų lūkesčių pažeidimo yra nepagrįsti.

Priešingai, nei teigia pareiškėjai, Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis neįtvirtina mokinio teisės mokytis mokykloje, kurioje nėra komplektuojamos tos klasės, kurioje mokiniui priklauso mokytis. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Šis pasirinkimas gali būti daromas renkantis iš egzistuojančių mokymo įstaigų, tačiau nereiškia asmens teisės reikalauti keisti mokyklų tinklo.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai ir Vilniaus Vladislavo Sirokomlės mokyklai leista turėti 11 ir 12 klases, nors šios mokyklos taip pat neatitinka gimnazijos reikalavimų. Teismas šios aplinkybės nevertina kaip Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos diskriminavimo, kadangi kiekvienos mokyklos veiklos sąlygos ir perspektyvos yra skirtingos.

Įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Pagal Vietos savivaldos 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra. Vilniaus miesto savivaldybės taryba tinkamai parengė ir įvykdė mokyklos tinklo pertvarką Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“, kiek tai liečia šią mokyklą yra teisėtas ir pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjų skundas dalyje dėl Sprendimo dėl pertvarkymo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jų skundas nebuvo patenkintas, tai teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 101 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu,

nusprendė:

Bylą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutę nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasIrena PaulauskienėJūra Marija Strumskienė