Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. Ž. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Minėtą vakarą, t. y. 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19.40 val. grįžo namo būdamas neblaivus. Jo mama R. Ž. buvo namuose. Virtuvėje su mama pradėjo bartis, bet dėl kokios priežasties, neprisimena. Konflikto metu jis pasikarščiavo, griebė nuo stalo pjaustymo lentelę ir ja sudavė mamai į viršugalvį. Nors smūgis nebuvo stiprus savo veiksmais galėjo mamai sukelti fizinį skausmą. Jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, mamos atsiprašė, ji jam atleido. Jie susitaikė. Sutinka, kad šis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 137–140, 141–143).

Be kaltinamojo K. Ž. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

2023 m. gruodžio 14 d. protokole – pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Resbpulikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, R. Ž. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19 val. 40 min. jai stovint bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, jos sūnus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., žodinio konflikto metu į savo ranką (kuria pasakyti negali) paėmęs pjaustymo lentelę, trenkė jai į galvos sritį, o tiksliau į viršugalvį, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (el. b. l. 1–10).

2023 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentele užfiksuota bute esančios virtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Virtuvės dešinėje yra stalas ir kėdės. Kairėje yra virtuviniai baldai, ant kurių matoma padėta medinė pjaustymo lentelė, kuri yra išimama ir supakuojama į paketą Nr. 1. Buto aplinka tvarkinga, daiktai tvarkingai padėti. Alkoholio vartojimo požymių nėra. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el.b. l. 23–25).

Iš 2024 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota medinės pjaustymo lentelės apžiūra. Nurodyta, kad medinė pjaustymo lentelė yra rudos spalvos, 25x 2x14 cm dydžio, svoris – 700 gr. Pjaustymo lentelė naudota. Po apžiūros medinė pjaustymo lentelė (supakuota į voką IBPS -V-3417453-23) perduota į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerą, kol bus priimtas sprendimas dėl šio daikto (el. b. l. 160–162, 163–164).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, pripažinta nukentėjusiąja, R. Ž. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi K. Ž. apie 6 metus. Šiuo adresu gyvena tik jie abu. Anksčiau tarp jų būdavo dažni konfliktai, tiek žodiniai, tiek fiziniai. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje jos sūnaus atžvilgiu. Šiandien, t. y. 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19 val. grįžo namo iš darbo. Kai grįžo buvo stipriai neblaivus, ką gėrė ir kur jis buvo, ji nežino. Jam grįžus šis iš karto pradėjo su ja konfliktuoti. Pradėjo sakyti, kad jis yra alkanas, jam skauda pirštą. Ji tuo metu stovėjo virtuvės kambaryje, kadangi ruošėsi gaminti valgyti. Sūnus, stovėdamas virtuvėje, taip pat sakė, kad gaminsis valgyti, tačiau ji jau buvo pradėjusi gamintis maistą. Jos sūnus pradėjo ją stumti rankomis nuo orkaitės. Ji pasakė, kad šis pasitrauktų ir leistų jai užbaigti gaminti maistą. Ji iš šaldytuvo paėmė jau seniau pagaminto maisto ir jam padėjo valgyti, kad šis nelįstų prie jos. Sūnus vis tiek vėlėsi į konfliktą ir stumdė ją. Jam stumdant ją, šis su savo ranka (kuria tiksliai neatsimena) paėmė medinę pjaustymo lentelę, kuri buvo padėta ant stalo, ir trenkė jai per galvą, o tiksliau į viršugalvį vieną kartą. Po šių jo veiksmų ji pasitraukė ir išėjo iš virtuvės kambario, nuėjo į savo kambarį. Ji suprato, kad reikia kviesti policiją, nes sūnus gali ją sužaloti. Jai kviečiant policiją sūnus tai pamatė, bandė atimti iš jos telefoną, tačiau jam nepavyko. Po to, kai sužinojo, jog tuoj atvažiuos policija, šis pasišalino iš namų nežinoma kryptimi. Jo nebuvo visą laiką iki policijos atvykimo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis taip pat negrįžo. Kur sūnus gali būti, nežino. Sūnus niekur nedirba, nežino, kur lankosi. Tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 19–22).

Iš policijos įvykių suvestinės išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 14 d. 19 val. 54 min. buvo gauta informacija, kad Pranešėją muša neblaivus (duomenys neskelbtini) m. sūnus. Nuvykus į įvykio vietą 2023 m. gruodžio 14 d. 20:25 smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini) buto virtuvės kambaryje sūnus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., žodinio konflikto metu į savo ranką paėmęs pjaustymo lentelę trenkė mamai R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvos sritį, o tiksliau į viršugalvį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą R. Ž.. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 106–107).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. 2023 m. gruodžio 14 d. apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia į savo ranką paėmęs pjaustymo lentelę sudavė motinai R. Ž. į galvą, pataikydamas į viršugalvį, tuo sukeldamas savo šeimos nariui, motinai R. Ž., fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios R. Ž. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, apžiūros protokolai, protokolas – pareiškimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad K. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. Ž. yra kaltinamojo motina, tad pagrįstai nukentėjusioji R. Ž. laikoma kaltinamojo šeimos nare.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami K. Ž. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam K. Ž. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis K. Ž. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 155–156).

K. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. Ž. Lietuvos Respublikoje neteistas (2019 m. birželio 6 d. baudžiamoji byla pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį nutraukta, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 3, 4 punktais bei BPK 303 straipsnio 4 dalimi (el. b. l. 70–78), administracine tvarka baustas (el. b. l. 88–105), nedirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą įpareigojant pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 2 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje intenysvios priežiūros skyrimas būtų neprotinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. Ž. pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pjaustymo lentelė, kuri saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK Daiktų saugojimo kameroje – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas, pavedant tai padaryti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pjaustymo lentelę, kuri saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK Daiktų saugojimo kameroje – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti kaip menkavertį daiktą, pavedant tai padaryti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.