Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinė bendrovės (toliau – BUAB) „Elektroninis fabrikas“ ieškinį atsakovui J. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priimant sprendimą už akių.

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, kad tokį prašymą ieškovas savo ieškinyje yra pareiškusi, CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimą už akių nėra, toks sprendimas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų priimtinas. Sprendimas už akių priimtinas dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, nes apie juos atsakovas buvo tinkamai informuotas.

Priimant sprendimą už akių, atliktinas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, išdėstytini sutrumpinti motyvai (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Elektroninis fabrikas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Gudara“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. kovo 21 d. nutartimis patvirtino ieškovo kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nutarta atstatydinti UAB „Gudara“ iš bendrovės bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Šiaulių administratorių biuras“. UAB „Gudara“ naujai paskirtam bankroto administratoriui patvirtino, kad iš buvusio bendrovės vadovo nebuvo perėmusi jokių dokumentų. Pagal juridinių asmenų registro išrašą matyti, kad įmonės vadovas nuo 2005-05-03 iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. Ž..

Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnį ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti žalą. Tam, kad būtų galima taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtinai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-130/2011). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m., paskutinį kartą finansų atskaitomybės dokumentų rinkinį pateikė tik už 2008 m. laikotarpį. Pagal tuo metu pateiktų dokumentų duomenis, bendrovė jau galimai buvo nemoki. Įmonė nuo 2004 m. gruodžio mėn. nesilaikė VSD įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas nuolat didėjo. Teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą, nustatė, kad piniginių lėšų įmonės sąskaitose nėra, nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6385,26 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro įmonės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui ir VĮ „Turto bankas“ (CK 6.263 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 149,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 144,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), ir 5,44 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 197 straipsnis, 259 straipsnis, 285 straipsnis, 286 straipsnis, 287 straipsnis,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 6385,26 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 26 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6385,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BUAB „Elektroninis fabrikas“, į.k. 300046075, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 149,44 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.