Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjos advokatės R. Č., nuteistųjų V. B. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžio, kuriuo:

- V. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bei pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p. atidėtas 2 metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. D. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

- V. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; bei pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė; Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p. atidėtas 2 metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. D. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

- M. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bei pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 9 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, o prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtas 2011-03-16 Rokiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu M. M. pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir M. M. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011-03-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Be to, šiuo teismo nuosprendžiu priteista iš V. belovo, V. J. ir M. M.: R. D. solidariai – 1504 Lt turtinės, 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir iš kiekvieno po 666,66 Lt atstovavimo išlaidų; Valstybinei ligonių kasai solidariai 1137,61 Lt turtinės žalos atlyginimui; bei valstybei po 26,15 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. B., V. J. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie 2011 m. sausio 4 d. apie 15-16 val. prie namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendrininkų grupė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, M. M. medine lazda suduodant R. D. smūgius į dešinę ranką ir dešinę koją, po to visi kartu spirdami kojomis ant žemės gulinčiam R. D. į įvairias kūno vietas, tuo vieninga tyčia padarydami R. D. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos sumušimą, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinės čiurnos raiščių plyšimą nesunkiai sutrikdė R. D. sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistojo M. M. gynėja advokatė R. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendį, išteisinant M. M. dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. uždraustų veikų padarymo, nesant pakankamų įrodymų, kad jis įvykdė šias uždraustas veikas. Mano, kad šis nuosprendis yra neteisingas, priimtas neįsigilinus į visas bylos aplinkybes, į liudytojų parodymų prieštaravimus, į nuteistojo V. J. prisipažinimą ir parodymus. Nurodo, kad M. M. neigia įvykdęs šiuos nusikaltimus. Nuteistasis tvirtina, kad įvykiai 2011-01-04 (duomenys neskelbtini) namo Nr. 2 buvę visai kitokie, negu tą nustatė teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Jis nemušęs nukentėjusiojo D., o net priešingai – bandęs jį apginti. Jis matęs, kad nukentėjusįjį D. su pagaliu muša V. J., todėl pribėgęs prie jų ir tą pagalį iš J. atėmęs. Kadangi J. priešinosi pagalio atėmimui, todėl jam reikėjo jėga tą pagalį iš J. atimti, o trumpų grumtynių su J. metu smūgis galėjęs netyčia pataikyti nukentėjusiajam. Kai jis pagalį atėmęs ir numetęs į šoną, D. pabėgęs, o J. nusivijęs D. už namo kampo. Gynėja pažymi, kad M. M. įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai, vienodai ikiteisminiame tyrime ir teisme. Nurodo, kad visus M. M. teiginius patvirtino V. J., taip pat teisme tvirtino liudytoja D. S., tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas jos parodymais nesivadovavo. Ginėja mano, kad nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs, nukritęs ant žemės galėjo apsirikti ir klaidingai manyti, kad yra mušamas ne tik J., bet ir kitų dviejų jaunuolių, kuriuos visus tris kartu buvo matęs neužilgo iki jo sumušimo. Taip pat momentą, kai M. M. atiminėjo lazdą iš V. J., jis galėjo klaidingai įvertinti kaip agresiją prieš jį patį. Iš savo buto balkono, per atstumą įvykį mačiusi liudytoja G. B. ne visas įvykio aplinkybes nurodė teismui teisingai ir tiksliai. Jai pasimatė, kad D. muša paaugliai, kad jis guli ant žemės veidu į viršų, todėl ji suklydo ir dėl M. M. veiksmų prieš D.. Skunde pažymima, kad į bylą neatvyko ir todėl liko neapklausta liudytoja G. S., galinti patvirtinti, kad nusikaltimą įvykdė tik V. J..

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio r. apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti jį išteisinti. Teigia esantis neteisingai nuteistas, nes R. D. nemušė, nebuvo prie jo net priėjęs. Nurodo, kad įvykio metu jis kartu su M. M. ir V. J. išėjo parūkyti į lauką. Grįžtant atgal prie V. B. namų, pamatė prie namų stovinčius ir besikalbančius R. D. ir G. S.. M. M. su V. J. priėjo prie R. D., o jis priėjo prie G. S., su kuria įėję į laiptinę kalbėjo. Pradėjus kalbėtis su G. S., ji staiga surėkė, kažko išsigando ir jis atsisukęs pamatė ant žemės gulintį R. D.. Prie gulinčio R. D. stovėjo M. M. ir V. J.. M. M. bandė iš V. J. atimti pagalį. Kuris mušė R. D., jis nematė, nes tuo metu su G. S. buvo namo laiptinę. Po kažkurio laiko išėjęs į lauką jis pamatė stovintį M. M., kuris pasakė, kad V. J. nusivijo R. D.. Teigia, kad G. S. nepagrįstai neapklausta, nes ji būtų paliudijusi jo parodymus. Liudytoja G. B. aiškiai nematė kas stumdė R. D., nes savo parodymuose tvirtino, kad tai buvo jaunuoliai. Kadangi R. D. gulėjo užsidengęs veidą rankomis, jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžiu, prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą; prailginti nustatytą šešių mėnesių terminą turtinei žalai atlyginti iki vienerių metų; pakeisti nuosprendį dalyje dėl priteistos 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. D. ir priteistą sumą sumažinant. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis turi dukrą, gim. 2011-09-29, privalo rūpintis dukryte, ją išlaikyti, padėti dukros mamai V. M., su kuria sudaro faktinę šeimą – kartu gyvena, prižiūri dukrytę. Teigia, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai pergyvena ir ateityje žada tikrai nebenusikalsti. Mano, kad dukros gimimas yra reikšmingas ne tik bausmės švelninimui, bet ir neturtinės žalos dydžiui. Pažymi, kad jis neturi nekilnojamojo turto, automobilių, nedirba, nuo 2010-11-16 registruotas darbo biržoje. Mano, jog įvertinus visas šias aplinkybes, jo turtinę padėtį, neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, teisminės praktikos bei Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. reikalavimų, todėl jis sumažintinas. Be to, atlyginti turtinę žalą per 6 mėnesius yra sunku, be to, šiuo metu jam tai tikrai didelės sumos. Teigia, kad atlyginti vieną trečiąją turtinės žalos dalį gal dar kaip nors (skolindamasis, dirbdamas atsitiktinius darbus, jei jų gautų) ir galėtų. Jei jam vienam tektų R. D. sumokėti 1504, nes M. M. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, o V. B. nedirba, tai jam būtų nepakeliama našta. Apeliantas V. J. skunde dar pažymi, kad po teismo posėdžio iš dalies atlygino padarytą žalą ir nukentėjusiajam R. D. sumokėjo du šimtus litų. Daugiau pinigų neturėjo, tačiau pasitaikius pirmai galimybei dalimis bandys atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis prašo pripažinti tai BK 59 str. l d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti ginamojo skundą, nuteistųjų M. M. ir V. J. gynėjai prašė tenkinti jų ginamųjų interesais paduotus skundus, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų V. B., M. M. ir V. J. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino juos kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., bei paskyrė jiems teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Apeliantai V. B. ir M. M. ginčija savo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau išanalizavusi jų skunduose nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo apeliantus iš BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisinti. Apeliantai skunduose tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, tačiau šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apeliantų įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, tačiau tokie V. B. ir M. M. argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistųjų skunduose pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nuteistieji V. B. ir M. M. tvirtina, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. D. parodymais ir jų patikrinimo vietoje protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad V. B. ir M. M. veikdami kartu su V. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė R. D. sveikatą ir taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantams, nuteistiems pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti V. B. ir M. M. iš jų nėra jokio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad V. B., V. J. ir M. M. 2011 m. sausio 4 d. apie 15-16 val. naudojo fizinį smurtą R. D. atžvilgiu – M. M. medine lazda sudavė R. D. smūgius į dešinę ranką ir dešinę koją, po to visi kartu spardė kojomis ant žemės gulinčiam R. D. į įvairias kūno vietas. Šiuos veiksmus nuteistieji padarė viešoje vietoje – prie namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius – „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu V. B., V. J. ir M. M. demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ne tik sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet jų fizinio smurto panaudojimo pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta R. D. sveikata. Kadangi BK 284 str. 1 d. neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, šie padariniai teisingai papildomai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtintos nukentėjusiojo R. D., liudytojų G. B. ir L. Č. parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Nukentėjusysis R. D. parodė, kad smurtinius veiksmus prieš jį atliko visi trys nuteistieji, savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo metu, konkrečiai nurodydamas kiekvieno iš jį mušusių asmenų veiksmus. Įvykį mačiusi liudytoja G. B. taip pat parodė, kad nukentėjusįjį mušė trys asmenys. Nuteistieji savo skunduose teigia, kad liudytoja G. B. ne visas įvykio aplinkybes nurodė teismui teisingai ir tiksliai, todėl jos parodymais negalima remtis. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad liudytoja R. D. mušusius asmenis pavadino jaunuoliais, nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti nepatikimais. Taip pat pažymėtina, kad sutinkamai su liudytojos L. Č. parodymais, nukentėjusysis iškart po įvykio jai minėjo buvęs sumuštas trijų asmenų ir minėjęs dviejų jų pravardes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti minėtų liudytojų G. B. ir L. Č. parodymais – tarp nuteistųjų ir šių liudytojų jokių asmeniškumų nebuvo, jie neturėjo jokio motyvo apkalbėti nuteistuosius. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvada, kuria netikėti nėra jokio pagrindo. Kaip nepagrįsti atmestini apeliantų V. B. ir M. M. skunduose nurodyti teiginiai, kad nukentėjusysis nukritęs ant žemės galėjo apsirikti ir klaidingai manyti, kad yra mušamas ne tik V. J., bet ir kitų dviejų jaunuolių, o momentą, kai M. M. atiminėjo lazdą iš V. J., jis galėjo klaidingai įvertinti kaip agresiją prieš jį patį. Šiuos teiginius paneigia aukščiau nurodytieji byloje esantys duomenys, o ir pačių apeliantų parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms tik patvirtina pastarųjų atliktus nusikalstamus veiksmus. Surinktų įrodymų visetas yra pakankamas V. B., M. M. ir V. J. kaltės konstatavimui, todėl liudytojos G. S. neapklausimas teisme šiuo atveju teismo sprendimo neįtakoja.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai apeliantus V. B., M. M., taip pat ir V. J. pripažino kaltais dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl išteisinti juos iš BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų V. B., M. M. ir V. J. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, paskyrė apeliantams bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino V. B., M. M. ir V. J. asmenybes.

Apeliantas V. J. skundu prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau teismas neranda teisinio pagrindo šį jo prašymą tenkinti. Kaip matyti, nuteistajam V. J. nustatytas laisvės atėmimo dydis, mažesnis nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos palankiausiu bendrinimo būdu – jas apimant, be to, jam pritaikytas BK 75 str., bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant lygų galimo atidėjimo termino vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokių teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. J. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Apeliantas V. J. nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstu civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimu, prašydamas prailginti nustatytą šešių mėnesių terminą turtinei žalai atlyginti iki vienerių metų bei sumažinti nukentėjusiajam R. D. priteistos 9000 Lt neturtinės žalos sumą, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusių asmenų kaltę, turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismo nustatytas R. D. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Nuteistojo V. J. nurodytos aplinkybės dėl dukros gimimo minėtos išvados dėl teisingo neturtinės žalos dydžio nekeičia. Kitos jo nurodytos aplinkybės teismo nuosprendžiu įvertintos, todėl mažinti neturtinės žalos dydžius nėra jokio pagrindo.

V. J. apeliaciniu skundu prašoma prailginti nustatytą šešių mėnesių terminą turtinei žalai atlyginti iki vienerių metų, tačiau skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytas terminas turtinės žalos atlyginimui yra protingas bei pakankamas ir ilginti jį nėra jokio pagrindo. Nuteistojo prielaidinio pobūdžio teiginiai apie galimą turtinės žalos atlyginimo įpareigojimo perkėlimą tik ant jo, M. M. atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje, o V. B. nedirbant, nesudaro teisinio pagrindo teismo sprendimo šioje dalyje keitimui. Apeliantas V. J. skunde dar pažymi, kad po teismo posėdžio iš dalies atlygino padarytą žalą ir nukentėjusiajam R. D. sumokėjo du šimtus litų, tačiau ši aplinkybė vertintina taip pat – nesąlygoja teismo sprendimo šioje dalyje keitimo. Be to, dalinis turtinės žalos atlyginimas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti V. J. veiksmuose BK 59 str. l d. 3 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų V. B., M. M. ir V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo M. M. gynėjos advokatės R. Č., nuteistųjų V. B. ir V. J. apeliacinius skundus atmesti.