- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1-494-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53182-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- L. R.
- Nukentėjusysis
- N. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. R. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2019 m. gruodžio 13 d., 18.24 val., Klaipėdos mieste, Šiaurės prospekte, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) penkių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas trečia eismo juosta, būdamas neatsargus, šviesoforu reguliuojamoje Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, t.y. įvažiuodamas į Kretingos gatvę, nepraleido per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios N. T. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų N. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Tokiu būdu L. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 75-76), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą gavo žinutę, kad į prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ paštomatą atėjo siunta, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuodamas atgal sustojo prie šviesoforo, degė raudonas šviesoforo signalas. Jis išvažiavo į sankryžos vidurį, kad praleistų automobilius, buvo tamsu ir lijo lietus. Žino tą sankryžą, tuo metu matomumas buvo labai blogas ir eismas buvo labai intensyvus. Staigesniu manevru įsuko į posūkį, nukentėjusiąją pastebėjo per vėlai, iš karto stabdė, tačiau automobilis slydo, buvo smūgis. Jeigu būtų kitos oro sąlygos, būtų spėjęs sustoti. Po smūgio išlipo iš mašinos ir pamatė maišą su produktais bei nukentėjusiąją. Pagalbą iškvietė už jo važiavusi moteris. Po įvykio su nukentėjusiąja teko bendrauti minimaliai. Labai gailisi dėl šio įvykio. Dėl civilinio ieškinio sumos negali atsakyti. Po įvykio bandė susiekti su nukentėjusiąja, parašė jos sūnui, klausė, ar gali atvykti aplankyti į ligoninę, bet gavo atsakymą, kad ji blogai jaučiasi. Kitą dieną nuvažiavęs ligoninėje nukentėjusiosios nerado. Po savaitės nuvyko į jos namus, kalbėjosi apie susitaikymą, bet susitaikyti nepavyko, nes suma buvo labai didelė. Jis uždirba truputį daugiau negu minimalus atlyginimas, turi draugę, mažametį vaiką (3 metai), turi paskolą (3000 Eur). Jo vairavimo stažas – 7 metai.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Iš Eismo įvykio vietos plano, sudaryto 2019-12-13, 18 val. 24 min., matyti, jog įvykis įvyko Kretingos g. ir Šiaurės pr. sankryžoje, Klaipėdos mieste. Eismo įvykio vietos schemą sudarė Klaipėdos AVPK vyr. patrulis T. P.. Plane užfiksuota Kretingos gatvės ir Šiaurės pr. sankryža; dešinėje pusėje ženklu Nr. 2 yra pažymėtas gatvės apšvietimo stulpas Nr. 38, kuris nuo važiuojamosios dalies yra nutolęs 0,5 metro atstumu. Kretingos gatvėje yra pėsčiųjų perėja, kurios plotis yra 2 metrai. Dešinėje pusėje, greitėjimo juostoje užfiksuotas automobilis, pažymėtas sutartiniu ženklu Nr. 1., „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis yra užfiksuotas nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 14 metrų atstumu iki automobilio priekio, 0,5 metro atstumu nuo bordiūro. Greitėjimo juosta yra 3 metrų pločio. Greitėjimo linija yra paženklinta brūkšnine linija. Kretingos gatvėje, pasibaigus greitėjimo juostai, viso yra trys eismo juostos, kurių bendras plotas yra 7 metrai. Su planu ir eismo įvykio aplinkybėmis vairuotojas L. R. sutiko pasirašydamas (b.l. 20, 23-24).
2019-12-13 vyr. Patrulio E. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus į įvykio vietą patiikrintas L. R. blaivumas alkotesteriu “Alcotest 7510”, Nr. ARKB-0202, sertifikato Nr. 1172881, ir nustatyta, jog asmuo blaivus (b.l. 10), iš patikros sertifikato kopijos matyti, jog L. R. blaivumui nustatyti naudotas prietaisas techniškai tvarkingas, jo patikra atlikta 2019-10-28 ir galioja iki 2020-04-28 (b.l. 11).
Nukentėjusioji N. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-13, apie 18.20 val., ėjo pėsčiomis namo kryptimi nuo prekybos centro “(duomenys neskelbtini)” link Šiaurės prospekto, ėjo kairėje pusėje esančiu pėsčiųjų taku. Priėjusi Kretingos ir Šiaurės pr. šviesoforu reguliuojamą sankryžą, sustojo prie pėsčiųjų perėjos, kuri taip pat yra reguliuojama šviesoforu. Ėjo su Jorkšyro veislės šuniuku, kuris buvo aprengtas rūbais su atšvaitais. Ji vilkėjo rudos spalvos striukę, buvo užsidėjusi šviesiai alyvinės spalvos kepurę ir šaliką, ant juodos spalvos rankinės buvo uždėtas atšvaitas, vilkėjo mėlynos spalvos kelnes ir avėjo juodus batus. Buvo tamsus paros metas ir smulkiai lijo. Su savimi rankoje dar nešėsi šviesų su užrašu “Maxima” maišelį. Priėjusi minėtą sankryžą, stovėjo sankryžos kairėje pusėje, prie pėsčiųjų perėjos ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Prie perėjos stovėjo viena, daugiau stovinčių žmonių nebuvo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dar pasižiūrėjo pasukusi galvą į dešinę pusę, ar kas neparvažiuoja, bet nieko nematė. Ar Šiaurės pr. tiesiai per sankryžą važiuojančių automobilių buvo, ji pasakyti negali. Šuniukas pirmas įbėgo į pėsčiųjų perėją, o ji jam iš paskos. Šuniuką vedėsi su pavadėliu. Perėja per Kretingos gatvę yra paženklinta baltomis juostomis, ten, kiek pamena, viso yra trys eismo juostos. Viena jų yra greitėjimo juosta, kai iš Šiaurės pr. suki į dešinę į Kretingos gatvę, kitos dvi juostos yra priešpriešinio eismo juostos. Eidama vis pasižiūrėdavo į dešinę. Vieną eismo juostą jau buvo perėjusi, buvo jau antroje eismo juostoje, iki greitėjimo juostos buvo likę kokios dvi baltos juostos, kurios nupieštos ant kelio, žyminčios pėsčiųjų perėją, kai pajuto smūgį. Vienu metu pajuto smūgį į dešinės kojos blauzdą ir tuo pačiu metu pamatė automobilio priekį, koks tai buvo automobilis, nežino. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Nugriuvo visu ūgiu už pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios dalies. Gulėdama ant gatvės, juto skausmą dešinėje kojos blauzdoje, skausmas vis didėjo. Po to kažkoks vaikinas išlipo iš automobilio ir priėjo prie jos. Jis paklausė, ką darom. Ji paprašė, kad iškviestų medikus ir patrauktų ją į šalikelę. Kol laukė atvykstančių medikų, vaikinas visada buvo šalia jos. Ji buvo ištikta šoko ir nelabai gerai pamena, kaip viskas buvo. GMP atvažiavo labai greitai. Ji buvo nuvežta į universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas šeivikaulio ir blauzdikaulio lūžiai. Dešinė koja yra įdėta į langetę po atliktos kojos operacijos. Dešinėje kojoje yra įsukti varžtai ir plokštelė. Toliau gydosi namuose. Dėl eismo įvykio jaučiasi nukentėjusi. Patyrė tiek moralinę, tiek turtinę žalą. Prašo pripažinti nukentėjusiąja. Jai buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į draudimo bendrovę. Taip pat išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį (b.l. 40-43).
Specialisto išvadoje Nr. 167/220(03) konstatuota, kad N. T. nustatytas dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinio (artimojo) galo lūžis. N. T. padarytas blauzdos kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 37).
Liudytoja E. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-13, apie 18.24 val., ji važiavo savo automobiliu “VW Tiguan”, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) namo. Oro sąlygos buvo blogos, lijo lietus, buvo tamsus paros metas. Važiavo Šiaurės pr. Klaipėdos mieste, kryptimi nuo prekybos centro “Studlendas” link Kretingos gatvės. Važiavo penkių juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos. Važiavo trečia eismo juosta. Privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą Šiaurės pr. ir Kretingos g. Prie šviesoforo ji stovėjo antra, priešais ją stovėjo kažkokia tamsi transporto priemonė. Ji taip pat kaip ir ji rodė posūkio signalą į kairę, į Kretingos gatvę, kryptimi link “LCC” universiteto. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priekyje stovėjęs automobilis pajudėjo į priekį, įvažiavo į sankryžą. Ar jis praleido priešpriešais tiesiai parvažiuojančius automobilius, ar jų buvo, ji pasakyti negali, neįsidėmėjo. Tik pamena, kad priekyje jos važiavęs automobilis pasukęs į kairę ir privažiavęs pėsčiųjų perėją sustojo. Vaikinas tikrai važiavo negreitai. Jam pasukus į kairę, ji liko stovėti sankryžoje, kadangi turėjo praleisti priešpriešais parvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Praleidusi pravažiuoti minėtą automobilį, ji privažiavo prie minėto tamsios spalvos automobilio galo ir taip pat sustojo. Sustojusi laukė, nes galvojo, kad jis sustojo praleisti pėsčiuosius. Po kiek laiko pastebėjo, kad niekas per gatvę neina, tada įjungė avarines šviesas ir išlipo pažiūrėti, kas vyksta. Tame tamsios spalvos automobilyje, kuris važiavo priekyje jos, nieko viduje nebuvo. Priėjusi prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo lakstantį mažą šuniuką, o ant pėsčiųjų perėjos ant gatvės sėdėjo moteris. Prie jos buvo vaikinas, kaip suprato, vairuotojas iš tamsaus automobilio. Vairuotojas dar pasakė, kad jis kliudė tą moterį ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio jis yra kaltas. Vaikinas rūpinosi sėdinčia moterimi. Klausinėjo jos, ar skauda ir kaip jai gali padėti. Kiek pamena, moteris sakė, kad skauda kojos, bet labai norėjo eiti namo. Kažkas iškvietė medikus ir policiją. Ant gatvės buvo iškritę įvairūs pirkiniai, kaip suprato, iš moters krepšio. Moteris, kiek pamena, įvykio vietoje sakė, kad jai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji nesižvalgydama, ar ją praleidžia, ar ne, ėjo su šuniuku per gatvę. Kaip moteris buvo partrenkta, ji nematė. Todėl apie tai, kaip įvyko pats eismo įvykis, pasakyti negali. Vienu metu žalias šviesoforo signalas dega ir sukantiems į kairę iš Šiaurės pr. į Kretingos g., ir pėstiesiems einantiems per pėsčiųjų perėją Kretingos gatve (b.l. 60-61).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 158 punktas numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo L. R. neatsargūs neteisėti veiksmai (KET 9 ir 158 punktų pažeidimai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms - nukentėjusiosios N. T. nesunkiam sveikatos sutrikdymui atsirasti. Padarytas sužalojimas konstatuotas specialisto išvadoje Nr. 167/220(03). Darytina išvada, kad kaltinamajam L. R. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. R. ankščiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 82-89). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, L. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, kaltinamasis dirba, gauna nedideles pajamas, su drauge augina mažametį vaiką. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatymo numatytam šios bausmės, skirtinos už neatsargius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant skirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis L. R. prisipažino esąs kaltas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs.
Nors L. R. ankščiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau dauguma jų yra pažeidimai susiję su nedideliu leistino greičio viršijimu, taip pat automobilio palikimas stovėti draudžiamoje vietoje. Kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, esant blogoms eismo sąlygoms, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam L. R. neskiria.
Nukentėjusioji N. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo subsidiariai iš AB “(duomenys neskelbtini)” ir kaltinamojo L. R. priteisti 3225 eurus neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas (b.l. 129-143).
Nukentėjusioji N. T. prie ieškinio ir teismo posėdžio metu pateikė papildomus duomenis, pagrindžiančius patirtą žalą: 2020-05-22 medicinos dokumentų išrašą, kuriame diagnozuotas blauzdikaulio viršutinės dalies lūžis (b.l. 136), procedūrų registracijos lapus (b.l. 137-138), fotonuotraukas (b.l. 140-143); 2020-08-05 įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo termino pakeitimo, iš kurio matyti, jog nukentėjusiajai 2020-08-04 įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra susijęs su struktūriniais ir ar darbo organizavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimais ir panaikintomis nukentėjusiosios pareigomis; taip pat sprendimą nuo 2020-06-19 iki 2020-12-18 skirti 344,48 Eur netekto darbingumo pensiją; 2020-08-18 medicinos dokumento išrašą, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji dar jaučia skausmą, yra patinimas, riboti judesiai d. čiurnoje, ramentai, praėjus I-ąjį reabilitacijos etapą, pilnai teigiamo efekto negauta, rekomenduojama mankšta, masažai, fizioterapija; 2020-06-23 sprendimą dėl N. T. darbingumo lygio bei darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 1350, kurie patvirtina, jog nukentėjusiajai nuo 2020-06-19 iki 2020-12-18 nustatytas 40 procentų bazinis darbingumo lygis; specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, kuri patvirtina, jog N. T. nuo 2020-06-19 iki 2020-12-18 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Nukentėjusioji N. T. ieškinyje nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo jai 2775 eurų dydžio pinigų sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nepaisant to, nukentėjusioji mano, kad minėta suma nepadengė patirtos neturtinės žalos, kurią ji vertina 6000 Eur, todėl likusi 3225 Eur žala subsidiariai turi būti priteista iš kaltinamojo ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl įvykio ji patyrė didžiulį momentinį šoką, skausmą ir daugybines traumas. Skausmą jaučia iki šiol. Jai lūžo blauzdikaulis ir šeivikaulis. Dėl minėtos traumos nukentėjusioji iki šiol nedarbinga. Dėl traumos nukentėjusioji patyrė operaciją, neaišku, ar dėl lėtai gyjančios kojos nereikės pakartotinės operacijos. Eismo įvykis sukėlė nukentėjusiajai psichologinių problemų – ją iki šiol kankina stresas, nerimas, nemiga. Atlikti medicininiai tyrimai taip pat galimai pakenkė sveikatai. Nukentėjusioji patiria ir kitų nepatogumų – negali dirbti, pilnavertiškai judėti, dėl ko kenčia socialinis gyvenimas, po įvykio nukentėjusiajai liks didelis randas ant kojos, dėl ko nukentėjusioji taip pat labai išgyvena.
2020-06-29 vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. T. ieškinį palaikė ir nurodė, jog po operacijos, kurios metu jai įdėjo titano plokštelę, ji tris mėnesius nešiojo langetę, gulėjo lovoje, naudoja vaistus ir tepalus nuo skausmo. Po įvykio dar nevaikšto, tik su vaikštyne iki tualeto, maudytis negali, maisto pasigaminti pati negali. Koja buvo labai ištinusi, karantino metu nesilankė pas gydytojus, konsultavosi tik telefonu. Birželio mėnesį buvo pas traumatologą, kuris skyrė reabilitaciją. Po įvykio pablogėjo ir stuburo būklė. Jaučia labai didelį nugaros ir kojos skausmą. Iki įvykio rimtų gretutinių ligų neturėjo. Eismo įvykis ją paveikė psichologiškai, nes dabar yra priklausoma nuo artimųjų, jaučia didelį nerimą. Prieš įvykį dirbo. Gydytojai neprognozavo, ar galės grįžti į darbą.
AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad dėl 2019-12-13 įvykio įmonė nukentėjusiajai N. T. išmokėjo 2975,23 Eur sumą, iš kurios 2775 Eur buvo skirti neturtinei žalai atlyginti, o likusi suma - gydymo, netektų pajamų ir parkavimo išlaidų atlyginimui. AB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad išmokėta 2775 eurų suma dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka tiek nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tiek teismų praktiką, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos (b.l. 164).
Aukščiau paminėtais ir teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo L. R. veiksmų. Kaltinamasis įvykio metu vairavo AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustą automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.
Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo nukentėjusiajai N. T. draudimo išmoką, kurios dalis - 2775 Eur buvo skirta neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji N. T. draudiko išmokėtą sumą laiko nepakankama jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl dėl įvykio reiškia 3225 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau –BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios N. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai konstatuotas dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio proksimalinio galo lūžis, šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37). Dėl minėto sužalojimo nukentėjusiajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumos gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę judėti, pasirūpinti savimi. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų jaučia nerimą dėl sveikatos būklės ir jos atsistatymo iki lygio, kuris buvo prieš patiriant sužalojimus. Be to, nukentėjusiajai iki 2020-12-18 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, taip pat nuo 2020-06-19 iki 2020-12-18 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš pateikto 2020-08-18 medicinos dokumentų išrašo matyti, jog nukentėjusioji nėra pasveikusi, vaikšto su ramentais, jai diagnozuota sąnario kontraktūra, blauzdos trauma. Nukentėjusiosios pateikti objektyvūs duomenys patvirtina, jog ji net ir praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po kojos sužalojimų nėra visiškai pasveikusi ir darbinga.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis L. R. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Kaltinamasis jauno amžiaus, dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, turi finansinių įsipareigojimų ir mažametį vaiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 652 EUR ir 1738 EUR, ir 2317 EUR, ir 2896,20 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.).
Kiekvienu atveju būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius) ir kita.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios N. T. fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl sveikatos sutrikdymo, atsižvelgęs į jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius sužalojimų padarinius, atkreipdamas dėmesį ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai N. T. nustatytinas 4000 Eur neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, yra pakankamas nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, atsiradusiems po padarytos veikos, atlyginti.
Kadangi civilinis atsakovas – draudimo bendrovė yra išmokėjusi tik dalį (2775 Eur) neturtinės žalos, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 1225 Eur, kuri neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sumos neturtinei žalai atlyginti, priteistina iš draudimo bendrovės.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad L. R. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, o byloje esanti sąskaita ir mokėjimo nurodymas patvirtina, jog nukentėjusioji N. T. advokato padėjėjui O. R. už ieškinio paregimą, kitų dokumentų teikimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 600 eurų, šias nukentėjusiosios išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko šias išlaidas pagrįstomis, todėl jas priteisia iš kaltinamojo L. R..
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina. Byloje esanti kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,-
nusprendžia:
L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę L. R. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Nukentėjusiosios N. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš AB “(duomenys neskelbtini)” priteisti 1225 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajai N. T. iš kaltinamojo L. R. 600 eurų patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.