Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-190-848/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
e2-190-848/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12450-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
D. P.
Civilinė byla Nr. e2-190-848/2020 Proceso Nr. 2-69-3-12450-2019-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.2.1.; 2.5.11.5.; 3.1.7.5.; 3.2.3.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, atstovei Rasai Vainienei,

atsakovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovui D. P., dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. P. 492,01 Eur skolą, 13,73 Eur delspinigių, viso 505,74 Eur, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ (toliau – ir ieškovė), ieškinyje bei jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2004 m. kovo 04 d. Energetikos veiklos licencijos Nr. L4-ŠT-27 pagrindu nuo 2003 m. spalio 16 d. Druskininkų savivaldybei tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ tiekia šilumos energiją ir į daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui D. P. (toliau – atsakovui) asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiabučiame name įrengtos patalpos, esančios, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - patalpos). Atsakovas už per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 01 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šiluminę energiją nesumokėjo ir yra skolingas ieškovei 505,74 Eur (iš jų 492,01 Eur skola ir per 6 mėn. laikotarpį priskaityti 13,73 Eur delspinigiai).

Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa G-1 (toliau - garažas) ir rūsio patalpos nuo Rl-52 iki Rl-59, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu - patalpos). Kadangi patalpos ir garažas yra negyvenami ir juose nėra vykdoma jokia veikla, nei patalpos, nei garažas yra nešildomi jokiu būdu, garaže nėra ir niekuomet nebuvo jokių šildymo sistemos prietaisų, patalpose šilumos tiekimas taip pat nevyksta ir nors jose yra radiatoriai, tačiau į juos einantys vamzdžiai yra nupjauti. Atsakovui nėra aišku kaip apskaičiuojamas mokestis, sąskaitų jis negaudavo, gautose sąskaitose informacija yra pateikta neaiškiai, garažas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl negali būti traktuojamos kaip bendro naudojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2004 m. kovo 04 d. Energetikos veiklos licencijos Nr. L4-ŠT-27 pagrindu nuo 2003 m. spalio 16 d. Druskininkų savivaldybei tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ tiekia šilumos energiją į daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos garažas G-1 ir rūsio patalpos nuo R1-52 iki R1-59, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovui už bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šiluminę energiją yra paskaičiuota 492,01 Eur skola ir 13,73 ct delspinigių, viso 505,74 Eur.

Dėl skolos. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio pareigos atlyginti už šilumą tenkančią namo bendrosioms reikmėms.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka nurodydamas šiuos motyvus: atsakovui priklausančios patalpos ir garažas yra negyvenami, juose nėra vykdoma jokia veikla, nei patalpos, nei garažas nėra šildomi jokiu būdu, garaže nėra ir niekuomet nebuvo jokių šildymo sistemos prietaisų, patalpose šilumos tiekimas taip pat nevyksta ir nors jose yra radiatoriai, tačiau į juos einantys vamzdžiai yra nupjauti, atsakovui nėra aišku kaip apskaičiuojamas mokestis, sąskaitų jis negaudavo, gautose sąskaitose informacija yra pateikta neaiškiai, garažas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl negali būti traktuojamos kaip bendro naudojimo.

Daugiabučio namo bendraturčių, taip pat ir atsakovo, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtinta namo bendraturčių prievolė prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, o Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte detalizuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui. Taigi, net ir atsijungęs savo patalpų įrenginius nuo namo šilumos perdavimo tinklų, atsakovas išlieka bendro naudojimo objektų bendraturčiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad „įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, atsakovas būdamas bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu, privalo prisidėti prie šių objektų išlaikymo, nors jais ir nesinaudotų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. gegužės 04 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013 išaiškino, jog „pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos“. Teisėjų kolegija nurodė nesutinkanti ,,su kasacinio skundo argumentu, kad bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) nešildomos, buvę laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, todėl apeliantas negali reikalauti sumokėti už bendrų patalpų šildymą. Minėta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines /.../ bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo“.

Atsakovas, atsijungdamas nuo centralizuoto šildymo sistemos, sudarė galimybę pats reguliuoti šilumos kiekį savo patalpose bei spręsti kaip jas apšildyti. Toks patalpų atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos sukuria teisines pasekmes, susijusias su energijos tiekėju dėl jam priklausančių negyvenamųjų patalpų šildymo, tačiau atsijungimas neturi įtakos atsakovo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, nuosavybės teisei. Atsakovo nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe namo konstrukcijas, inžinerines sistemas, išlieka, taigi išlieka ir teisės bei pareigos, susijusios su šių objektų išlaikymu, priežiūra ir t.t.

Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovė, name yra įrengtas šilumos suvartojimo apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis vadovaujantis patvirtintais metodais yra apskaičiuojama koks kiekis šilumos yra sunaudojamas individualiai buto/patalpų savininkų ir koks kiekis sunaudojamas bendroms patalpoms šildyti. Atsakovas, kaip ir kiekvienas kitas pastate esančių patalpų savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir pan. bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų/patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo patalpas atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo ar bendro naudojimo patalpomis nesinaudoja. Patalpų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovas, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovei už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais atsakovas nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad atsakovas jam priklausančių patalpų nešildo ar jam priklausančias patalpas yra atjungęs nuo centrinės šildymo sistemos. Vadovaujantis šiais motyvais atmestini atsakovo atsikirtimai, jog ieškovė jokiu būdu nešildo atsakovui priklausančių patalpų.

Taip pat nepagrįsti atsakovo atsikirtimai, jog jam nebuvo siunčiamos sąskaitos faktūros, jis jam priklausančių patalpų adresu neturi pašto dėžutės, nežinojo kiek ir už ką jam mokėti, nesuprato kaip skaičiuojami mokesčiai. Teismas atmesdamas atsakovo nurodytus argumentus pažymi, kad vertinant atsakovo elgesį turėtų būti taikomas protingumo kriterijus. Protingumo principas reiškia, kad asmenys patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovui sąskaitos faktūros buvo siunčiamos, tai patvirtina ir pačio atsakovo su atsiliepimu į bylą pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 1554, 1931, 2690, 3833, 2309. Pažymėtina, kad atsakovui siųstose sąskaitose faktūrose nurodyta, jog atsakovas gali naudotis elektroniniu aptarnavimo centru, nurodytas prisijungimo slaptažodis. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodydama, kad sąskaitos atsakovui buvo teikiamos atsakovo turimų patalpų adresu, taip pat jas galima pasitikrinti elektroninio aptarnavimo centre www.litesko.lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2018 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į ieškovę nurodydamas, kad jam nėra aišku kaip yra paskaičiuoti mokesčiai iš ieškovės gautoje sąskaitoje ir paprašė išaiškinti kuo vadovaujantis ir kaip yra skaičiuojami mokesčiai jo turimoms patalpoms. 2018 m. vasario 26 d. raštu Dėl informacijos pateikimo atsakovui ieškovė išaiškino kuo vadovaujantis ir kaip yra skaičiuojami mokesčiai už atsakovui priklausančias patalpas, esančias Gardino 36, Druskininkuose. Taip pat ieškovė nurodė, kad kilusius ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Atsakovo teigimu, jis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl kilusio ginčo nesikreipė.

Taip pat atsakovas, nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad ieškovė skaičiuodama mokesčius naudoja netinkamą jo patalpų plotą, jo nuomone į patalpų naudingą plotą neturėjo būti įskaitytas nešildomų rūsių (pusrūsių), garažo plotas.

Atsakovo atsikirtimai atmestini žemiau nurodytų argumentų pagrindu. 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153.3. punkte numatyta, kad naudingasis plotas skaičiuojamas tik negyvenamosios paskirties patalpoms, kurios yra gyvenamosios paskirties pastate; 153.3.2. papunktyje numatyta, kad požeminėje pastato dalyje (pvz., rūsyje) esančios negyvenamosios paskirties patalpos naudingasis plotas prilyginamas šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma. Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas bendras patalpų plotas 243,99 kv. m., šis plotas ir yra naudojamas atliekant paskaičiavimus priskiriant atsakovo patalpoms mokėtiną sumą už šilumą, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pažymėtina aplinkybė, jog atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms yra suteiktas vienas nekilnojamojo daikto unikalus numeris, jos tarpusavyje susijusios bendromis konstrukcijomis. Tai patvirtina 2018 m. sausio 08 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog į patalpas galima pateikti tiek iš išorės, tiek iš rūsio patalpų tiesiai į garažo patalpas, taip pat nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos išraše patalpos pažymėtos kaip rūsio patalpos. Priešingų duomenų byloje pateikta nėra, todėl vadovaujantis nurodytais argumentais atmestini atsakovo atsikirtimai.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo D. P. priteistina 492,01 Eur skola už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Dėl delspinigių. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti delspinigius – 13,73 Eur už šešių mėnesių laikotarpį pagal prie ieškinio pridėtą mokesčių paskaičiavimo pažymą.

CK 6.71 str. 1 d. numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Iš atsakovo ieškovei priteistina už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 procento 13,73 Eur delspinigiai už šešių mėnesių laikotarpį (2019-01-01 – 2019-06-31, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. 1 d., CK 6.256 str. 2 d.).

Dėl palūkanų. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (505,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimus patenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, įmonės kodas 110818317, filialo kodas 110896312, buveinės adresas Pramonės g. 7, Druskininkai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 492,01 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 01 ct) skolą, 13,73 Eur (trylika eurų 73 ct) delspinigių, viso 505,74 Eur (penkis šimtus penkis eurus 74 ct), 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (505,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė