- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-237-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės apskrities viršininko administracija, Šakių rajono savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras"
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant pareiškėjui J. V. T. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. T. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. T. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Marijampolės apskrities viršininko administracija, Šakių rajono savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras" Marijampolės filialas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurioje vietoje žemės sklype, esančiame Ramoniškių k., Sudargo sen., Šakių r. sav., sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), projekto plane sklypo Nr. .(duomenys neskelbtini), buvo J. ir B. K. sodyba. Pareiškėjas nurodė, kad 2001-04-04 jam buvo įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Šakių r. sav., Sudargo sen., Ramoniškių k. Iki antrojo pasaulinio karo jame buvo J. ir B. K. šeimos sodyba. Palaikydamas Ramoniškių kaimo patriotiškumo ir gyvybingumo dvasią, pareiškėjas suinteresuotas atstatyti tą sodybą jos buvusioje vietoje. Dėl šios priežasties reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurioje vietoje ta išnykusi sodyba buvo. Tai, kad ji buvo tikrai, vietinių žmonių nurodomoje vietoje, patvirtina konkrečių liudininkų teiginiai; toje vietoje iki šiol augančios vyšnios ir alyvų krūmas, sodyba pažymėta 1939 metų Vokietijos karimame žemėlapyje, Lietuvos topografiniame ( 1920-1923.) žemėlapyje F-4, Lietuvos Valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad Kolkių šeima 1942-05-27 dar gyveno Ramoniškiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos į 21,58 ha žemės sklypą, esantį Ramoniškių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-11 įsakymu sudaryta komisija, dalyvaujant pareiškėjui, vietoje patikrino J.V. T. priklausantį žemės sklypą ir nustatė, kad tame žemės sklype nėra nei statinių, nei statinių žymių, nei kitokių sodybos elementų. Aptikta buvo tik sodyboms būdingų augalų - vyšnių ir alyvų. Teismas konstatavo, kad iš 1939 metų Vokietijos karinio bei 1920-1923 m. Lietuvos topografinio žemėlapių nematyti kiek sodybviečių minimoje vietoje buvo, kuri iš jų galimai buvo J. K.. Nei vienas liudytojas -J. U., E. K., O. S. negalėjo tiksliai nurodyti sodybvietės vietos, jos pastatų išsidėstymo, kada Kolkių sodybvietė išnyko — buvo nugriauta, sudeginta, atstumų iki artimiausios Dirvelių sodybos. Jų parodymai nekonkretūs, vietomis nesutampa bei prieštarauja vieni kitiems. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad Ramoniškių kaime, Kidulių valsčiuje, Šakių apskrityje 5,22 ha žemės turėjęs J. K. galėjo būti J. K. tėvas. Šakių apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1930-10-07 Vyriausiajai žemės komisijai pateiktame Šakių apskrities Kidulių
valsčiaus Ramoniškių seniūnijos mokesčių apdėjimo reikalu paskirstytų žemių sąraše (buožių sąraše) yra įrašyta daug panašiais vardais ir pavardėmis žemių savininkų - J. K., E. V., J. L.. 1942-05-27 vykusio surašymo metu patvirtinta, kad Ramoniškių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, gyveno J. K., gimęs 1888 m., jo žmona B. K., gimusi 1892 m., tačiau šis faktas nepatvirtina, kad minėti asmenys turėjo sodybvietę prie Ramoniškių ežeriuko - Nemuno senvagės. Pareiškėjo pateiktos vaismedžių nuotraukos teismas taip pat nelaikė įrodymu, patvirtinančiu, kad buvusi sodyba buvo būtent pareiškėjo žemės sklype. Nuotraukos nėra panoraminės ir iš jų visiškai neaišku kurioje tiksliai vietoje auga šie vaismedžiai. Nuotraukose matomi tik medžiai, kurie niekaip nėra susieti su konkrečia vietove, kurių negalima laikyti tiesioginiu įrodymu buvusios sodybos vietai nustatyti. Teismas rėmėsi Ortofotografiniu žemėlapiu ir konstatavo, kad žemėlapis yra objektyvus, itin tikslus, betarpiškai tikrą sodybų išsidėstymą parodantis ir jokių abejonių nekeliantis įrodymas ir nustatė, kad jame pažymėtos sodybų vietos, keliai, miškai laikotarpiu nuo 1948-1952, tačiau pareiškėjo teigiamoje vietoje - šalia Ramoniškių ežeriuko, jokia namų valda nepažymėta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. V. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė CPK 185 str. 2 p., kadangi visą savo sprendimą motyvavo išimtinai tik vienu įrodymu - ortofotografiniu žemėlapiu, nors Kolkių ir Dirvelių sodybos gali būti lokalizuojamos tik prieškarinio laikmečio žemėlapiuose. Didžiausios įrodomosios galios priskyrimas būtent šiam įrodymui yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šis žemėlapis yra sudarytas 1964 m. ir apibūdina vietovę laikotarpiu 1956-1979 m., tuo tarpu, sodybos egzistavimas toje konkrečioje vietovėje siejamas su daug ankstesniu laikotarpiu. Pareiškėjas nurodė, kad tiek vokiškame 1939 metų žemėlapyje, tiek Lietuvos topografiniame 1920-1923 m. žemėlapyje Jurbarkas F-4, Kolkių sodyba yra pažymėta. Išdidintame 1920-1923 metų žemėlapio fragmente, galima metrais nustatyti Kolkių sodybos vietą ežeriuko atžvilgiu. Taip pat, teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, kadangi jie ganėtinai tiksliai nurodė prisimenantys, kad toje vietoje, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, buvo Kolkių sodyba. Liudytojai rašytiniuose liudijimuose gana tiksliai nurodė, kad sodyba buvo pietinėje Ramoniškių ežero pusėje (O. S., J. U.), taip pat, kad buvo keletas pastatų, kad po karo sodybos nebeliko. Be to, pareiškėjo nuomone, teismo protokole yra įsivėlusi klaida, kadangi apklausiant liudytoją E. K. jis girdėjo jos atsakymą į klausimą, koks atstumas buvo nuo ežeriuko iki Kolkių sodybos. Ji atsakė - „apytikriai apie 15-20 metrų", o 2009-05-11 protokole užrašyta -150 metrų. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl Kolkių sodybos apžiūros natūroje. Manytina, kad liudytojai vietoje būtų geriau atskleidę savo žinias apie egzistavusius faktus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. 84-12578 J. V. T. vardu atkurta nuosavybės teisė, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį Šakių rajone, Dvarciškių ir Ramoniškių kaimuose. Ortofotografiniame žemėlapyje M 1: 10 000 (buvusi padėtis 1948 - 1952 m. būklei) yra pažymėtos sodybų vietos, keliai, miškai, tačiau apelianto teigiamoje vietoje Ramoniškių k., Sudargo sen. buvusios namų valdos nėra. Marijampolės apskrities viršininko administracija duomenų apie buvusią J. ir B. K. sodybą Ramoniškių k., Sudargo sen., taip pat neturi. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-11 įsakymu sudaryta komisija, dalyvaujant pareiškėjui, vietoje patikrino jam priklausantį žemės sklypą ir nustatė, kad tame žemės sklype nėra nei statinių, nei statinių žymių, nei kitokių sodybos elementų. Taip pat nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų J. U., E. K., O. S. duoti parodymai buvo nekonkretūs, vietomis nesutapo ir prieštaravo vieni kitiems, todėl teismas pagristai jais nesirėmė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas pažymėjo, kad jis kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ir proceso šalis, byloje interesų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.ld.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.2,3d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui J. V. T. Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001-02-27 sprendimu Nr. 84-12-578 buvo atkurta nuosavybės teisė į 12,96 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 23,58 ha žemės sklypą Marijampolės apskrityje, Šakių raj., Dvarciškių, Ramoniškių kaimuose. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo pažymėjimas patvirtina, kad 21,58 ha žemės sklypui Ramoniškių km. yra nustatyti žemės naudojimo apribojimai pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 (red. Nr. 1640) „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų". Pareiškėjo žemės sklypas Ramoniškių km. priskirtas vandens telkinių apsaugos zonai, yra saugomoje teritorijoje, todėl jam turi būti taikomas Saugomų teritorijų įstatymas, kurio 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte draudžiama paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurioje vietoje žemės sklype, esančiame Ramoniškių k., Sudargo sen., Šakių r. sav., buvo J. ir B. K. sodyba. Pirmiau paminėtame įstatyme nustatyta, kad dėl buvusios sodybos sprendžiama konkrečiais išvardytais būdais: kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Taigi teisines pasekmes - statinių rekonstrukciją ar perstatymą - gali sukelti tik juridinio fakto dėl buvusios sodybos nustatymas. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju (pastatu) namu ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Šakių raj. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ramoniškių km. Sudargo sen. buvo J. ir B. K. priklausanti sodyba.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir savo sprendimą motyvavo išimtinai tik vienu įrodymu -ortofotografiniu žemėlapiu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis A. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona" byloje Nr. 3K-3-513/2004). Iš Šakių raj. apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo ir vertino ne tik ortofotografinį žemėlapį, bet įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė argumentuotą išvadą apie ieškovo pareiškimo nepagrįstumą.
Apeliantas savo pareiškimą grindė liudytojų J. U., O. S. ir E. K.-A. raštiškais liudijimais (b.l. 11-13), kurių tik parašus, o ne tekstą, paliudijimo Šakių raj. savivaldybės Sudargo seniūnė. Pažymėtina, kad jau liudijimų lapo antrojoje pusėje buvo parengtas vietovės planas pagal 1939 m. Vokietijos karinį žemėlapį, kuriame buvo padaryta atžyma. Liudytojais pagal CPK 189-196 straipsnius laikytini tik teismo apklausti asmenys, todėl nurodyti raštiški paliudijimai laikytini leistinais įrodymais tik CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Paminėti asmenys buvo apklausti liudytojais teisme ir jų parodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė teismo sprendime bei įvertino. Apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodė pastabas dėl protokolo, užrašant liudytojų parodymus, todėl laikyti jas pagrįstomis teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 171 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvada apie tai, kad nei vienas liudytojas negalėjo apibūdinti sodybos išsidėstymo, painiojo atstumus tarp Dirvelio ir Kolkio sodybų - tai pasakytina apie liudytojų J. U. ir E. K. parodymus. Pastaroji liudytoja abejojo, kieno sodyba buvo šalia J. K. sodybvietės, tačiau nurodė, kad tarp jų buvo atstumas apie 500 m., kai tuo tarpu liudytojas J. U. parodė, kad tarp Kolkio ir Dirvelio sodybų buvo 200-300 m. atstumas. Liudytojų O. S. ir J. U. parodymai dėl sodybos padėties, einant link panemunės, buvo priešingi - vienas sakė kairėje, kitas - dešinėje. Liudytojai negalėjo parodyti, kada Kolkių sodybvietė išnyko - buvo nugriauta, sudeginta. Pareiškėjas paaiškino, kad liudytojas J. U. painiojosi savo parodymuose, nes blogai skaito planus, tačiau priešingai dėl šio liudytojo gebėjimų nurodė Marijampolės AVA atstovas (b.l. 89). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad prašė pirmosios instancijos teismo apžiūrėti vietą, kur buvo sodyba, tačiau tokio prašymo bylos medžiaga nepatvirtina, pastabų dėl teismo posėdžio protokolo pareiškėjas nėra pareiškęs. Be to, pareiškėjo ir liudytojų nurodyta vieta buvo apžiūrėta Šakių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos bei apžiūros rezultatai konstatuoti 2008-04-29 protokole. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus konstatuodamas, kad patikimai nustatyti prašomą juridinį faktą pagal juos nebuvo galimybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų J. U., O. S. ir E. K.-Abraitytės raštiški paliudijimai buvo tik jų pasirašyti, tekstas liudijimuose buvo atspausdintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojų parodymus bei kritiškai vertino tų pačių asmenų vieningus raštiškus paliudijimus bei jų pagrindu padarytą atžymą apie sodybos buvimo vietą 1939 m. Vokietijos karinį žemėlapio ištraukoje.
Pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė ir žemės sklypas natūra grąžintas pagal 1948 -1952 m. Ortofotografinį žemėlapį, kuriame pažymėta artimiausia namų valda už 150-200 m. nuo pareiškėjo nurodomos vietos (b.l. 39). Marijampolės viršininko administracijos atstovė paaiškino, kad šio žemėlapio duomenys sutapo su kitų asmenų, kuriems buvo atkuriama nuosavybės teisė paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir duomenis, esančius Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-03-15 pažymoje, kurioje nėra žinių apie J. ir B. K. sodybą (b.l. 14). Šakių raj. savivaldybės administracijos 2008-04-29 protokolas patvirtino, kad pareiškėjo žemės sklype nėra nei statinių, nei statinių žymių, nei kitokių sodybos elementų (b.l. 27). Rastos vyšnios ir alyvos nepatvirtina sodybos - gyvenamojo namo buvimo vietos, be to, pagal želdinių amžių, jie nėra tiesioginiai buvusios sodybos augalai. Pažymėtina, kad tik nustačius sodybos buvimo faktą, pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose galima būtų ją atstatyti, nekeičiant esamos užstatymo linijos. Todėl byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nedavė pagrindo pirmosios instancijos teismui nustatyti J. ir B. K. sodybos buvimo faktą Ramoniškių km. Sudargo sen. Šakių raj. (CPK 176 str. 1 d., 185 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.