- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- A-556-1957-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02065-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2011-08-09 su prašymu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija), kuriame prašė nušalinti nuo tolimesnio mokestinio patikrinimo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Patikrinimo skyriaus V poskyrio vyriausiąją specialistę L. B. bei sustabdyti mokestinio patikrinimo išplėtimą.
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija 2011-08-30 posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. PP-261(7-187/2011) pareiškėjo 2011-08-09 prašymą paliko nenagrinėtą, nustačiusi, jog tokio pobūdžio ginčai nepriklauso Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) skyriaus vedėjas 2011-04-28 pavedimu tikrinti Nr. 32-25 pavedė Inspekcijos Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausiajai specialistei L. B. atlikti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą. 2011-05-26 patikrinimas buvo papildytas tema „Pridėtinės vertės mokestis“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas Mokestinių ginčų komisijos 2011-08-30 posėdžio protokolinį sprendimą Nr. PP-261(7-187/2011) pripažinti neteisėtu ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją išnagrinėti Inspekcijos Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausiosios specialistės L. B. nušalinimo klausimą iš esmės, kaip pažeidžiantį žmogaus teises bei sustabdyti be pagrindo išplėstą mokestinį tyrimą.
Pareiškėjas nurodė, kad L. B. savo darbe nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Kaip pagrindą sustabdyti 2011-04-28 mokestinio patikrinimo pavedimą Nr. 32-25, nurodė aplinkybes, kad L. B. savo veiksmais pažeidė MAĮ 32 straipsnį, kuriame nurodyta, jog mokesčių administratorius neturi pažeisti mokesčių mokėtojo teisių (2 p.), tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų (3 p.), be to, apie tariamus pareiškėjo mokestinius pažeidimus informavo pašalinius asmenis ir tuo buvo pažeista minėto įstatymo nuostata - užtikrinti informaciją apie mokesčių mokėtoją slaptumą (5 p.). Pažymėjo, jog mokesčių administratorius (L. B.) neteisingai nurodęs žemės sklypų kainą ir šališkai konstatavęs, kad jie įsigyti lengvatine kaina, mokestinį tyrimą atliko neobjektyviai, kurio pagrindu surašė neobjektyvų, šališką mokestinio tyrimo pranešimą. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius neužtikrino mokesčių mokėtojo teisės pagal MAĮ 36 straipsnio l dalies 10 punktą, t. y. informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumo. Pareiškėjo manymu, tokie mokesčių administratoriaus veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia galiojančius įstatymus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, jog šiuo metu pareiškėjui jau yra žinoma, kad L. B. yra pakeista kita tikrintoja. Tuo metu, kai teikė skundą teismui ji dar nebuvo pakeista. Prašė išnagrinėti tikrintojos nušalinimo klausimą iš esmės ir sustabdyti be pagrindo pradėtą tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsiliepimu į skundą (b. l. 13) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2011-08-09 prašymo, kuris yra paduotas ne dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčių permoką (skirtumą), nagrinėjimas nepriklauso Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai. Todėl skundžiamas protokolas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcija nurodė, kad MAĮ 114 straipsnyje yra nustatyta, jog mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką, todėl pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą yra pagrįstas ir teisėtas, nes neprieštarauja MAĮ nuostatoms. Taip pat pažymėjo, jog, 2010-10-10 pakeitus pavedimą, L. B. pareiškėjo atžvilgiu patikrinimo neatlieka, todėl pareiškėjo reikalavimas šioje byloje yra nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu (b. l. 32-35) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilęs dėl Mokestinių ginčų komisijos 2011-08-30 posėdžio protokolo Nr. PP-261(7-187/2011) pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendžiant skundžiamo protokolo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar pagrįstai Mokestinių ginčų komisija vadovaudamasi Mokestinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1119, 36.1 punktu pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, kaip nepriklausančiu Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2011-04-28 pavedimu tikrinti Nr. 32-25 Inspekcijos Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausiajai specialistei L. B. pavedė atlikti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą, kuris 2011-08-22 pavedimu buvo papildytas tema „Pridėtinės vertės mokestis“. Pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais minėtą pavedimą apskundė centriniam mokesčių administratoriui prašydamas sustabdyti mokestinio patikrinimo pavedimą bei nušalinti L. B. nuo mokestinio tyrimo dėl pastarosios neteisėtų veiksmų atliktų pareiškėjo atžvilgiu. Centrinis mokesčių administratorius 2011-06-07 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (14.2-20)-R-5552 pareiškėją informavo, jog L. B. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir Inspekcijos 2011-05-25 įsakymu Nr. 19-76 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo pripažinta, jog Inspekcijos Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausioji specialistė L. B. mokestinio tyrimo eigoje pareiškėjo atžvilgiu nusižengimo nepadarė, taip pat mokestinio patikrinimo procedūros nestabdė. Nesutikdamas su centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu, prašymo motyvais, pareiškėjas Mokestinių ginčų komisijos prašė nušalinti L. B. nuo tolimesnio mokestinio tyrimo ir sustabdyti mokestinio patikrinimo išplėtimą. Mokestinių ginčų komisija 2011-08-30 posėdžio protokolu Nr. PP-261(7-187/2011), vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119, 36.1 punktu, paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, kaip nepriklausančiu Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai. Pareiškėjas skundo teismui argumentais nurodė, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs ne tik dėl mokesčio dydžio, tačiau ir dėl paties mokesčio, todėl tarp šalių yra kilęs mokestinis ginčas. Teismas konstatavo, kad MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra tik mokestiniams ginčams. Kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka nustatyta MAĮ 146 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra pateikta mokestinio ginčo sąvoka (20 d.). Mokestiniu ginču laikytinas tik toks ginčas, kylantis tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, kai sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis; taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti mokesčio permoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1142/2006). Nagrinėjamu atveju Mokestinių ginčų komisijos 2011-08-30 posėdžio protokolu Nr. PP-261(7-187/2011) nebuvo iš naujo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis ar atsisakyta grąžinti mokesčio permoką, skundžiamu protokolu taip pat nebuvo patvirtintas patikrinimo aktas (MAĮ 2 str. 20 d.). Iš Mokestinių ginčų komisijos posėdžio protokolo matyti, jog buvo svarstomas pareiškėjo 2011-08-09 prašymas, kuriuo jis prašė sustabdyti mokestinio patikrinimo pavedimą bei nušalinti nuo tolimesnio mokestinio patikrinimo L. B. Iš pareiškėjo pareikštų reikalavimų (2011-08-09 prašyme) matyti, jog jie neatitinka MAĮ 2 straipsnio 20 punkte pateiktos mokestinio ginčo sąvokos, todėl ginčas kilęs tarp pareiškėjo ir mokesčių administratorių, pareiškėjo skunduose nurodytomis aplinkybėmis, negali būti laikomas mokestiniu ginču. Todėl Mokestinių ginčų komisija palikdama pareiškėjo prašymą nenagrinėtu priėmė teisingą išvadą, nuspręsdama, jog tokio pobūdžio ginčas nepriklauso Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai. Pareiškėjas savo nesutikimą su Mokestinių ginčų komisijos priimtu protokolu grindžia aplinkybėmis susijusiomis su L. B., pasak pareiškėjo, nešališkumu bei pastarosios neteisėtais veiksmais atliekant mokestinį patikrinimą. Tačiau, kaip matyti iš Inspekcijos 2011-04-28 pavedimo tikrinti Nr. 32-25 dalies „Mokestinį patikrinimą atliekančių pareigūnų pakeitimas/papildymas“, atlikti mokestinį tikrinimą pareiškėjo atžvilgiu vietoje Inspekcijos Patikrinimų skyriaus V poskyrio vyriausiosios specialistės L. B. buvo paskirta Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė V. B. Pavedimo tikrinti dalyje „Mokestinį patikrinimą atliekančių pareigūnų pakeitimo/papildymo motyvuotos priežastys“ nurodyta: Mokesčių mokėtojo prašymu (įrašo data – 2011-10-10). Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog šiuo metu jam yra žinoma apie tai, jog tikrintoja yra pakeista (teismo posėdžio protokolas), nors paduodant skundą teismui (skundo padavimo data – 2011-10-03) tikrintoja dar nebuvo pakeista. Šie pavedime tikrinti įrašai patvirtina, jog į pareiškėjo prašymą dėl tikrintojos pakeitimo buvo atsižvelgta, todėl nagrinėjimo metu teisme tapo neaktualiu pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją išnagrinėti L. B. nušalinimo klausimą iš esmės, kaip pažeidžiantį žmogaus teises ir sustabdyti be pagrindo išplėstą mokestinį tyrimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei mokestinį tyrimą atliekanti tikrintoja, šiuo atveju L. B., nebūtų pakeista, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos posėdžio protokolą bei kiti išvestiniai reikalavimai negalėtų būti tenkinami, kadangi, kaip jau minėta, tokio pobūdžio ginčas nelaikytinas mokestiniu ginču, ir todėl nepriskirtinas Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai. Naikinti Mokestinių ginčų komisijos 2011-08-30 posėdžio protokolą Nr. PP-261(7-187/2011) nėra teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 151-164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti teismo išlaidas iš atsakovų.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas sąlygoja tolimesnį Inspekcijos Patikrinimo skyriaus V poskyrio vyriausiosios specialistės L. B. savivaliavimą administruojant mokesčius, o pareiškėjui jos elgesys ir veiksmai (diskriminavimas dėl kilmės, gąsdinimas antrankių uždėjimu ir t. t.) yra padarę didelę moralinę ir finansinę žalą. L. B. poelgis ne tik turėjo būti įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo, bet ir turėjo būti visapusiškai išanalizuotas teisme, išsiaiškinant tokių jos poelgių užsakovus. Dėl L. B. veiksmų buvo priverstas kreiptis į teismą ir tik tada ji buvo nušalinta nuo mokesčių administravimo. Pažymi, kad šiandien egzistuoja mokestinio ginčo teisinio reglamentavimo neaiškumas, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija jį panaudoja sau naudinga linkme, o turėtų būti panaudojama mokesčių mokėtojui naudinga linkme. Taip pat esama neaiškumo dėl ginčo šalių. Teismas visiškai neatskleidė ginčo esmės, kilusios tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Akivaizdu, kad ginčas, kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, atitinka MAĮ 2 straipsnio 20 dalies reikalavimus. Pažymi, kad byloje nėra L. B. tarnybinio patikrinimo medžiagos, todėl teismas negalėjo objektyviai išspręsti ginčo dėl įvardintų pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nepriklauso Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai. Teismas pagrįstai sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 50-51) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Inspekcija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 pasisakė, jog mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą - mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinės bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-04-28 Pavedimu tikrinti pavedė šios institucijos vyriausiajam specialistui L. B. patikrinti V. J. mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (b.l. 19).
Šis patvarkymas buvo apskųstas centriniam mokesčių administratoriui 2011-05-11 ir iš esmės Valstybinės mokesčių inspekcijos atmestas 2011-06-02 atsakymu į 2011-05-11 V. J. skundą (Mokestinių ginčų komisijos bylos lapai Nr. 4, 11).
Valstybinės mokesčių inspekcijos neigiamas atsakymas apskųstas Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2011-08-30 protokoliniu sprendimu paliko mokesčių mokėtojo prašymą nenagrinėtu (Mokestinių ginčų komisijos bylos lapas Nr. 17).
Mokestinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119, 1 punkte nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, t.y. institucija, kuri nagrinėja tik konkrečius mokestinius ginčus.
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra pateikta mokestinio ginčo sąvoka (20 d.), kur mokestiniu ginču laikomas toks ginčas, kuris kyla tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, kai sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis; taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti mokesčio permoką. Tikrinamoje administracinėje byloje, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo iškeltų reikalavimų (detalizuoti šio baigiamojo teisės akto aprašomojoje dalyje) matyti, jog jie nepatenka į mokestinio ginčo sąvoką, todėl ginčas kilęs tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus negalėjo būti pripažintas mokestiniu ginču bei nagrinėjamas Komisijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1119 36.1 p.).
Esant šioms aplinkybėms teigtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pavedimas tikrinti iš principo pareiškėjui nesukelia jokių materialių teisinių pasekmių. Šios teisinės pasekmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio. Tokiu pavedimu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi. Pavedimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 yra pasisakęs, jog mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą - mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.