Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1727 Eur konfiskavimą;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį skiriant galutinę subendrintą bausmę 76 MGL (3800 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. balandžio 10 d;

7) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, bausmę subendrinus su 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė – areštas 18 parų ir 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. balandžio 10 d; arešto bausmę atlikęs 2021m. vasario 5 d.;

8) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė – areštas 30 parų ir 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. balandžio 10 d; arešto bausmę atlikęs 2022 m. vasario 4 d.;

9) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda, paskirta galutinė subendrintą bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 76 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d. laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2023 m. kovo 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi 74 MGL (3735,53 Eur) dydžio bauda pakeista 444 valandų trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant juos atlikti per 12 mėnesių, pirmus 11 mėnesių neatlygintinai dirbant po 40 valandų per mėnesį, o dvyliktą mėnesį – 4 valandas visuomenės labui. Viešųjų darbų bausmę atlikęs 2024 m. gruodžio 6 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti, o būtent: 2026 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 18 iki 20 valandos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), miegamajame ir vaikų miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu miegamajame tyčia įspyrė savo sutuoktinei nukentėjusiajai M. V. į kairįjį šoną, po to vaikų miegamajame kambaryje kakta sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius M. V. į kaktą, nuo suduotų smūgių nukentėjusioji buvo nugriuvusi ant lovos. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, atsinešė iš virtuvės virtuvinį peilį ir šiuo peiliu įpjovė sutuoktinei į kairįjį skruostą, po to iš namo koridoriaus atsinešęs durklą-bajonetą, kuris priskiriamas prie duriamojo-pjaunamojo pobūdžio šaltųjų D kategorijos ginklų, durklą įrėmė M. V. į krūtinę grasindamas, kad ji nebegyvens, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. V. padarė odos įbrėžimą kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą bei dėl išsakyto grasinimo nužudyti ir panaudoto fizinio smurto sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti M. V. sveikatą gali būti įvykdytas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. vasario 11 d., žmonai grįžus į namus iš Pasvalio, o vaikams išvažiavus pas močiutę, kartu su žmona M.V. vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su sutuoktine išgėrė „Starka“ 0,7 l. talpos apie 40 laipsnių stiprumo ir truputi alaus. Vartoti alkoholinius gėrimus pradėjo vakare apie 16 valandą. Tarp jo ir sutuoktinės M. V. įvykus žodiniam konfliktui, jis nesusitvardė ir iš pradžių jai būnant miegamajame įspyrė koja į šoną ir ji nugriuvo ant žemės prie lovos. Tęsiantis konfliktui jis po tam tikro laiko, sutuoktinei būnant vaikų miegamajame kambaryje, savo kakta smūgiavo kelis smūgius M.V. į kaktą. Ji nuo gautų smūgių nugriuvo ant lovos. Susižaloti koją galėjo griūdama ant lovos. Jis atsitraukė, o sutuoktinė toliau emociškai karščiavosi. Tada jis iš svetainės atsinešė virtuvinį peilį, apglėbęs iš nugaros peilio ašmenis priglaudė M.V. prie skruosto ir spausdamas geležtę įrėžė į skruosto odą. M.V. sušuko ką jis daro, jai iš skruosto pradėjo bėgti kraujas. Jis ją paleido, išėjo iš vaikų kambario. Taip elgėsi, nes norėjo ją nuraminti, bet nepavyko. Smurtiniai veiksmai prasidėjo apie 18 valandą ir tęsėsi gana ilgai apie 1 – 1,5 valandos, jis jos atžvilgiu visus smurto veiksmus atliko ne iš karto, o praėjus laiko tarpui, tai yra iš pradžių spyrė, po kiek laiko sudavė smūgius kakta, dar vėliau atsinešė peilį, o dar vėliau atsinešė durklą. Ji jį provokavo, užgauliojo, kad guli ir nieko nedirba, sakė kad kvies policiją. Jis nesuvaldė emocijų, todėl taip nutiko. Kai jis buvo išėjęs į lauką parūkyti ir grįžo, M.V. nenurimo, grasino kviesti policiją. Jis nuėjo ir iš koridoriaus pasiėmė durklą, ir vėl atėjo pas M.V. į kambarį. Jis atėjo iš priekio, M.V. jį pamačiusi ėjo atatupsta kol atsisėdo ant lovos, tuomet jis įrėmė durklą į krūtinės kairę pusę paklausė jos ar jai atsibodo gyventi? Laikė durklą prie krūtinės apie 1-2 minutes. Matė, kad ji išsigando. Ji pasakė, kad jau iškvietė policiją ir atšaukti nebegali. Jis nuėjo į savo kambarį, persirengė kitą striukę, pasiėmė durklą ir išėjo į kiemą. Jam paliko šalta, todėl nuėjo į pirtelę, nes ten buvo šilčiau. Netrukus po 15-20 minučių atvyko policija ir jį surado pirtelėje. Kai atvyko policija durklas buvo pirtyje, padėtas virš durų. Savo veiksmus vertina blogai. Dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios.

3. Kaltinamajam D. V. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

5. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2026 m. vasario 11 d. registruotą Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos L. D. tarnybinį pranešimą, kad 2026 m. vasario 11 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), vaikų miegamajame kambaryje, neblaivus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,60 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia dešine koja spyrė į kairįjį šoną, kartu gyvenančiai neblaiviai sutuoktiniai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,80 promilių girtumas), taip pat sėdinčiai ant lovos sutuoktinei kakta sudavė 3-4 smūgius jai į kaktą, dėl to sutuoktinė perkrito ant lovos. Nuėjęs į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir grįžęs į vaikų miegamąjį kambarį, peiliu perpjovė savo sutuoktinei kairįjį žandą. Po to vėl sugrįžo rankoje laikydamas dar didesnį peilį, kurį įrėmė jai į krūtinę, ties širdimi, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. D. V. sulaikytas (1 t., b. l. 1-5).

6. 2026 m. vasario 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad M. V. sutikimu buvo atlikta jos kūno apžiūra. Apžiūrint M. V. kūną, ant jos veido kairiojo skruosto, matosi kraujuojanti žaizda, ant kaktos matosi guzas ir patinimas aplink jį. Ant kairiojo šono matyti paraudimas. Ant kairiosios krūtinės, ties širdimi, matyti kraujosruva. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 70-74).

7. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2026 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Surinkti duomenys, kad D. V., 2026-02-11 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. V. bei į krūtinę įrėmęs peilį, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo nukentėjusiosios M. V. sveikatą (1 t., b. l. 9-10).

8. 2026 m. vasario 12 d. registruotas M. V. protokolas-pareiškimas, kad 2026 m. vasario 11 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), vaikų miegamajame kambaryje, kartu gyvenantis neblaivus sutuoktinis D. V., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešine koja vieną kartą spyrė jai į kairįjį šoną, taip pat sėdinčiai ant lovos, kakta sudavė 3-4 smūgius man į kaktą, dėl to ji perkrito ant lovos. Tada sutuoktinis nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir grįžęs atgal į vaikų miegamąjį kambarį, peiliu perpjovė jai kairįjį skruostą. Po to išėjo ir vėl sugrįžo rankoje laikydamas dar didesnį peilį, kurį įrėmęs jai į kairės pusės krūtinės sritį, ties širdimi, ją spaudė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Prašo dėl padarytos nusikalstamos veikos pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 14-16).

9. 2026 m. vasario 12 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos L. D. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodoma, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji M. V.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda kairiame skruoste, patinimas kaktoje, kraujosruva kairiame šone ir krūtinės srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, neblaivi, nustatytas 1,80 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo – D. V.. Smurtu įtariamo asmens būklė - ramus, neblaivus, nustatytas 1,60 promilių girtumas. Gauti paaiškinimai: M. V. paaiškino, jog išgertuvių metu, tarp jos ir sutuoktinio D. V. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių darbų namuose, kurių neatlieka sutuoktinis. Žodinio konflikto metu, sutuoktinis tyčia dešine koja spyrė jai į kairįjį šoną, po spyrio ji atsisėdo ant lovos. Tada jai sėdint ant lovos, sutuoktinis kakta sudavė 3-4 smūgius jai į kaktą. Sudavęs smūgius kakta, sutuoktinis nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir grįžęs atgal į vaikų miegamojo kambarį, kuriame ji buvo, peiliu perpjovė jai kairįjį žandą ir išėjo iš kambario. Jai toliau būnant vaikų miegamojo kambaryje, sutuoktinis vėl sugrįžo rankoje laikydamas dar didesnį peilį, kurį įrėmė jai į krūtinę, ties širdimi, sakydamas ,,nebekviesi policijos, nes nebebus kam“. D. V. paaiškino, jog išgertuvių metu, tarp jo ir sutuoktinės M. V. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių darbų namuose ir jis sudavė keletą smūgių jai. Kur buvo suduoti smūgiai, nenurodė. D. V. pripažino, jog galėjo sukelti fizinį skausmą savo sutuoktinei. Smurtu įtariamas D. V. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (1 t., b. l. 17-22).

10. 2026 m. vasario 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), gatvės rytinėje pusėje esančiame gyvenamajame name. Nustatyta, kad namas yra vieno aukšto mūrinis baltų plytų. Gyvenamosios sodybos teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo vidinės dalies. Pro neužrakintas priestato duris patenkame į priestato vidų. Priestato viduje kairėje pusėje yra baltos spalvos medinės duris pro kurias patenkame į gyvenamojo namo prieškambario patalpas. Prieškambario kambaryje kairėje pusėje yra virtuvės patalpa. Virtuvės dešinėje pusėje stovi baltos spalvos šaldytuvas – šaldiklis, dujinė viryklė ir virtuvinė spintelė. Kairėje pusėje yra spintelės, kuriose pridėta įvairių daiktų ant spintelių taip pat pridėta įvairių daiktų. Ant vienos iš spintelių yra padėtas virtuvinis peilis ant kurio ašmenų yra matomų raudonos spalvos dėmių galimai kraujo. Virtuvinis peilis yra „Let’s CooK“, bendras ilgis yra 29,5 cm. Peilio rankenos ilgis 10.5 cm., plotis 2,3 cm., storis 1 cm. Peilio geležtės ilgis yra 19 cm., plotis 2.3 cm., o storis 0,3 cm. Apžiūros metu ant peilio ašmenų, kurioje nėra užrašo yra raudonos dėmės. Dėmės yra nutolusio nuo rankenos 2 cm., ir tęsiasi iki 5 cm., sunkiai matomos, dėmės apžiūros metu nufotografuotos. Prieškambario priekinėje sienoje yra įrengtos baltos spalvos medinės duris, kurios apžiūros metu yra uždarytos. Pro šias duris patenkame į gyvenamojo namo svetainės kambarį. Svetainės kambarys apžiūros metu nufotografuotas. Svetainės kambaryje dešinėje pusėje yra įrengtos rudos spalvos medinės duris. Pro šias duris patenkame į miegamojo kambarį, kuris apžiūros metu nufotografuotas. Miegamojo kambario dešinėje sienoje yra įrengtos baltos spalvos medinės durys. Pro šias duris patenkame į vaikų kambarį. Vaikų kambaryje kairėje pusėje stovi rašomasis stalas, toliau stovi nepaklotos dvi viengulės lovos. Prie priekinės dešinės sienų kampe stovi spintelė ant kurios padėtas televizorius ir šalia primesta įvairių daiktų, rūbų. Dešinėje sienoje yra įrengtos baltos spalvos durys, kurios nesidarinėja. Prie galinės ir dešinės sienų kampe yra ketaus krosnelė, malkų krūva ir kitų įvairių daiktų, kurie apžiūros metu nufotografuoti. Gyvenamajame name grumtynių pėdsakų nematyti, kambariuose netvarkinga. Gyvenamosios sodybos kieme yra ūkinis pastatas, kuris plane – schemoje pažymėtoje vietoje Nr. 3. Užėjus į minėto ūkinio pastato priekinėje sienoje yra įrengtos medinės rudos spalvos durys pro kurias patenkame į įrengtą pirties patalpą. Užėjus į pirties patalpos vidų virš durų prie lubų yra matomas užkištas senovinis durklas. Senovinis durklas, kurios bendras ilgis 49 cm. Durklo rankenos ilgis yra 13 cm., plotis 2,7 cm., storis 1,5 cm. Durklo rankenos gale yra išpjova, kurios ilgis yra 4 cm., plotis 0,5 cm., o gylis 1 cm. Durklo rankenos apsauga žemyn yra 7,2 cm. Durklo geležtės ilgis yra 36 cm., plotis 2,7 cm., storis 0,5 cm. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas durklas, kuris supakuotas į paketą Nr. 1. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 25-52).

11. Nukentėjusiosios M. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad su sutuoktiniu D. V. ir dviem vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Su D.V. gyvena ir bendra ūkį veda jau septynerius metus, turi vieną bendrą sūnų A. V., penkių metų amžiaus. Jos sūnus R. yra nuo kito vyro. 2026 m. vasario 11 d. apie 12.00 val. pas juos buvo atvykusi jos mama, kuri su savimi išsivežė abu jos vaikus. Vaikams išvažiavus, ji ir D.V. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų. Vartodama alkoholį ji tvarkėsi po namus, o tuo metu D.V. sėdėjo svetainės kambaryje ir toliau gėrė alų. Gerdamas alų D.V. žodžiais pradėjo prie jos kibti, todėl ji nuėjo į vaikų miegamojo kambarį žiūrėti televizoriaus, kadangi jų miegamojo kambaryje esantis televizorius neveikia. Apie 20.00 val. jai būnant vaikų miegamajame kambaryje atėjo D.V., kuris išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais ir tyčia dešine koja vieną kartą spyrė jai į kairįjį šoną. Po suduoto smūgio ji parvirto ant lovos. Nuo suduoto smūgio jai tuo metu buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas, dabar skausmo nebejaučia. Jai stojantis nuo lovos D.V. kakta sudavė 3-4 smūgius jai į kaktą, dėl to ji parkrito ant lovos. Po suduotų smūgių kaktoje pajuto stiprų skausmą, užčiuopė guzą. Kaktą skaudą ir apklausos metu. Jai ir toliau būnant vaikų kambaryje, sutuoktinis D.V. nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį ir grįžęs atgal peiliu perpjovė jai kairįjį skruostą. Iš sužalotos vietos pradėjo bėgti kraujas. D.V. įpjovus jai skruostą, ji iš jo atėmė peilį ir išnešusi peilį atgal į virtuvę, nušluosčiusi nuo peilių geležtės kraują, padėjo jį atgal į peilių dėklą ir grįžo atgal į vaikų miegamąjį. Tuo metu D.V. buvo svetainės kambaryje. Būdama vaikų miegamajame kambaryje, išgirdo svetainės kambario durų trinktelėjimą. Pamanė, jog D.V. išėjo parūkyti. Po kurio laiko D.V. grįžęs iš lauko, atėjo pas ją į vaikų kambarį, rankoje laikydamas dar didesnį peilį, geležtės galu įrėmęs jai į krūtinę, ties širdimi, peilio galu spausdamas krūtinę šaukė ant jos jeigu ji apie įvykį praneš policijai, nebegyvens. Ji dėl tokio sutuoktinio poelgio, jo bijodama, pradėjo verki. Jai pradėjus verti ir rėkti, jog policijos nekvies, jis patraukė peilį nuo krūtinės. Jam atsitraukus, ji paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, jog sutuoktinis smurtauja. D.V. išgirdus jos pokalbį su pagalbos centro darbuotojais, jis pasišalino į gyvenamosios sodybos kiemą. Pati liko namuose ir bijojo išeiti į lauką, kadangi D.V. kažkur buvo kieme su dideliu peiliu. Dėl šio įvykio pas teismo medicinos ekspertus nuvyks pati. Nori, jog sutuoktiniui būtų skirti įpareigojimai nesiartinti prie jos ir vaikų, kadangi ji jo bijo ir jis gali jai dėl šio pranešto įvykio imti keršyti. Kiek atsimena, 2021 metais, dėl jai sukelto fizinio skausmo sutuoktiniui jau buvo pradėta baudžiamoji byla. Tuo metu jie susitaikė. Tačiau sutuoktinis nuo to laikotarpio iki dabar ne kartą yra smurtavęs prieš ją, tačiau apie įvykius nėra niekam pranešusi ir nieko pagalbos neprašė. Kai buvo smurtauta minėtu laikotarpiu ji pas teismo medicinos ekspertus pati nesikreipė (1 t., b. l. 77-80).

12. Nukentėjusiosios M. V. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad nori patikslinti savo pirminius parodymus ir pasakyti, kad po įvykio praėjus 3-4 dienoms ant savo kairės kojos šlaunies ir blauzdos pastebėjo išryškėjusias kraujosruvas. Kai vyko pas teismo medicinos specialistus sveikatos sutrikdymo mastui nusistatyti, tos kraujosruvos kojoje buvo gerai matomos, tačiau jau kaktoje nebesimatė sumušimo žymių, tik toje vietoje dar jautė skausmingumą. Konflikto metu D. V. jai koja spyrė į kairįjį šoną, spyrė jai stovinčiai, nuo gauto smūgio į šoną ji nuvirto ant lovos. Tada ji kėlėsi nuo lovos, atsistojo ir tuo metu D.V. jai savo kakta į jos kaktą smūgiavo ne mažiau 3 smūgius, nuo suduotų smūgių jai skaudėjo, vėliau smarkiai paraudo, ji nuo gautų smūgių buvo nugriuvusi ant lovos. Viskas vyko vaikų miegamajame kambaryje, ant viengulės lovos. Tos lovos kraštas yra medinis, gali būti kad kai D.V. jai spyrė arba tada kai sudavė smūgius kakta, ji tais atvejais nugriūdavo ant lovos, tai kažkuriuo metu kai griuvo ji galimai užsigavo kairės kojos blauzdą, bet tada skausmo nejuto. Tik kai po kelių dienų pastebėjo kraujosruvas, apgalvojo kaip jos galėjo atsirasti ir suprato, kad tada kai buvo pargriauta ant lovos. Tos kraujosruvos ant kairės kojos tikrai atsirado nuo D.V. veiksmų, pati neužsigavo, tik tiek kad negali paaiškinti kuriuo momentu, ar kai griuvo nuo spyrio ar kai griuvo nuo smūgių į kaktą. Kaip sakė jai tuo metu kojos nesuskaudo, nejuto skausmo, jai skaudėjo tik smūgis į šoną ir smūgiai į kaktą, kitose kūno vietose nieko nejautė. Tada jis išėjo iš kambario ir netrukus grįžo su virtuviniu peiliu rankose. Ar tą peilį atsinešė iš kambario, ar virtuvės nematė, tik galvoja kad iš virtuvės, nes įprastai tas peilis ten ir būna. Jis grįžo pas ją į kambarį, ji sėdėjo ant tos pačios lovos. Jis ją pargriovė, ranka ir kūnu ją laikė prispaudęs prie lovos gulinčią ant nugaros ir peilį pridėjęs prie kairiojo skruosto ašmenimis pamažu braukė taip jai įpjaudamas. Įpjovė negiliai, odos paviršių. Ji tuo metu labai išsigando. Ji iš jo rankų ištraukė tą peilį, D.V. išėjo į lauką. Peilį ji nunešė ir padėjo virtuvėje. Netrukus D.V. vėl grįžo į kambarį jau atsinešė didelį peilį, tokį senovinį durklą, kurį jis jau seniai turėjo. Tą durklą D.V. turėjo dar iki jiems susipažįstant, laikė namo koridoriuje. Iš kur jis buvo gavęs tą durklą, ji nežino. D.V. tą durklą įrėmė jai į krūtinę ir spausdamas jį, jai grasino kad jei apie įvykį praneš policijai, nebegyvens. Ji dėl tokio jo elgesio labai išsigando, galvojo jog tikrai jis gali ją nužudyti, padurti. Ji iš baimės pradėjo verkti, sakyti jam kad tikrai policijos nekvies. Tada jis nuo jos atsitraukė. Dar bandė iš jos atimti telefoną, bet jam nepavyko, jis ištraukė tik telefono dėkliuką. Tada D.V. nuėjo į jų bendrą miegamojo kambarį. Ji tuo metu paskambino 112, pranešė apie įvykį. D.V. girdėjo kaip skambina, jis kambaryje persirengė kitus rūbus, pasiėmė piniginę, pasiėmė durklą ir išėjo į lauką. Kur jis išėjo nepasisakė. Kol laukė policijos ji dar paskambino savo mamai, pasisakė kas nutiko tarp jos ir D.V. Kai atvyko policija, D.V. surado jų sodybos pirtelėje. Ji pareigūnams virtuvinį peilį, kuriuo jai įpjovė į skruostą pateikė, o durklą pareigūnai surado pirtelėje. Ji byloje civilinio ieškinio nereiškia, turtinės žalos nepatyrė. Ji jau kreipėsi dėl skyrybų, planuoja su D.V. išsiskirti ir nebegyveni su juo (1 t., b. l. 81-84).

13. 2026 m. vasario 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji M. V. pateikė virtuvinį peilį, kuriuo, jos teigimu, sutuoktinis jai sužalojo skruostą (1 t., b. l. 53-55).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. nustatyti odos įbrėžimas kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Odos įbrėžimas padarytas aštriu, pjaunančių savybių daiktu, galimai peilio geležte, ar panašiai, vienu trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu, ar paviršiumi, galimai tokiu suduodant, ar panašiai, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu M. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų M. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 69).

15. Liudytojos V. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog apklausos metu liudytoja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime gyvena jos dukra M. V. su savo vyru D. V. bei dviem nepilnamečiais vaikais. Dukra turi sūnų R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra su vyru jau daugiau kaip dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra su vyru remontuojasi namą, tvarkosi aplinką. Dukra su vyru sutaria vidutiniškai. Jų santykiuose būna ir pykčio, ir gerų dienų, daugiau būna pykčio dienų. Jis yra savimyla, pagyrūnas. Kiek jai žinoma, žentas namuose pritingi. Namuose daugiausiai dukra dirba viena, jai vienai tenka ir ūkio ir namų ruošos darbai. Alkoholio žentas nevengia. Būna ir toks laikas, kai žentas alkoholio nevartoja kurį laiką. Žentas anksčiau ne kartą yra skriaudęs jos dukrą. Dukra jai mažai pasakoja apie netinkamą savo vyro elgesį . Liudytoja yra mačiusi, kaip žentas ne kartą savo galva yra trenkęs dukrai į kaktą, ranka trenkęs į šoną, pastūmęs. Daugiausiai tokį žento elgesį išprovokuodavo alkoholis, blaivus prieš ją naudodavo psichologinį smurtą. Į jos duodamas pastabas žentas nereaguodavo. Žentas dažniausiai smurtaudavo prieš silpnesnį asmenį, t. y. prieš savo žmoną. Kadangi liudytoja yra stipresnio charakterio, tai prieš ją žentas niekada nėra nieko blogo pasakęs ar padaręs. 2026 m. vasario 11 d. liudytoja su savo dukra M.V. buvo išvykusi į Pasvalio miestą. Jos anūkai buvo namuose su D.V. Joms grįžus į (duomenys neskelbtini) k., ji dukrą nuvežė į jos namus. Nuvykus pas dukrą į namus, anūkai pradėjo sakyti, kad nori pas ją į svečius. Anūkai susirinko savo daiktus ir liudytoja su jais grįžo į savo namus. Dukra pasiliko namuose su savo vyru. Su dukra sutarė, kad anūkai pas ją bus iki 2026 m. vasario 12 dienos. Kai dukrą parvežė į namus, jos vyras namuose buvo blaivus, namai buvo pakūrenti, aptvarkyti, vaikais buvo pasirūpinta. Žentas su ja ir M.V. bendravo paprastai, nebuvo jokio kivirčo ar jo užuominų. Vakare, kiek buvo valandų, nepamena, anūkas R. pasakė, kad jis kalbėjo su mama, kuri pasakė, kad D.V. pradėjo „durniuoti“. Liudytoja suprato, kad žentas muša jos dukrą. Liudytoja iš karto skambino dukrai. Į pirmą skambutį jai dukra neatsiliepė. Praėjus nedaug laiko ji vėl skambino dukrai ir tada ji atsiliepė. Dukra jai pasakė, kad D.V. pasiėmė peilį. Liudytoja dukrai liepė skambinti policijai. Praėjus kiek laiko ji vėl skambino dukrai, klausti kas vyksta. Dukra pasakė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, o tai išgirdęs D.V. persirengė ir išėjo iš kambario su peiliu. Dukra minėjo, kad žentas su peiliu išėjo į daržinės pusę, kad dar pati bandė sekti jį kur jis eina. Liudytoja dukrai pasakė, kad neitų iš paskos, o eitų į namus, kadangi neaišku ką jis gali padaryti. Tada dukra nuėjo į namus ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Pati nuvažiavusi pas dukrą į namus nebuvo. Kalbėdama su dukra, iš jos balso suprato, kad dukra yra išgėrusi. Kadangi D.V. elgėsi netinkamai dukros atžvilgiu, suprato, jog jis taip pat yra neblaivus. Po to su dukra nebendravo, kadangi pas ją į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Po kelių valandų jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi dukra pradėjo pasakoti kas vyko. Dukra jai pasakė, kad ji su D.V. namuose vartojo alkoholį ir tarp jų įvyko konfliktas. Dukra jai sakė, kad žentas jai sudavė savo galva į kaktą, rankomis sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas, pasakė, kad peiliu perpjovė jai žandą. Liudytoja pasibaisėjo žento elgesiu. Šitoks žiaurus žento elgesys prieš dukrą buvo pirmą kartą. Jos dukra dažnai alkoholio nevartoja. Viso šito konflikto jos anūkai nematė (1 t., b. l. 97-100).

16. Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus 2026 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas durklas yra pramoninės gamybos (Vokietija), kovinis, šautuvo Mauser K98, durklas-bajonetas „98/05 Bucher“ ir priskiriamas prie duriamojo-pjaunamojo pobūdžio šaltųjų D kategorijos ginklų (1 t., b. l. 60-63).???

17. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

18. BK 145 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-238/2016).

19. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad D. V. 2026 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 18 iki 20 valandos, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ir vaikų miegamajame kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę M. V., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia įspirdamas jai į kairįjį šoną, kakta suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius M. V. į kaktą ir dėl to jai nugriuvus, atsineštu virtuviniu peiliu tyčia sutuoktinei įpjaudamas kairįjį skruostą, padarydamas jai odos įbrėžimą kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. V. sveikatą bei šautuvo „Mauser K98“ durklą – bajonetą, priskiriamą duriamojo – pjaunamojo pobūdžio šaltiesiems D kategorijos ginklams, įremdamas jį M. V. į krūtinę ir žodžiais grasindamas, kad ji nebegyvens, savo veiksmais grasino nužudyti nukentėjusiąją M. V. arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo D. V. veikimo būdas – tyčinis nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, jos skruosto sužalojimas virtuviniu peiliu, atsinešto durklo įrėmimas jai į krūtinę ir žodinis grasinimas, kad nukentėjusioji nebegyvens, buvo akivaizdus siekis įbauginti nukentėjusiąją, o ši turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas ir išsigąsti, ko akivaizdžiai kaltinamasis ir norėjo. Pažymėtina, kad grėsmės įspūdį sustiprino ir prieš nukentėjusiąją panaudotas fizinis smurtas. Dėl šių aplinkybių nukentėjusioji M. V. grėsmę vertino kaip realią. Kaltinamasis D. V. suprato, jog grasinimą nužudyti išsakė ir išreiškė tokia forma, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą patikėti, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

20. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte pareikštame kaltinimą nurodyta, kad kaltinamasis 2026 metų vasario 11 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), vaikų miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia įspyrė savo sutuoktinei nukentėjusiajai M. V. į kairįjį šoną, po to kakta sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius M. V. į kaktą, nuo suduotų smūgių nukentėjusioji buvo nugriuvusi ant lovos. Tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinime nurodyti veiksmai buvo atliekami nuo 18 iki 20 val., be to veiksmai buvo atliekami ne tik miegamajame, tačiau ir vaikų miegamajame kambaryje, todėl dalis kaltinimo yra tikslinama nurodant, kad: D. V. 2026 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 18 iki 20 valandos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), miegamajame ir vaikų miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu miegamajame tyčia įspyrė savo sutuoktinei nukentėjusiajai M. V. į kairįjį šoną, po to vaikų miegamajame kambaryje kakta sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius M. V. į kaktą, nuo suduotų smūgių nukentėjusioji buvo nugriuvusi ant lovos.

21. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

22. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

23. Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius) ir pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei (XIX skyrius). Teismo posėdžio metu jis kaltu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. D. V. ankstesnis teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už analogišką nusikaltimą prieš tą pačia nukentėjusiąją, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, iš viso už tyčinius nusikaltimus teisiamas septintą kartą, kaltinamąjį pripažįsta recidyvistu.

25. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad jis baustas už ANK 428 straipsnio 3 dalies, 424 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies, 431 straipsnio 3 dalies, 417 straipsnio 3 ir 5 dalies pažeidimus (1 t., b. l. 151-157). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t. b. l. 164), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 161).

26. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkiančias aplinkybes bei visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad parenkant bausmės rūšį kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jo terminą nustatant artimą bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Kadangi D. V. abi nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apėmus švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

27. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

28. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis). Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018).

29. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nuosprendžio 23-25 punktuose nurodytas aplinkybes, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiltuoju metų laiku dirba, savo elgesį vertina neigiamai, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. V. atidedant 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Tokiu būdu D. V. suteikiama galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo.

30. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6, 7 dalimis, BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tame tarpe ir alkoholio, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu.

31. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio pagrindu, kaltinamasis laikinai sulaikytas nuo 2026 m. vasario 11 d. 23.50 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, D. V. nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

32. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

33. Kaltinamajam D. V. teisiamojo posėdžio metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, jo gynybinės pozicijos, procesinio elgesio ar gynėjo dalyvavimo realaus poreikio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. V. skirti pareigas – dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d., 9 p., BK 72² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies, 8 punktu, 72¹ straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. V. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, šešių mėnesių laikotarpiui, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti D. V. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 11 d.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: durklą, popieriniame pakete Nr. 1 ir peilį, popieriniame pakete Nr. 2, saugomus Panevėžio apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nepriteisti iš D. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam asmeniui nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.