- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 1-363-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04667-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnį 1 dalį,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2015 m. sausio 20 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, atėjęs į kambarį pas savo dukrą L. R., kuri tuo metu sėdėjo ant sofos, garsiai sakydamas, kad ją nužudys, vieną kartą delnu sudavė į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. K. 2015 m. kovo 21 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,02 promilės girtumo laipsnis), kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė savo dukrai L. R. į veido dešiniąją pusę, sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2015 m. sausio 20 d., tikslios valandos neprisimena, galėjo būti apie 22 val., atėjo namo. Nukentėjusiajai sakė, kad ji nemoka už butą, kad susidarė didelis įsiskolinimas. Kol jis sėdėjo kalėjime, ji įsiskolino 12000 Lt. Pradėjo kalbėtis, vėliau – bartis. Jokių smūgių L. R. jis nesudavė, nužudyti negrasino. Tiesiog susipyko, L. R. nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad iš dalies pripažįsta kaltę, jis tik pripažįsta, kad vieną kartą nukentėjusiąją pastūmė. Galėjo būti, kad stumdamas per veidą, pataikė į akį. Jis klausė nukentėjusiosios, kada ji baigs gerti. Jos nemušė, apklausos protokole (t. 1, b. l. 46-47) prirašė nesąmonių. Įvykio liudytojų nebuvo. 2015 m. kovo 21 d. jis taip pat tik kalbėjosi su nukentėjusiąja, kuri buvo gerokai išgėrusi. Namuose buvo ir jos sugyventinis A. N. Grįžęs namo juos jau rado namuose. Nukentėjusioji su sugyventiniu vartojo alkoholį. Jis namo parėjo su kaimyne L., buvusia nukentėjusiosios drauge. Sėdėjo, L. pradėjo su nukentėjusiąja bartis. Nežino, kodėl jos barėsi, lyg ir kažkuri pavogė mobilų telefoną. Po to L. R. vėl iškvietė policiją, pasakė, kad jis tris kartus jai sudavė. Jį sulaikė. Kai L. barėsi su L. R., jos stovėjo viena priešais kitą, tada susikibo. Jis jas išskyrė. L. nuėjo į savo namus, o pas jį atvažiavo policija ir jį sulaikė. L. R. jį apkalba, sakė, kad jį vis tiek pasodins. Nukentėjusioji visą laiką geria, būna namuose, net jo buvusi žmona išvažiavo iš namų ir gyvena kaime. Jam skaudu, kad susidarė tiek daug skolų dėl buto, skolos eina jiems – jam ir jo buvusiai žmonai, o L. R. gyvena ir daro skolas. Jam sakė, kad jis gali dukrą išregistruoti iš buto, bet dabar jam uždrausta patekti į butą. Abiejų įvykių metu jis buvo išgėręs alaus, bet apsvaigęs nebuvo, viską normaliai prisimena. Policijai sakė, kad pastūmė L. R. Mano, kad L. R. neskaudėjo nuo pastūmimo, nes nebuvo smūgio. Jis klausė dukters, kaip jinai jį pasodins. Dukra atsakė, kad pasodins ir dabar apie jį rašo nesąmones. Prisipažįsta dėl konflikto, o ne dėl to, kad ją mušė. Su dukra L. R. kalbėjo apie buto pardavimą.
Nukentėjusioji L. R. apklausiama teisme parodė, kad jau praėjo nemažai laiko, todėl apie įvykius prisimena nedaug. 2015 m. sausio 20 d. kaltinamasis gavo pašalpą, prisigėrė ir namuose pradėjo prie jos lįsti. Namuose ji buvo viena. Tuo metu, kai parėjo tėvas, ji buvo kambaryje. Jai atrodo, jog alkoholio ji nevartojo, buvo blaivi. Alkoholį vartoja nedažnai. Namo tėvas grįžo girtas ir kabinėjosi, varė iš buto. Tėvas, išėjęs iš kalėjimo, už butą nesumokėjo nė cento. Kol dirbo, mokesčius mokėjo ji. Kaltinamasis sakė, kad ją išmes į gatvę, o ji tylėjo. Tada tėvas pradėjo muštis – trenkė jai į veidą su dešinės rankos delnu, pataikė į skruostą, jai skaudėjo. Neprisimena, ar kas nors matė tą konfliktą. Neprisimena žodžių, kuriuos sakė kaltinamasis. Prisimena, jog kaltinamasis sakė „vis tiek tave nužudysiu“, kalbėjo agresyviu tonu. Į tai reaguodama ji iškvietė policiją. Dėl grasinimo ji bijojo, nes kaltinamasis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Konfliktų namie būna nuolat. Butas priklauso motinai ir kaltinamajam. Jos (t. y. L. R.) sugyventinis anksčiau mokėjo už butą, dabar nebemoka. Visą laiką pinigus duodavo kaltinamajam į rankas, o šis juos pragerdavo. Konflikto metu bute tikriausiai buvo ir A., tačiau po tiek laiko ji nelabai prisimena. Nieko negali paaiškinti dėl to, kad jai buvo nustatytas neblaivumas, nežino, ar jis buvo didelis. 2015 m. kovo 21 d. kaltinamasis vėl gavo pašalpą, prisigėrė ir kilo konfliktas dėl buto, vėl sakė, kad ją išmes iš buto. Tuo metu namie turbūt buvo jos draugas. Ji gėrė alaus, išgėrė maždaug litrą. Neprisimena, ar gėrė viena, ar su draugu. Ji tuo metu buvo namuose, kaltinamasis parėjo, atrodo, ne vienas, o su pažįstama L., buvusia jos drauge. Tėvas su L. gėrė virtuvėje, po to tėvas pradėjo prie jos kabinėtis, vėl sakė „išmesiu, nužudysiu“, pradėjo muštis. Su L. ji nekonfliktavo. L. buvo virtuvėje, o kaltinamasis atėjo į kambarį. Kambaryje gal buvo jos draugas. Kaltinamasis koridoriuje jai sudavė keletą kartų, gal tris kartus, tiksliai neprisimena. Tuo metu šalia jos nieko nebuvo. Policijai apie tai pranešė gal iš karto po smūgių, nelabai prisimena. Kai skambino policijai ir sakė, kad „norėjo primušti“, turėjo galvoje, kad kaltinamasis jai truputį trenkė per veidą, porą ar tris kartus. Policija matė, kad ji buvo mušta, o pas ekspertą nėjo, ns bijojo. Per akistatą ir advokatė matė, kad jos veidas sumuštas. Kai jos vaikinas dirba, kaltinamasis ją muša. Dėl antro įvykio irgi nedaug atsimena – kai kaltinamasis jai sudavė, jai skaudėjo, akis buvo patinusi. Atvykę policininkai matė, kad jos kairė akis buvo paraudusi. Sausio 20 d. įvykio metu padarytos žymės ant veido gal ir buvo, bet paraudimas pasimatė ne iš karto. Abu kartus policiją kvietė ji pati. Tėvas buvo girtas. Kai tėvas būna girtas, jis pasidaro agresyvus, nežino, gal jis psichiškai nesveikas, pyktį išlieja tam, kas papuola – mušdavo mamą, vaiką. Kai tėvas nebūna išgėręs, tuomet grasinimų ir puolimų nebūna. O kai tėvas išgeria – ji bijo būti namuose. Kaltinamasis nužudė jos močiutę, kuri buvo senas ir gulintis žmogus, ją nužudė labai žiauriai. Kai sakė, kad ją (t. y. L. R.) nužudys, ji bijojo, nes porą kartų yra mačiusi kaltinamąjį su peiliu. Girdėjo, jog apklausiamas kaltinamasis sakė, kad ją tik pastūmė, tačiau kaltinamasis meluoja, nori išsisukti. Kovo 21 d. tėvas išgirdo, kad ji kviečia policiją, tada jis apsiramino, atvykus policijai buvo ramus, sakė, kad nieko nedarė, nieko nežino. Jos draugas A. gal ir galėjo matyti, kaip ją mušė, neprisimena. Tokių pačių įvykių buvo labai daug. Antrojo įvykio metu galėjo būti, kad L. šaukė ant jos ir link jos ėjo, ji taip galėjo sakyti tyrimo metu. L. matė, kaip kaltinamasis jai sudavė smūgius. Su L. ji nekonfliktavo, tačiau pastaroji ėjo link jos.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityta Bendrajame pagalbos centre 2015 m. kovo 21 d. užregistruoto pranešimo garso įrašo stenograma, iš kurios, be kita ko, matyti, jog į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris prašo atvykti policiją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), informuoja operatorę, kad tėvas norėjo ją ir jos vaikiną primušti, prisistato L. R. (t. 1, b. l. 64).
Iš 2015 m. liepos 13 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. R. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 84-85).
Liudytojas J. Č. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamąjį prisimena miglotai. Jeigu taip rašė tarnybiniame pranešime, vadinasi 2015 m. sausio 20 d. jis buvo atvykęs į butą (duomenys neskelbtini). Net ir pagarsinus tarnybinį pranešimą, įvykį sunkiai prisimena, detalių pasakyti negali. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo sužalota. Prašo tikėti tuo, kas parašyta tarnybiniame pranešime, nes buvo taip, kaip jame nurodyta. Per dieną važiuoja į tris ar keturis šeimyninius konfliktus. Neprisimena, kaip jautėsi ir elgėsi pranešėja, kai jis atvyko. Neprisimena, ar nukentėjusioji parodė mėlynę, ar jis ją pastebėjo pats. Patvirtina pagarsintus savo paaiškinimus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio J. Č. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 22.56 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. O. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš vieną valandą pranešėją sumušė jos tėvas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė neblaivi L. R., kuri teigė, jog jos tėvas R. K. taip pat buvo smarkiai išgėręs, ją sumušė, grasino nužudyti, daugiau nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo stipriai išgėrusi. Ant L. R. kairės veido pusės prie akies matėsi mėlynė. Kadangi abi pusės turėjo vienas kitam pretenzijų ir buvo neblaivūs, abu buvo pristatyti į 6 PK. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje buvo stipriai išgėręs, sakė, kad nieko nemušė (t. 1, b. l. 6-7).
Liudytoja A. L. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją iš matymo prisimena, bet įvykio nepamena. 2015 m. kovo 21 d. iškvietimo į (duomenys neskelbtini) gatvę neprisimena. Parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nes apklausiama sakė tiesą. Į panašius ar net tokius pačius įvykius ji vyksta labai dažnai, todėl laikui praėjus konkrečiai nieko neprisimena. Prašo vadovautis jos pirminiais parodymais, kadangi tyrėjui parašė ir pasakė tiesą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2015 m. kovo 21 d., apie 23.50 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. B., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas namuose triukšmauja, nori primušti pranešėją. Juos pasitiko pranešėja L. R., kuri paaiškino, kad jos tėvas R. K. sudavė jai į veidą. Ant moters dešinio skruostikaulio matėsi sumušimo žymė, paraudimas. Greitosios pagalbos moteris atsisakė. Bute dar buvo R. K. pažįstama moteris. Moteris paaiškino, kad konflikto nematė. R. K. apie įvykį nieko nepaaiškino. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino savo dukrai, sakė, kad jis jai parodys, kaip kviest ant jo policiją. Sulaikomas elgėsi ramiai, nesipriešino. Visi bute esantys asmenys buvo akivaizdžiai išgėrę (t. 1, b. l. 72).
Liudytojas A. N. apklausiamas teisme parodė, kad jis pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. Iš kaltinamojo anksčiau nuomojosi butą, su nukentėjusiąja gyvena kartu. 2015 m. sausio 20 d. dar negyveno kaltinamojo bute, ten gyveno tik nuo gegužės 10 d. Tą dieną vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo kaltinamasis, nukentėjusioji ir jis, bet jis namo išėjo anksčiau. Visi išgėrė daug. Konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta po kiekvienų išgertuvių. Tą dieną nukentėjusioji gavo smūgį į kairią veido pusę, tačiau jis smūgio nematė, buvo virtuvėje. Kiek smūgių sudavė kaltinamasis, jis nematė ir neklausinėjo. Prisimena, kad atvykę policijos pareigūnai liepė jam eiti namo. Smūgio žymės matėsi ne tą dieną, sužalojimą jis pamatė kitą dieną. Visi konfliktai vyksta po kiekvieno mėnesio 20 d., kadangi tą dieną išmokamos pensijos. Kai kaltinamasis gauna pensiją, kiekvieną mėnesį vyksta konfliktai. Jis būna darbe, bet paskui mato nukentėjusiosios mėlynes, išpešiotus plaukus. Kovo 21 d. jo turbūt nebuvo namuose, neprisimena. Prisimena, kad nuvažiavo į butą pasiimti daiktų, kas buvo bute neprisimena. L. pažįsta, tačiau neprisimena, ar ji buvo bute. Ką pasakojo tyrėjai, viskas parašyta teisingai, dabar nieko prisiminti negali. 2015 m. sausio 20 d. jis buvo virtuvėje, girdėjo, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji šaukė vienas ant kito, keikėsi, žodžių tiksliai atkartoti negali, neprisimena. Girdėjo grasinimus ir grasinimą nužudyti. Kaltinamasis grasino sakydamas, jog „paleis žarnas, pakars“. L. R. pastoviai bijo tėvo, jai jis (t. y. A. N.) išeina į darbą, ji išeina iš namų, nes jai nuolat grasinama. Kai būna blaivus, kaltinamasis negrasina. Jis L. R. kambaryje padarė dvi užsklandas, kad ji galėtų būti namuose. Kaltinamojo ji bijo dėl smurto. Sužalojimai ir mėlynės būna kas mėnesį, neprisimena, kada jis pamatė tas mėlynes.
Liudytojas P. B. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra vyr. patrulis. 2015 m. kovo 21 d., apie 23.50 val., buvo kažkas panaušaus į tai, kad neblaivus tėvas triukšmavo. Aplinkybes prisimena miglotai, nes panašių iškvietimų būna labai daug. Prisimena tik tas aplinkybes, kurias jis nurodė pagarsintame apklausos protokole, detalių nepamena. Jeigu buvo smūgis, matėsi paraudimas ir tiek, konflikte nedalyvavo. Kartu buvo dar kažkokia draugė, kiek pamena, jie abu buvo neblaivūs. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ką nukentėjusioji paaiškino, tą ir parašė tarnybiniame pranešime, o kaip iš tiesų atsirado paraudimas, nežino.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2015 m. kovo 21 d., apie 23.50 val. patruliuojant kartu su patrule A. L., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas namuose triukšmauja, nori primušti pranešėją. Atvykus minėtu adresu, pranešėja L. R. paaiškino, kad neblaivus jos tėvas R. K. sudavė jai ranka į veidą. Ant moters dešinio skruostikaulio matėsi paraudimas, nuo greitosios pagalbos moteris atsisakė. Bute be dukters ir tėvo dar buvo R. K. pažįstama moteris. Konflikto, kaip paaiškino minėta moteris, kuri jiems neprisistatė, nematė, nes jie sėdėjo kambaryje, o konfliktas tarp tėvo ir dukters įvyko tėvui išėjus iš kambario. R. K. apie įvykį jiems nieko nepaaiškino, tačiau grasino susidorojimu su dukra, sakydamas “aš tau dar parodysiu”, “ką, tu ant tėvo kvieti policiją”. Sulaikomas elgėsi ramiai ir nesipriešino. Pati pranešėja elgėsi adekvačiai (t. 1, b. l. 70).
Kadangi liudytojos L. S. teisiamojo posėdžio metu apklausti nepavyko dėl objekyvių priežasčių (šaukimas į 2016 m. kovo 17 d. posėdį jai buvo įteiktas pasirašytinai, tačiau liudytoja neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos; į 2016 m. kovo 30 d. posėdį liudytoją buvo nutarta atvesdinti, tačiau jos atvesdinti nepavyko, gautas tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog L. S. yra gydymo įstaigoje) ir proceso dalyviai pageidavo pagarsinti jos parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2015 m. kovo mėn, tikslios dienos neprisimena, bet buvo šeštadienis, apie 21.00 val., ji atėjo į svečius pas R. K., gyvenantį netoli jos, kitoje gatvėje, bet tikslaus adreso pasakyti negali. Žino, kad (duomenys neskelbtini) butas. Anksčiau ji su R. dukterimi L. yra kartu dirbusi. Pas ją užeidavo, ir po to, kai iš įkalinimo įstaigos sugrįžo R. K., susipažino ir su juo. Tą vakarą, jai atėjus, L. buvo namuose su savo draugu A. savo kambaryje. A. pavardės nežino, kur gyvena nežino, anksčiau jau buvo jį mačiusi pas L. Ką jie ten darė nežino, tikriausiai gėrė. Su R. K. ji atsisėdo virtuvėje. Ji buvo atsinešusi užkandos, alaus. Sėdėjo, gėrė, bendravo. Kažkuriuo momentu į virtuvę atėjo L. ir tarp jos su R. K. kilo žodinis konfliktas, net nagali tiksliai pasakyti dėl ko, bet L. tėvą įžeidinėjo visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji buvo girta. Ji (ji, t. y. L. S.) bandė užsistoti R. K. ir tada L. užsipuolė žodžiais ją, pradėjo varyti ją lauk, keikti. Ji atsistojo, o L. nestipriai ją pastūmė. Tada R. K. pastūmė L., kad ji nuo jos atsitrauktų. Jis pastūmė L. nestipriai, stumdamas jai nesudavė, o tiesiog delnais atstūmė. L. iškart nubėgo į kambarį ir iškvietė policiją. Prasidėjus konfliktui kažkuriuo metu į virtuvę atėjo A., bet kada tiksliai jis atėjo ir ką jis matė negali pasakyti. Ji taip pat buvo išgėrusi, todėl visų konflikto detalių papasakoti negali, bet tikrai žino, kad R. K. L. nemušė ir niekur jau nesudavė, o kaip jau minėjo, tik pastūmė, kad atitrauktų nuo jos. Tą vakarą bute pas R. K., išskyrus juos keturis, po to kai ji atėjo, daugiau niekas neatėjo ir jokių kitų svečių ar pažįstamų nebuvo. Žino, kad kai išgeria, L. su tėvu konfliktuoja labai dažnai. Kaip supranta, L. nori, kad tėvas išsikraustytų ir jai liktų butas (t. 1, b. l. 74).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. sausio 20 d. 22.55 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjos, prisistačiusios L. R., pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš vieną valandą ją sumušė jos tėvas (t. 1, b. l. 9).
Iš 2015 m. sausio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), kaip teigė L. R., ją sumušė R. K., grasino nužudyti. Ant L. R. kairės veido pusės, prie akies matėsi mėlynė (t. 1, b. l. 6-7).
Iš 2015 m. sausio 20 d. L. R. pareiškimo matyti, jog L. R. pareiškė, kad ji buvo sumušta 2015 m. sausio 20 d., tėvas jai sudaužė akį ir galvą, grasino nužudymu (t. 1, b. l. 8).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog 2015 m. sausio 20 d., 23.28 val. L. R. buvo nustatytas 3,24 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 20, 21).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio R. V. 2015 m. sausio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 23.20 val., į 6 PK Operatyvaus valdymo poskyrį iš (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pristatytas pilietis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nuo jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jis R. K. pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba. R. K. papūsti į alkoholio matuoklį nesugebėjo (t. 1, b. l. 91).
Iš 2015 m. kovo 9 d. apžiūros protokolo bei stenogramos matyti, kad jame yra aprašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro dėl 2015 m. sausio 20 d. įvykio (t. 1, b. l. 16, 17).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. kovo 21 d., 23.43 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos, kuri prisistatė kaip L. R., pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jos neblaivus tėvas namuose kelia triukšmą, norėjo primušti pranešėją ir jos vaikiną (t. 1, b. l. 56).
Iš 2015 m. kovo 21 d. patrulės A. L. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2015 m. kovo 21 d., apie 23.50 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. B., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus tėvas namuose kelia triukšmą, norėjo primušti pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. R., kuri paaiškino, kad jos tėvas R. K. sudavė jai ranka į veidą. Smurtu įtariamas asmuo nieko neaiškino, jų (t. y. policijos pareigūnų) akivaizdoje, jiems būnant bute, grasino susidorojimu su dukra. Dėl šio įvykio R. K. buvo pristatytas į 6 PK apie 0.35 val., pristatymo metu jis elgėsi ramiai (t. 1, b. l. 54-55).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. kovo 22 d., 1.11 val. R. K. nustatytas 2.02 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 107, 108).
Iš 2015 m. birželio 8 d. apžiūros protokolo bei stenogramos matyti kad juose aprašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro dėl 2015 m. kovo 21 d. įvykio (t. 1, b. l. 63, 64).
Iš asmens duomenų matyti, jog L. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (t. 1, b. l. 23, 96).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė ir apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. sausio 20 d., tikslios valandos neprisimena, galėjo būti apie 22 val., atėjo namo. Nukentėjusiajai sakė, kad ji nemoka už butą, kad susidarė didelis įsiskolinimas. Kol jis sėdėjo kalėjime, ji įsiskolino 12 000 Lt. Pradėjo kalbėtis, vėliau – bartis. Jokių smūgių L. R. jis nesudavė, nužudyti negrasino. Tiesiog susipyko, L. R. nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Pripažįsta, kad vieną kartą nukentėjusiąją pastūmė. Galėjo būti, kad stumdamas per veidą, pataikė į akį, tačiau jos nemušė. 2015 m. kovo 21 d. jis taip pat tik kalbėjosi su nukentėjusiąja, kuri buvo gerokai išgėrusi. Namuose buvo ir jos sugyventinis A. N., jie abu vartojo alkoholį. Jis namo parėjo su kaimyne L., kuri pradėjo su nukentėjusiąja bartis. O po to L. R. vėl iškvietė policiją, pasakė, kad jis tris kartus jai sudavė. Kai L. barėsi su L. R., jos stovėjo viena priešais kitą, tada susikibo, jis jas tik išskyrė.
Teismas pažymi, kad tokie kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jie iš dalies neatintinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl laikytini gynybine versija, kurią iš dalies paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas remiasi tik ta kaltinamojo parodymų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. K. pripažino, jog žodinio konflikto metu dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė dukrai per veidą, į kurią tiksliai vietą nepamena, gal į akį. Trenkė tik vieną kartą, daugiau nemušė. Kad nužudys negrasino (t. 1, b. l. 46-47). Apklausiamas teisme dėl 2015 m. sausios 20 d. veikos R. K. pripažino tik pastūmęs nukentėjusiąją, galėjo būti, kad stumdamas per veidą pataikė į akį, tačiau jos nemušė ir negrasino nužudyti. Taig teisme kaltinamasis neigė mušęs nukentėjusiąją ir tvirtino, kad ją tik pastūmė. Visgi pažymėtina, kad nukentėjusioji L. R. tokią kaltinamojo versiją iš dalies paneigė ir teigė, kad 2015 m. sausio 20 d. kaltinamasis gavo pašalpą, prisigėrė ir namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas pradėjo muštis – trenkė jai į veidą dešinės rankos delnu, pataikė į skruostą, jai skaudėjo. Tiksliai neprisimena žodžių, kuriuos sakė kaltinamasis, tačiau prisimena, jog kaltinamasis sakė „vis tiek tave nužudysiu“, kalbėjo agresyviu tonu. Tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtino liudytojas A. N., kuris apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo kaltinamasis, nukentėjusioji ir jis, bet jis namo išėjo anksčiau. Visi išgėrė daug. Konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta po kiekvienų išgertuvių. Tą dieną nukentėjusioji gavo smūgį į kairią veido pusę, tačiau jis smūgio nematė, buvo virtuvėje. Kiek smūgių sudavė kaltinamasis, jis nematė ir neklausinėjo. Prisimena, kad atvykę policijos pareigūnai liepė jam eiti namo. Smūgio žymės matėsi ne tą dieną, sužalojimą jis pamatė kitą dieną. Be to, girdėjo, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji šaukė vienas ant kito, keikėsi, žodžių tiksliai atkartoti negali, neprisimena. Girdėjo grasinimus ir grasinimą nužudyti. Kaltinamasis grasino sakydamas, jog „paleis žarnas, pakars“. Pažymėtina, kad tokius nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus atitinka ir teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno J. Č. parodymai, kuriais jis patvirtino jo paties tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytas aplinkybes, t. y. kad 2015 m. sausio 20 d., apie 22.56 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš vieną valandą pranešėją sumušė jos tėvas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė neblaivi L. R., kuri teigė, jog jos tėvas R. K. taip pat buvo smarkiai išgėręs, ją sumušė, grasino nužudyti, daugiau nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo stipriai išgėrusi. Ant L. R. kairės veido pusės prie akies matėsi mėlynė (t. 1, b. l. 6-7). Šias aplinkybes atitinka ir 2015 m. kovo 9 d. apžiūros protokole bei stenogramoje aprašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro dėl 2015 m. sausio 20 d. įvykio (t. 1, b. l. 16, 17). Iš asmens duomenų matyti, jog L. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (t. 1, b. l. 23, 96).
Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais teismas šalina iš kaltinimo nuorodą apie tai, kad R. K. nukentėjusiajai L. R. sudavė kumščiu, ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, kadangi abu šie asmenys apklausiami teisme nurodė tik vieną sudavimą plaštaka. Dėl šių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad L. R. yra kaltinamojo dukra, teismas konstatuoja, kad R. K. 2015 m. sausio 20 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, atėjęs į kambarį pas savo dukrą L. R., kuri tuo metu sėdėjo ant sofos, vieną kartą delnu sudavė į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kartu teismas konstatuoja, kad šio įvykio metu kaltinamasis R. K. grasino nukentėjusiajai L. R., jog ją nužudys ir taip patdarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014 ir kt.). Kaip jau pirmiau minėta, pati nukentėjusioji L. R. apklausiama teisme patvirtino, kad jai buvo grasinama nužudyti, tai patvirtino ir liudytojas A. N., kuris šį grasinimą girdėjo būdamas kitame kambaryje, be to, tokios aplinkybės matyti ir iš 2015 m. sausio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 6-7), kurį teismo posėdyje patvirtino apklaustas liudytojas J. Č.. Šie įrodymai rodo, kad R. K. grasino nukentėjusiajai L. R. nužudymu ir šiai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog toks ketinimas gali būti įvykdytas, kadangi R. K. jau buvo teistas už nužudymą ir neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme dėl 2015 m. kovo 21 d. veikos parodė, kad jis taip pat tik kalbėjosi su nukentėjusiąja, kuri buvo gerokai išgėrusi, jos nemušė, tik išskyrė ją besibarančią ir susikibusią su jo drauge L., kuri taip pat gali patvirtinti, jog jis dukros nemušė. Vis tik ir šioje dalyje kaltinamojo parodymai kelia abejonių savo patikimumu bei nuoseklumu, juo labiau, kad juos paneigia kiti bylos įrodymai. Štai nukentėjusioji L. R. dėl šios veikos parodė, kad 2015 m. kovo 21 d. kaltinamasis gavo pašalpą, prisigėrė ir kilo konfliktas dėl buto, vėl sakė, kad ją išmes iš buto. Ji tuo metu buvo namuose, kaltinamasis parėjo, atrodo, ne vienas, o su pažįstama L., buvusia jos drauge. Tėvas su L. gėrė virtuvėje, po to tėvas pradėjo prie jos kabinėtis, vėl sakė „išmesiu, nužudysiu“ ir pradėjo muštis. Su L. ji nekonfliktavo. L. buvo virtuvėje, o kaltinamasis atėjo į kambarį. Kaltinamasis koridoriuje jai sudavė keletą kartų, gal tris kartus, tiksliai neprisimena. Tuo metu šalia jos nieko nebuvo. Policijai apie tai pranešė gal iš karto po smūgių, nelabai prisimena. Kai skambino policijai ir sakė, kad „norėjo primušti“, turėjo galvoje, kad kaltinamasis jai truputį trenkė per veidą, porą ar tris kartus. Tokius nukentėjusiosios parodymus apklausti teisme patvirtino liudytojai policijos pareigūnai P. B. ir A. L. Liudytojas P. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. kovo 21 d., apie 23.50 val. patruliuojant kartu su patrule A. L., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas namuose triukšmauja, nori primušti pranešėją. Atvykus minėtu adresu, pranešėja L. R. paaiškino, kad neblaivus jos tėvas R. K. sudavė jai ranka į veidą. Ant moters dešinio skruostikaulio matėsi paraudimas, nuo greitosios pagalbos moteris atsisakė. Bute be dukters ir tėvo dar buvo R. K. pažįstama moteris, kuri paaiškino, kad konflikto nematė, nes sėdėjo kambaryje, o konfliktas tarp tėvo ir dukters įvyko tėvui išėjus iš kambario. Panašias aplinkybes nurodė ir A. L., kuri taip pat patvirtino, kad atvykusi matė ant moters dešinio skruostikaulio sumušimą, paraudimą. Tokius pirmiau nurodytų asmenų parodymus patvirtina ir 2015 m. kovo 21 d. patrulės A. L. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 1, b. l. 54-55). Be to, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2015 m. kovo 21 d., 23.43 val., BPC buvo gautas pranešėjos, kuri prisistatė kaip L. R., pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jos neblaivus tėvas namuose kelia triukšmą, norėjo primušti pranešėją ir jos vaikiną (t. 1, b. l. 56). Šį pranešimą teismo posėdyje L. R. pakomentavo tai, kad, pasak jos, ji norėjo pranešti, jog kaltinamasis jai truputį trenkė per veidą, porą ar tris kartus. Remdamasis pirmiau nuroytais įrodymais, faktu, kad ant nukentėjusisios veido buvo paraudimas, sumušimo žymė, teismas sprendžia, kad kaltinamasis suduodamas smūgį sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji abejojo dėl suduotų smūgių skaičiaus, teismas tikslina kaltinimą ir konstatuoja, kad šio įvykio metu kaltinamasis nuknetėjusiajai sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą. Pažymėtina, kad L. R. yra kaltinamojo dukra, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, nes iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2015 m. kovo 22 d., 1.11 val. R. K. nustatytas 2.02 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 107, 108).
Teismas atmeta šioje dalyje kaltinamojo argumentus, kad faktą, jog šio įvykio metu nesmurtavo prieš L. R. patvirtino liudytoja L. S., kuri neva matė visą konfliktą. Pažymėtina, kad išties, bylos duomenimis, L. S. įvykio metu buvo aktualiame bute, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji parodė, jog momento, kai kaltinamasis jai sudavė, L. S. nematė, nes buvo virtuvėje, o smūgio ji sulaukė koridoriuje. Tokį faktą iš dalies patvirtina policijos pareigūnų P. B. ir A. L. parodymai apie tai, kad bute buvusi kita moteris nieko dėl įvykio paaiškinti negalėjo, nes įvykio nematė, kadangi buvo kitame kambaryje, o konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo jiems išėjus iš kambario. Tai matyti ir iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 70).
Dėl R. K. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš artimąjį giminaitį – dukterį bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Nustatoma ir įvertinama kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – gyvena kartu su savo dukra, t. y. nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 93, 96), oficialiai nedirba (t. 1, b. l. 97, 110, 115), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 116-119, 120), anksčiau kartą teistas už nužudymą (t. 1, b. l. 99, 111-112, 113-114), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VŠĮ Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 102, 105), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 103, 104). Kartu teismas įvertina ir nukentėjusiosios elgesį (nuolatinį girtavimą, skolų už butą sudarymą), kuris, pasak kaltinamojo, buvo jo veiksmų priežastis, nors ir menkavertė. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, faktą, kad naujas veikas jis padarė būdamas neseniai paleistas iš įkalinimo vietos, teismas sprendžia, kad R. K. pavojingas aplinkiniams, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją L. R. 2015 m. sausio 20 d.) paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 21 d.).
R. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. sausio 20 d. 23.10 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 20.05 val. (t. 1, b. l. 51, 52), taip pat nuo 2015 m. kovo 22 d. 0.35 val. iki 2015 m. kovo 22 d. 15.03 val. (t. 1, b. l. 81, 82), suimtas nuo 2016 m. vasario 29 d, 8.00 val. Šis laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.
R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš R. K. 169,88 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (t. 1, b. l. 148), netenkintinas, nes gynėjo dalyvavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi pripažintas būtinu. (t. 1, b. l. 135).
Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (du kompaktiniai diskai, kuriuose įrašyti garso įrašai dėl 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. kovo 21 d. įvykių), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. sausio 20 d.) ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, padaryta 2015 m. kovo 21 d.) ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (veikos, padarytos 2015 m. sausio 20 d.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2015 m. kovo 21 d.) ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. 23.10 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 20.05 val. (viena diena), taip pat nuo 2015 m. kovo 22 d. 0.35 val. iki 2015 m. kovo 22 d. 15.03 val. (viena diena), taip pat laiką, išbūtą suėmime nuo 2016 m. vasario 29 d. 8.00 val.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (du kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti garso įrašai dėl 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. kovo 21 d. įvykių), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.