Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-25 · Administracinė byla Nr. I-6642-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
I-6642-208/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6642-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01261-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,dalyvaujant pareiškėjui R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. vasario 23 d. jis buvo laikomas LAVL nežmoniškomis sąlygomis. Kameros nuolat buvo perpildytos, jose buvo šalta, drėgna, trūko oro, tamsu, nuo sienų luposi dažai, neužtikrinta tinkama ventiliacija bei natūralus apšvietimas, kamerose buvo rūkoma. Atvykstant, ar išvykstant etapu, asmens apžiūra daroma antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas bei buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17, 118).

LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos) ir Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (28,49 kv. m, 6 lovos), nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. sausio 27 d. – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m, 8 lovos), nuo 2015 m. sausio 30 iki 2015 m. vasario 3 d. – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m, 8 lovos), nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. kovo 25 d. – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m, 8 lovos).

Nurodo, jog statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, nevedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei langai kas užtikrina tinkamą oro ventiliaciją. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog LAVL Chirurgijos skyriuje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo procedūrų metu būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. LAVL patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra uždrausta rūkyti, tokio įpareigojimo imperatyviai laikosi ir LAVL personalas, o tokio pobūdžio informacija yra iškabinta visose LAVL patalpose, taip pat, iškabinti įspėjamieji užrašai ir ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Teigia, jog patalpa, kurioje atliekama asmens krata atitinka visus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HM 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 14, 26), pareiškėjas LAVL buvo gydomas periodiškai nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. kovo 25 d. Iš šių duomenų matyti, jog iš pareiškėjo 116 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Iš teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos nenustatyta, jog gydymas netinkamomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus (b. l. 18–22), tačiau konstatuotina, jog palatų perpildymas sukėlė pareiškėjui tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus

Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą, tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 87–90, 95–97), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 91). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, o patalpos yra minimaliai aprūpintos baldais, patvirtinta 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (b. l. 35).

Taip pat, iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog LAVL palatos galimai ne visada atitiko higienos normų reikalavimus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka deratizacijos ir dezinfekcijos (b. l. 46–49, 59–70, 98–109). Be to, LAVL yra nuolat tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris tikrina LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams (b. l. 27–34, 37–45, 53–54, 92–94). Nors pareiškėjo buvimo konkrečioje kameroje metu Visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti, tačiau 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo atliktas kameros Nr. 4 patikrinimas – higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo atliktas kameros Nr. 24 patikrinimas – higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 24 nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai, t. y. nukritusios keramikinės plytelės, vietomis nubyrėję dažai, 2015 m. lapkričio 26 d. buvo atliktas kameros Nr. 24 patikrinimas – higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. atlikti kameros Nr. 24 patikrinimai – higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Iš minėtų duomenų matyti, kad tam tikrais atvejais buvo nustatyti nežymūs higienos normų pažeidimai, tačiau grįžtamosios kontrolės metu jie būdavo pašalinti, todėl darytina išvada, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo gydymo LAVL metu, kameros-palatos galėjo nežymiai neatitikti higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog asmens apžiūra atvykus ar išvykstant iš LAVL yra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau tokie jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodo jokių asmens apžiūros aplinkybių. Tuo tarpu, LAVL atsiliepime nurodė, jog asmens krata atliekama vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka ir laikantis higienos normų reikalavimų. Abejoti tokiais teiginiais nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog LAVL patalpose buvo rūkoma, todėl jam teko kvėpuoti tabako dūmais, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ 7 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 110–114) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad LAVL buvo rūkoma, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.

Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 116 parų) bei tam tikri higienos normų reikalavimų neatitikimai, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1 700 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo R. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. T. 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius