- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- eI3-4647-535/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. J. pateikė teismui skundą ir prašo: 1) priteisti neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – už jos budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką, kuomet turėjo būti mokama 50 procentų jos vidutinio darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21; 2) priteisti delspinigius 0,08 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Paaiškina, kad ji yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja (šiuo metu esant tarnybiniam būtinumui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatomis, laikinai perkelta į Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjos pareigas).
Šalies argumentai
Pareiškėja dėsto faktines aplinkybes ir teigia, kad Departamentas nesumokėjo jai darbo užmokesčio dalį už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio.
Pareiškėja aptaria teisės aktų nuostatas, Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir nurodo, kad
jai pareiga dalyvauti Departamento operacijų centro veikloje numatyta pareigybės instrukcijose, tai yra Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės pareigybės aprašymo 6.20 punktas: „esant poreikiui pagal kompetenciją dalyvauja departamento Operacijų centro veikloje, pagal atskirus departamento direktoriaus nurodymus budėti kartu su paskirtais pareigūnais, esant būtinybei, bet kuriuo metu vykti į įvykių vietas“.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad eidama savo pareigas buvo įtraukiama į Budėjimo grafikus. Budėjimo grafikuose prie kiekvieno pareigūno nurodomas tarnybinis arba asmeninis pareigūno kontaktinis telefono numeris. Budėjimo grafikai derinami elektroniniu paštu, o suderinti išsiunčiami į Departamento Pajėgų valdymo valdybą Situacijų koordinavimo skyrių (toliau - SKS).
Kiekvieną mėnesį į elektroninį paštą buvo siunčiami derinimui Budėjimo grafikai. Ji privalėjo pasirinkti savaitę, kurią ji budės. Budintis pareigūnas budėjimo metu turi būti pasiekiamas Budėjimo grafike nurodytu kontaktiniu telefonu, kitaip tariant privalo ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko būti nuolat pasiekiamas ir paskambinus SKS pareigūnui, įvertinti gautą pirminę informaciją apie įvykį ir įvertinti, ar įvykis atitinka ekstremaliųjų įvykių kriterijus.
Šalies argumentai
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Budėjimo grafiko pabaigoje yra nurodyta pastaba „Apie pasikeitimus nedelsiant informuoti SKS vyresnįjį specialistą“. Tai tik įrodo, kad Budėjimo grafike įtraukti asmenys, su kuriais iš anksto buvo derinamos datos, privalėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošus situacijai, kai jam reikės atlikti neatidėliotinus veiksmus.
Pareiškėja pažymi, kad ji yra statutinė valstybės tarnautoja. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Statutas. Vadovaujantis Statuto 48 straipsnio 1 dalimi, pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų (toliau – pasyvus budėjimas).
Statuto 48 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato apmokėjimą, kad už pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio. Pasyvus budėjimas namuose gali būti taikomas tais atvejais, kai dėl darbo specifikos nėra žinoma, kiek pareigūnui reikės faktiškai dirbti budėjimo metu.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus, pasyvus budėjimas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Ji darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti pasyvaus budėjimo negalėjo, kadangi Departamente nebuvo patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka.
Pareiškėja nurodo, kad ji raštu kreipėsi į atsakovą ir prašė apskaičiuoti ir pateikti budėjimo namuose laiką bei apmokėti už budėjimo namuose laiką Statuto nustatyta tvarka. Atsakovas 2022-03-09 rašte Nr. 9.4-579 nurodė, kad Departamentas yra pilnai su ja atsiskaitęs, todėl neturi teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti už budėjimą namuose.
Pareiškėja akcentuoja, kad ji privalėjo vykdyti darbdavio nurodymus, o už jų nevykdymą galėjo susilaukti neigiamų padarinių. Ji privalėjo būti konkrečiu laikotarpiu nuolat pasiekiama, tai įrodo Budėjimo grafikai, iš kurių matyti, kad per mėnesį vieną kartą, septynias dienas buvo įtraukiama į ekstremalių situacijų valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai bei į Operacijų centro veiklą.
Pareiškėja pažymi, kad Departamento vadovybei buvo žinomas faktas, kad pareigūnams pavedama pasyviai budėti, kadangi sąrašai (Excel lentelė) su pasyviai budinčių pareigūnų vardais, pavardėmis buvo persiunčiami ir vadovybei, tai yra Departamento direktoriaus pavaduotojams M. K., G. S., tai įrodo elektroniniai laiškai. Mano, kad faktinis įpareigojimas jai būti nuolat pasiekiamai ir būti atsakinai už informacijos apie įvykius įvertinimą bei perdavimą, o išimtinais atvejais sušaukus Operacijų centrą, dalyvauti jo veikloje, suponuoja teisę į mokėjimą už pasyvaus budėjimo laiką ir išlieka nepaisant to, kad pasyvaus budėjimo laikas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Pareiga tinkamai įforminti institucijos dokumentus, įskaitant susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, besąlygiškai tenka darbdaviui. Atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius faktą, kad Departamente tinkamai buvo organizuojamas pareigūnų dalyvavimas ekstremalių situacijų valdyme bei Operacijų centro veikloje, tinkamai buvo apskaitomas darbo laikas bei mokamas darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pasyvaus budėjimo laikas pagal iš anksto atsiųstus grafikus buvo nustatomas viena savaitė per mėnesį . Ji budėjime namuose praleido 2 816 valandų per 2019-04-15 – 2020-06-21 laikotarpį. Pareiškėja paaiškina pagal kokias formules paskaičiuojamas Pasyviam budėjime praleistų valandų skaičius. Dar kartą akcentuoja, kad atsakovas nesumokėjo jai už pasyvaus budėjimo laikotarpį.
Pareiškėja nurodo, kad Statutas nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai išmokamo darbo užmokesčio mokėjimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos. Vadovaujantis DK nuostatomis, delspinigius privaloma pradėti skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos. Delspinigiai paskaičiuojami vadovaujantis delspinigių skaičiavimo formule (pradelsta suma x vėluojamų išmokėti dienų skaičius x 0,08 proc./100 proc.).
Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad darbo užmokesčio dalies nepriemoka susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turi būti priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad neneigia trijų metų senaties termino su darbo santykiais susijusiems reikalavimams, taigi tai reiškia, kad tokie reikalavimai darbdaviui gali būti reiškiami tris metus, tačiau darbdavio sprendimas darbuotojo reikalavimo netenkinti turi būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytais terminais.
Atsakovas paaiškina, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau – žiniaraščiai) ir tai yra vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys darbuotojams mokėtinas sumas. Žiniaraščiai, kuriuose ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pažymėtas pareiškėjos budėjimo faktas, yra dokumentai, įrodantys pareiškėjos darbo laiką, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas ir jos darbo užmokestis. Pažymi, kad šio ginčo atveju aktualūs žiniaraščiai (pridedama) nėra pareiškėjos ginčijami, nuginčyti ar kaip kitaip pripažinti negaliojančiais.
Atsakovas dėsto žiniaraščio pildymo tvarką ir paaiškintina, kad žiniaraščiuose žymėti budėjimo namuose faktą, pasyvaus budėjimo tvarka nebuvo reikalinga, kadangi pareiga budėti (nesant atskiros tvarkos) atsiranda įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimo, kuris paprastai įforminamas įsakymu, pagrindu. Tai reiškia, kad net ir nesant patvirtintos atskiros budėjimo tvarkos, pavesti pareiškėjai budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turėjo teisę Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu pareiškėjos poilsio laiku. Todėl pareiškėja, turinti ilgametę darbo patirtį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir žinodama, kad Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pavedė jai budėti, privalėjo žiniaraščiuose žymėti pasyvaus budėjimo valandas. Tačiau pareiškėja, pildydama ir tvirtindama žiniaraščius, į juos tariamų budėjimo valandų neįtraukė, akivaizdžiai suprasdama, kad pasyvaus budėjimo ji nevykdė.
Atsakovas nurodo, kad nesupranta kuo remdamasi pareiškėja padarė išvadą, kad Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus, nes esant būtinybei užtikrinti tam tikrų funkcijų vykdymą, kai atsiranda realus poreikis pareigūnams budėti namuose, t. y. kai yra rizika, kad pareigūnai ne darbo metu gali būti iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, Departamente organizuojamas laikinas pasyvus budėjimas (pareigūnams departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu (įsakymu) pavedama budėti įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų juos iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų) (pridedamas departamento direktoriaus įsakymas).
Pažymi, kad pareiškėja, ne Departamentas, kuris remdamasis pareiškėjos užpildytais ir pateiktais žiniaraščiais, apskaičiuodavo ir išmokėdavo pareiškėjai darbo užmokestį, žinodama, kad jai pavesta budėti, turėjo pareigą budėjimo valandas žymėti žiniaraščiuose.
Atsakovas nurodo, kad žiniaraščiuose, kuriuos pildė ir tvirtino pati pareiškėja, laikotarpyje nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21 budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų, nėra pažymėta, todėl reikalavimas apmokėti už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, yra nepagrįstas. Departamentas neturi ir neturėjo kito teisėto pagrindo mokėti, išskyrus nurodytą žiniaraščiuose.
Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja buvo atsakinga už tinkamą žiniaraščių pildymą, ji kiekvieną mėnesį gaudavo ir informaciją apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau nusiskundimų per visą nurodytą laikotarpį departamentui nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Departamentas, remdamasis pareiškėjos užpildytais ir pateiktais žiniaraščiais, yra išmokėjęs visas jai priklausančias sumas, todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas priteisti dalį neišmokėto darbo užmokesčio yra neteisėtas ir nepagrįstas, nėra ir pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – priteisti delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsakovas nurodo, kad nesupranta kodėl pareiškėja tariamą budėjimo namuose faktą sieja su Departamento operacijų centro veikla, jeigu ji į šio centro sudėtį ginčui aktualiu laikotarpiu įtraukta nebuvo. Mano, kad Departamento Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatais, patvirtintais Departamento direktoriaus 2011-05-16. įsakymu Nr. 1-169 (toliau – Nuostatai) ir juose nustatytas reglamentavimas, nagrinėjamo ginčo atveju iš esmės nėra aktualus.
Atsakovas pažymi, kad būtent Departamento operacijų centro nariams (ne pareiškėjos pateiktuose sąrašuose nurodytiems darbuotojams) nustatyta pareiga darbo metu susirinkti nedelsiant, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Todėl nėra suprantama kuo vadovaudamasi pareiškėja skunde nurodo, kad eidama savo pareigas buvo įtraukiama į atsakingų pareigūnų sąrašą (Departamento darbuotojai, gaunantys ir valdantys informaciją), kurie įvykus tam tikram įvykiui, ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti nuolat pasiekiami. Tokia pareiga (būti nuolat pasiekiamiems) pareiškėjos pateiktuose sąrašuose nurodytiems pareigūnams jokiame teisės akte nėra nustatyta.
Atsakovas paaiškina, kad įvykus tam tikram įvykiui ir departamento vadovybei priėmus sprendimą sušaukti Departamento operacijų centrą, Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnai, kurie dirba 24/7 rėžimu, informuoja Departamento operacijų centro grupių vadovus apie operacijų centro sušaukimą darbo metu nedelsiant, o poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Departamentas neginčija tokios Departamento operacijų centro narių pareigos, kuri nustatyta departamento direktoriaus įsakymu, tačiau pažymi, kad tais atvejais, kai Departamento operacijų centro (ne pareiškėjos pateiktuose sąrašuose nurodyti) nariai susirenka ir Departamento operacijų centras funkcijas vykdo ne darbo metu, jiems yra mokama už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tačiau toks Departamento operacijų centro narių darbas ir apmokėjimas už jį neturi nieko bendra su sąrašu ir budėjimu namuose. Nei Departamento operacijų centro nariai, nei sąrašuose nurodyti Departamento darbuotojai nėra įpareigoti budėti ir būti pasiekiami ne darbo metu ar pasirengę išvykti į įvykio vietą bet kuriuo metu. Sąrašuose nurodytiems pareigūnams, kaip ir Departamento operacijų centro nariams, nėra nustatyta pareiga ne darbo metu laukti Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pranešimo, o tokį gavus – imtis kokių nors veiksmų, t. y. pareigūnų laisvas nuo darbo laikas niekaip nėra varžomas ar ribojamas. Kaip minėta, esant situacijai, kai būtų priimtas sprendimas dėl departamento operacijų centro sušaukimo ne darbo metu, tokią informaciją priėmusiam ir į įvykio vietą išvykusiam pareigūnui, už faktiškai dirbtą laiką (nuo išvykimo į įvykio vietą momento) būtų apmokama. Be to, skunde ir pati pareiškėja nurodo, kad Departamento operacijų centras yra šaukiamas išimtinais atvejais <...> išimtinais atvejais sušaukus Operacijų centrą, dalyvauti jo veikloje, suponuoja teisę į mokėjimą už pasyvaus budėjimo laiką ir išlieka nepaisant to, kad pasyvaus budėjimo laikas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taigi pareiškėja neginčija, kad Departamento operacijų centro narių veikla yra iš esmės labai epizodinė.
Atsakovas paaiškina, kad Departamente ne kartą buvo keliamas ir analizuojamas klausimas dėl būtinybės ir pagrįstumo Departamento operacijų centrui priklausantiems pareigūnams nustatyti budėjimą namuose, tačiau yra priimtas sprendimas, kad toks darbo organizavimo būdas šiuo metu nėra būtinas ir pagrįstas poreikiu, todėl ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis pareigūnams iš esmės nėra ne tik pareigos, bet ir būtinybės atlikti kokias nors funkcijas, todėl nėra patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka ir nesudaromi jokie budėjimo grafikai. Pasirinkti efektyviausias, racionaliausias ir optimaliausias darbo ir tarnybos organizavimo formas bei būdus yra departamento direktoriaus diskrecija ir atsakomybė, todėl pavedus departamento operacijų centro narių sąraše nurodytiems pareigūnams budėti, kai iš esmės tokia veikla, kaip minėta, yra labai epizodinė ir kaip pareiškėja skunde nurodo, išimtinis atvejis, valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos neracionaliai.
Sąrašai iš esmės yra informacinio pobūdžio lentelės, reikalingos Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnams, organizuojant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą tam tikro mąsto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, t. y. sąrašai yra vidaus darbo organizavimo priemonė, padedanti operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde neteisingai nurodo, kad, įvykus Departamento operacijų centro nuostatų 27 punkte nustatytam įvykiui, visi budėjimo grafike numatyti asmenys, privalės nedelsiant vykti į departamento operacijų centro patalpas (Operacijų centro nuostatų 32-33 punktas). Nuostatų 29 punkte (buvusiame 23 punkte) nurodyta, kad atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, Departamento direktorius arba Departamento operacijų centro koordinatorius šaukia visą Departamento operacijų centrą ar reikiamas jo grupes arba kai kuriuos grupių narius, taigi priešingai nei nurodo pareiškėja, atsiradus pagrindui sušaukti Departamento operacijų centrą, bus šaukiami nebūtinai visi jo nariai, t. y. gali būti šaukiamos tik reikiamos šio centro grupės arba tik kai kurie grupių nariai. Taip pat, įvykus Nuostatų 27 punkte nurodytiems įvykiams, būtų šaukiami Departamento operacijų centro nariai, tačiau ne pareiškėja, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo Departamento operacijų centro narė, todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad per mėnesį vieną kartą, septynias dienas pareiškėja buvo įtraukiama į ekstremalių situacijų valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai bei į Operacijų centro veiklą, nepagrįstas.
Atsakovas akcentuoja, kad ne visi pareiškėjos pateiktuose sąrašuose esantys darbuotojai yra departamento operacijų centro nariai (Departamento operacijų centro narių sąrašas pateiktas Nuostatų priede), todėl sąrašai negali būti laikomi budėjimo namuose pagrindu dar ir todėl, kad pagal Statuto 48 straipsnį, budėjimo namuose esmė yra būti pasirengus išvykti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Pagrindo, kodėl sąrašuose nurodyti pareigūnai (šiuo atveju ir pareiškėja, kuri nėra departamento operacijų centro narė), privalėtų išvykti atlikti neatidėliotinų veiksmų, nėra, taigi, įvykus tam tikram įvykiui ir Departamento vadovybei priėmus sprendimą sušaukti departamento operacijų centrą, sąraše esantiems darbuotojams nekiltų pareiga išvykti, todėl pareiškėjos teigimu, „budėjimas“ neatitinka esminio budėjimo namuose Statuto prasme kriterijaus, t. y. pasirengimo išvykti neatidėliotinų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, kad Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo planas nustato materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą ir valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Įvertinus Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 4 priede pateiktą schemą matyti, kad Situacijų koordinavimo skyriaus specialistams informavus pareigūnus, atsakingus už informacijos gavimą ir valdymą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją – ginčo atveju – Vidaus tyrimų skyriaus viršininką – šis turėtų pareigą organizuoti Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojų perspėjimą ir informavimą, t. y. ne visų Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tačiau tik savo vadovaujamo skyriaus, kas laikytina įprasta vadovaujančias pareigas užimančio darbuotojo atliekama funkcija. Pažymi ir tai, kad tais atvejais, kai pareigūnai, atsakingi už informacijos gavimą ir valdymą pagal Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 4 priede pateiktą schemą vykdytų jiems priskirtas funkcijas ne darbo metu, jiems būtų mokama už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tačiau toks šių pareigūnų darbas ir apmokėjimas už jį neturi nieko bendra su budėjimu namuose.
Atsakovas neginčija, kad Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 23 punkte nurodyta, kad Departamento pareigūnas, atsakingas už informacijos valdymą, gavęs iš SKS informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į galimus padarinius, situacijos valdymo sudėtingumą, kreipiasi į Departamento OC koordinatorių su prašymu sušaukti Departamento OC, tačiau pažymi, kad pareiškėja nebuvo atsakinga už Departamento operacijų centro sušaukimą, nes pareigūnai, priimantys sprendimus dėl išvykimų į incidentus ir Departamento operacijų centro sušaukimo, pareiškėjos pateiktuose sąrašuose pažymėti „žvaigždute“.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos cituojamame pareigybės aprašyme nustatytoje funkcijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėja departamento operacijų centro veikloje dalyvauja tik esant poreikiui, budėti kartu su paskirtais pareigūnas galėjo tik pagal atskirus departamento direktoriaus nurodymus, ginčo atveju tokių nurodymų pareiškėjai Departamento direktorius nebuvo davęs. Dalyvavimo Departamento operacijų centro veikloje funkcija pareigybės aprašymuose, atsižvelgiant į Departamento – statutinės įstaigos veiklos ypatumas ir vykdomas funkcijas, susijusias su viešojo saugumo užtikrinimu – yra nustatyta ne tik pareiškėjai, tačiau ir kitiems Departamento darbuotojams. Tačiau tokia pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija jokiu būdų negali patvirtinti pareiškėjos budėjimo namuose fakto. Ir nors pareiškėja nurodo, kad ji privalėjo pasirinkti savaitę, kurią ji budės. Budintis pareigūnas budėjimo metu turi būti pasiekiamas Budėjimo grafike nurodytu kontaktiniu telefonu, kitaip tariant privalo ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko būti nuolat pasiekiamas ir paskambinus SKS pareigūnui įvertinti gautą pirminę informaciją apie įvykį ir įvertinti, ar įvykis atitinka ekstremaliųjų įvykių kriterijus, tačiau kaip jau minėta, jeigu pareigūnai, atsakingi už informacijos gavimą ir valdymą vykdytų funkcijas ne darbo metu, jiems būtų mokama už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jeigu sąrašai laikytini budėjimo grafikais, tai reiškia, kad šių sąrašų pagrindu pareiškėja turėjo būti iš anksto aptartoje vietoje, įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų ją iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Įvertinus ginčo atveju aktualius žiniaraščius ir pareiškėjos pateiktą pasyvaus budėjimo valandų paskaičiavimo lentelę, matyti, kad tomis dienomis, kai ji tariamai pasyviai budėjo, dėl ko ne darbo metu galėjo būti bet kada iškviesta vykdyti neatidėliotinų užduočių, todėl turėjo būti pasirengusi atvykti į tarnybą bet kuriuo metu, ji tomis dienomis buvo komandiruotėse, tačiau šių valandų, skaičiuodama budėtų valandų skaičių, pareiškėja neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Pagrįstai kyla klausimas, kaip pareiškėja, būdama komandiruotėje, kaip ji pati nurodo skunde, galėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošusi situacijai, kai reikės atlikti neatidėliotinus veiksmus.
Atsakovas nurodo, kad Departamento vadovybė negalėjo vertinti ir nevertino pareiškėjos pateiktų sąrašų kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti, nes tokį pavedimą galėjo duoti tik pati vadovybė, o šiuo atveju toks pavedimas duotas nebuvo, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas. Nepatvirtinta Excel lentelė negali būti laikytina budėjimo grafiku. Be to, kas tokiu atveju pavedė pareiškėjai budėti namuose, – Departamento darbuotojas, kuris siuntė sąrašus elektroniniu paštu, kuris nelaikytinas tinkamu pagal Statuto 48 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21 priteisimo, pareiškėja taip pat prašo priteisti ir delspinigius - 0,08 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21 ėjo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigas.
Kaip nurodo pareiškėja, eidama savo pareigas, ji buvo įtraukiama į atsakingų pareigūnų sąrašą, kurie įvykus tam tikram įvykiui, ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, turėjo būti nuolat pasiekiami. Jos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.20 punkte nustatyta, kad „esant poreikiui pagal kompetenciją dalyvauja departamento Operacijų centro veikloje, pagal atskirus departamento direktoriaus nurodymus budėti kartu su paskirtais pareigūnais, esant būtinybei, bet kuriuo metu vykti į įvykių vietas“. Pareiškėja teigia, kad nurodytu laikotarpiu budint namuose ar iš anksto aptartoje vietoje praleido 2 816 valandų, už kurias atsakovas nesumokėjo.
Atsakovas nurodo, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose žymimas darbo laikas – ir tai vienintelis dokumentas, pagrindžiantis darbuotojams mokėtinas sumas. Žiniaraščiai, kuriuose ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pažymėtas pareiškėjos budėjimo faktas, yra dokumentai, įrodantys pareiškėjos darbo laiką, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas ir jos darbo užmokestis.
Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ nuostatomis, turėjo ginčyti Departamento sprendimą netenkinti jos prašymo išmokėti darbo užmokestį už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje, kurio apskundimui pareiškėja yra praleidusi nustatytą terminą, pažymėtina, kad pareiškėja ir neginčydama Departamento atsakymo, turėjo teisę kelti ginčą dėl įpareigojimo, susijusio su darbo santykiais, nes jos kreipimasis į Departamentą ir gautas neigiamas atsakymas patvirtina, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies yra kilęs ginčas.
Vadovaujantis Statuto 48 straipsnio 1 dalimi, pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėti gali būti skiriami visi pareigūnai, kurių pareigybės nurodytos šio Statuto priede.
Statuto 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūno budėjimo statutinėje įstaigoje laikas prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Tvirtinant budėjimo grafikus, turi būti atsižvelgiama į šio statuto 46 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato apmokėjimą, kad už pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.
Departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, žiniaraščio pildymo tvarka yra nustatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraše, patvirtintame departamento direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. 1-80 (toliau – Aprašas), kurio 5 punkte nustatyta, kad žiniaraščiai pildomi kiekvieną darbo dieną, žymimas kiekvieno darbuotojo dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad faktiškai dirbto laiko grupėje (1–13 skiltyse) žymimas faktiškai dirbtas laikas. Prie faktiškai dirbto laiko taip pat priskiriamos tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, stažuotės, kvalifikacijos kėlimas, privalomų medicininių apžiūrų laikas, budėjimas darbe ir namuose bei kiti atvejai. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad už žiniaraščio duomenų tikslumą ir pildymą laiku atsako už žiniaraščio pildymą atsakingi darbuotojai ir Departamento struktūrinių padalinių bei departamentui pavaldžių įstaigų vadovai.
Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus žiniaraščio rengimo ir derinimo tvarka nustatyta Aprašo 21.8 papunktyje nurodyta, kad žiniaraštį pildo paskirtas atitinkamo skyriaus darbuotojas, derina Teisės ir personalo skyriaus darbuotojas, tvirtina – valdybos (struktūrinio padalinio) viršininkas, registruoja – Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012-06-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A575-81/2012 konstatavo, kad įstatymų leidėjas pareigūno budėjimo laikui Statuto prasme nustato sąlygas: 1) budėjimas turi būti numatytas laisvu nuo tarnybos metu; 2) budėjimas turi būti numatytas pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką. Taigi, pagal minėtą Statuto nuostatą ir ją aiškinančią LVAT praktiką, pavesti pareiškėjai budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turėjo teisę tik Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu poilsio laiku.
Vertinant nurodytų teisės aktų nuostatas sistemiškai, vidaus tarnybos ir darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų visumos požiūriu, darytina išvada, kad Statuto 48 straipsnyje ir jį lydinčiuose teisės aktuose yra išreikšta įstatymo leidėjo valia užtikrinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į tinkamą apmokėjimą tarnybos atlikimo metu. Tuo pačiu tai reiškia, kad institucija, kurioje tarnauja pareigūnai, turi užtikrinti tokią tarnybos tvarką, kad ši teisė nebūtų pažeidžiama. Nėra įstatyminio pagrindo nurodytų teisė normų aiškinti pareiškėjos nurodytu būdu - kaip nustatančių tam tikras pareigas einančių pareigūnų teisę į darbo užmokestį už pasyvų budėjimą, neatitinkantį teisės aktų nuostatas, valstybės lėšomis.
Iš anksčiau aptartų teisės aktų nuostatų ir Departamento vidaus darbo tvarką reglamentuojančių aktų, konstatuotina, kad departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau – žiniaraščiai) ir tai yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis darbuotojams mokėtinas sumas. Iš atsakovo į bylą pateiktų žiniaraščių duomenų matyti, kad pareiškėja 2020 metų gruodžio mėnesį budėjo namuose 56,5 valandų, už kurias jai apmokėta teisės aktų nustatyta tvarka. Žiniaraščių duomenys patvirtina, kad per kitą ginčo laikotarpį pasyvaus budėjimo valandos žiniaraščiuose nėra pažymėtos, todėl konstatuotina, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu pasyvaus budėjimo neturėjo, o Departamentas yra pareiškėjai išmokėjęs visas žiniaraštyje nurodytas jai priklausančias darbo užmokesčio sumas.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad pareiga tinkamai įforminti institucijos dokumentus, įskaitant susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, besąlygiškai tenka darbdaviui, akcentuotina, kad Aprašo 24 punkte nustatyta, kad už žiniaraščio duomenų tikslumą atsako už žiniaraščio pildymą atsakingi darbuotojai ir Departamento struktūrinių padalinių vadovai, taigi, ginčo atveju – pareiškėja. Pateikti į bylą žiniaraščiai patvirtina, kad juos pildė ir tvirtino pareiškėja, taip liudydama jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu žiniaraščiuose budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nežymėjo, nors būdama Departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininke iki 2021-07-12 buvo atsakinga už tinkamą žiniaraščių pildymą ir pati juos tvirtino, taip paliudydama žiniaraščių tikrumą, kas leidžia teigti, kad pareiškėja realiai namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje nebudėjo.
Konstatuotina, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas remiantis jos pateiktais žiniaraščiais, kuriuose ji nenurodė budėjimo valandų, todėl nesant Departamento direktoriaus ar jo įgaliojo asmens pavedimo budėti, kaip tai nustato teisės aktai, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai už tariamą budėjimą.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad Departamentas negalėjo vertinti pareiškėjos pateiktų el. paštu Departamento darbuotojos atsiųstų sąrašų kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti, nes tokį pavedimą, kaip minėta, teisės aktų nustatyta tvarka galėjo duoti tik Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo, pareiškėjos atveju toks pavedimas duotas nebuvo, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas.
Į bylą pateikti Departamento direktoriaus įsakymai dėl pareiškėjos komandiruočių 2019-08-25, 2019-09-13 – 2019-09, 2019-11-22 – 2019-11-23 leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja, tomis dienomis, kai ji tariamai pasyviai budėjo, dėl ko ne darbo metu turėjo būti bet kada iškviesta vykdyti neatidėliotinų užduočių, būti pasirengusi atvykti į tarnybą bet kuriuo metu, tomis dienomis buvo komandiruotėse, todėl negalėjo vykdyti pasyvaus budėjimo.
Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjai už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku ir daro išvadą, kad pareiškėja neturi teisės į darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką laikotarpį nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21.
Teismui konstatavus, kad pareiškėja neturi teisės į darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką laikotarpį nuo 2019-04-15 iki 2020-06-21, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo priteisti delspinigius 0,08 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinėse bylose Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.