Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-482-470/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
2-482-470/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02433-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
K. B.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS
Civil. byla Nr.2-482-470/2013
Proceso Nr.2-13-3-02433-2012-6
Proces. sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2013m. birželio 17d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei K. B., VTAS atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui K. B. su institucija, teikiančia išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad jos sūnaus M. B. tėvas yra atsakovas K. B., priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 litų, priteisti įsiskolinimą už trejus metus 17805 litų ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo sūnus M., jo gimimas buvo įregistruotas Alytaus miesto CMS akto įrašu Nr. 467. Su atsakovu K. B. ji nėra susituokusi, sūnų registravo savo pavarde. Atsakovas niekada neneigė esąs M. tėvas, jie kurį laiką bendrai gyveno kaip šeima. Kartu pragyveno apie pusę metų, bet vėliau atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholį, dažnai namo grįždavo girtas, dėl ko pašlijo jųdviejų santykiai ir atsakovas išsikraustė iš jos buto. Tačiau atsakovas ir toliau su sūnumi palaikė ryšius, bendravo, lankydavo jį, pirkdavo jam daiktų. Kurį laiką atsakovas nuolatos teikdavo išlaikymą sūnui pinigais po 200 litų per mėnesį. Ji ragino atsakovą nueioti į Civilinės metrikacijos skyrių pareikšti, kad jis yra vaiko tėvas, kad į jo gimimo liudijimą būtų įrašytas šis faktas, tačiau atsakovas neprisiruošė to padaryti. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ryšiai su juo faktiškai yra nutrūkę, išlaikymo sūnui ji negauna.

Atsakovas K. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Iš pateikto atsileipimo į ieškinį matyti, kad su ieškovės K. B. visais ieškinyje keliamais reikalavimais jis pilnai sutinka, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims – ieškovei K. B. ir atsakovui K. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. 2005-10-11 išduotame vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas, motina įrašyta K. B. (b. l. 7). Atsakovas K. B. pripažino tėvystę M. atžvilgiu pareiškimu teismui (b.l.47). Ieškovė K. B. su sūnumi M. B. gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota jų gyvenamoji vieta (b. l. 8). Atsakovas K. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos I-oje valdyboje (b.l.42). Sūnų išlaiko motina K. B., atsakovas sūnui išlaikymo neteikia.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai. Šioje byloje atsakovas K. B. pripažįsta esantis M. B. tėvu, atsiliepime į ieškinį išdėstė aplinkybes, liudijančias jo ir ieškovės bendrą gyvenimą, be to, ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti jos, atsakovo ir vaiko bendra buitis ( b.l 28). Iš šių įrodymų patikimai galima spręsti apie bendrą vaiko, vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą tėvystei nustatyti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas yra M. B. tėvas, o K. B. yra atsakovo sūnus.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tam neprieštarauja. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo K. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo K. B. 17805 Lt išlaikymo įsiskolinimą (po 500,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-06-27 iki ieškinio padavimo dienos). Atsakovas su šiuo reikalavimu taip pat sutinka.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 str.). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymas skiriamas ne vienam iš tėvų (šiuo atveju motinai), o nepilnamečiam vaikui, tik motina skirtina šių lėšų administratore. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nesant ginčo tarp šalių darytina išvada, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas priteistinas kaip reikalauja ieškovė už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. šalių sūnus turi teisę gauti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-06-27.

Konstatavus, kad nepilnamečiam vaikui priklauso išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, būtina išspręsti jo dydžio klausimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad tokio dydžio išlaikymo atsakovas dėl kokių nors priežasčių negalėtų teikti. Sprendžiama, kad atsakovui esant visiškai darbingam neturint kitų išlaikytinių, o taip pat nesant ginčo dėl įsiskolinimo dydžio, priteistina ieškovės reikalaujama suma.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Žyminis mokestis apskaičiuojamas už metus išmokų vaiko išlaikymui ir sudaro 180 Lt ( 500 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.), pagal reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo - 534 Lt, pagal reikalavimą dėl tėvystės nustatymo - 143 Lt, iš viso 857 Lt.(reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo glaudžiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu, todėl atskirai neapmokestintinas). Ši suma priteistina iš atsakovo valstybei kartu su 18 Lt pašto išlaidomis.

Šis teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo sudaro pagrindą padaryti įrašą apie vaiko tėvą vaiko gimimo liudijime (Civilinės metrikacijos taisyklių 44p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 270 str, 387-392 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad atsakovas K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. yra atsakovo K. B. sūnus.

Priteisti iš atsakovo K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2012-06-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 17805 Lt (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkis litus), pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 857 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt pašto išlaidų, iš viso 875 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) litus valstybei.

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Šis teismo sprendimas yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai padaryti vaiko gimimo liudijime įrašą dėl tėvo.

Teisėja Snaigė Juknevičienė