Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos – atstovei Elvyrai Gaižauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Z. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios Mažeikių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Finišas valdybos pirmininke, neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K., būdama Mažeikių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija FINIŠAS valdybos pirmininke – darbdaviui atstovaujantis asmuo, atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą bendrovėje, turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą, įstatymo nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties su A. Š. ir neišdavusi jam darbo pažymėjimo bei laiku nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido 2014-08-27 nuo 19.00 val. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbti sargu Mažeikių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje FINIŠAS adresu: Žemaitijos g. 69A, Mažeikiuose, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio reikalavimus, už kuriuos yra numatyta administracinė atsakomybė, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Z. K. teismo posėdyje prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir paaiškino leidusi A. Š. dirbti sargu, norėdama išbandyti, ar jis tam darbui tinka. Nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo bei prašė skirti mažesnę baudą ar išdėstyti jos mokėjimą dalimis, kadangi yra pensininkė, be to, slaugo ir prižiūri visiškai neįgalią 90 metų amžiaus mamą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.

DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Z. K. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2014 m. rugpjūčio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP0429-0061, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; A. Š. rašytiniu paaiškinimu; nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA0429-0071; VSDFV informacinės sistemos informacija; fotonuotraukomis, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys, Z. K., žodžiu susitarė su darbuotoju A. Š. dėl darbo pobūdžio bendrijoje, numatomo atlyginimo už atliktą darbą, ir A. Š. pradėjo dirbti bendrijos patalpose nepasirašęs darbo sutarties. Z. K. taip pat įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. Š. priėmimą į darbą, neužtikrino, kad darbuotojas pradėtų dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, kaip to reikalauja DK 99 straipsnio 3 dalis, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, taip pat į pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Z. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padarius pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos Z. K. asmenybę – anksčiau už jokius teisės pažeidimus nebausta, iki šiol laikėsi įstatymų reikalavimų, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog skiriant ATPK 41³ straipsnyje numatytą ir švelniausią nuobaudą – minimalią piniginę baudą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, būtų nusižengta teisingumo ir protingumo kriterijams, būtų pažeistas bausmės proporcingumo principas bei nusižengta elementariems žmogiškumo principams, todėl jai skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30¹ straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 30², 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Z. K. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 700 Lt (septynių šimtų litų) dydžio baudą.

Išaiškinti Z. K., jog baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6401, įmokos mokėjimo kvitą pateikiant administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė