- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- eI-10289-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03839-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- S. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Povilas Eigminas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui S. H., pareiškėjo atstovui advokatui Povilui Eigminui, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. H. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (15/6-7)15PR-94 „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H. prašymo suteikti prieglobstį, nagrinėjimo, nustatymo“, dalį, kuria nuspręsta nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už jo prieglobsčio prašymą nagrinėjimą; įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Skunde nurodė, kad Migracijos valdybai 2015-06-09 pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl politinių priežasčių, t. y. dėl to, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės saugumo komiteto. Kartu su prašymu pateikė savo asmens dokumentą - (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2013-10-30 ir galiojantį iki 2023-10-30, bei C tipo vizą Nr. 001590327, kuri buvo išduota Latvijos ambasadoje ir kurios galiojimas yra nuo 2013-11-26 iki 2015-11-25. Prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo perduotas nagrinėti Migracijos departamentui, kuris 2015-07-09 sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-94 nusprendė nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nes už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Atsakovas remdamasis tuo, kad pareiškėjo pase buvo įklijuota Latvijos ambasadoje išduota viza, galiojanti iki 2015-11-25, darė prielaidą, jog už pareiškėjo prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.
Paaiškino, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau - Reglamentas) 17 str. 1 d. numatyta diskrecinė išlyga, kuria gali pasinaudoti prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį gavusios Europos Sąjungos valstybės narės, t. y., kad nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Minėtoji norma prieglobsčio prašymą gavusiai valstybei, atsižvelgiant į individualias ir specifines aplinkybes prieglobsčio prašytojo atveju, turi teisę pasinaudoti tiesiogiai Reglamente numatyta diskrecijos teise ir nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą.
Pažymėjo, kad teisės aktai neapibrėžia jokių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vertinti tokio pobūdžio sprendimo priėmimą (t. y. atsakovo teisę pasinaudoti diskrecine išlyga pagal Reglamento 17 str. 1 d.), todėl daro išvadą, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti ja. Teigė, kad šiuo konkrečiu atveju susiklostė ypatingos aplinkybės, į kurias atsižvelgdamas, atsakovas turėjo priimti sprendimą nagrinėti jo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo manymu, atsakovas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad jį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs socialiniai ryšiai: jo gimimo liudijimas išduotas Vilniuje, Lietuvoje gyvena jo giminaičiai (ši sąvoka atitinka ir Reglamente įtvirtintą „giminaičio“ apibrėžimą), pas kuriuos jis šiuo metu yra apsistojęs, Vilniuje yra pareiškėjo mamai priklausančio (paveldėto iš pareiškėjo senelio) nekilnojamojo turto, t. y. dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo dukra dažnai atvyksta į Lietuvą.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo sprendimas pasinaudojant diskrecine išlyga nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, geriausiai atitiktų jo interesus. Teigė, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, jog prašymo priėmimas nagrinėti prieštarautų Lietuvos Respublikos interesams. Šiuo atveju atsakovo pasinaudojimas išimtine teise būtų pateisinamas ir proporcingas, todėl turėjo būti taikytas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundo argumentais nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kartu su prašymu jis pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įklijuota G tipo viza Nr. 001590327, išduota Latvijos ambasadoje Minske, galiojanti nuo 2013-11-26 iki 2015-11-25. Migracijos departamentas, atsižvelgiant į individualias ir specifines aplinkybes, išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes pareiškėjo byloje, remiantis Reglamentu nustatančiu valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-94 dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H. prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei už nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisės aktų normų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžia, jog Lietuvos Respublika yra pagrindinė pareiškėjo teisėtų interesų vieta ir jam turėtų būti taikomas Reglamento 17 straipsnio 1 punktas.
Nurodė, kad Reglamento 16 straipsnio 1 dalis numato, jog kai dėl nėštumo, naujagimio, sunkios ligos, didelės negalios ar senyvo amžiaus prašytojas yra priklausomas nuo savo vaiko, brolio ir (arba) sesers arba tėvo ir (arba) motinos, teisėtai gyvenančių vienoje iš valstybių narių, pagalbos, arba kai prašytojo vaikas, brolis ir (arba) sesuo arba tėvas ir (arba) motina, teisėtai gyvenantys vienoje iš valstybių narių, yra priklausomi nuo prašytojo pagalbos, valstybės narės paprastai laiko kartu arba sujungia prašytoją su tuo vaiku, broliu ir (arba) seserimi ar tėvu ir (arba) motina, jeigu šeimos ryšiai egzistavo kilmės šalyje, jeigu vaikas, brolis ir (arba) sesuo arba tėvas ir (arba) motina arba prašytojas sugeba pasirūpinti priklausomu asmeniu ir jeigu atitinkami asmenys savo pageidavimą išreiškė raštu. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo nei konkrečių bylos aplinkybių, nei teisės normų, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog sprendimas nėra pagrįstas. Valstybėje narėje gyvenantys giminaičiai neįpareigoja tos valstybės narės atsakingų institucijų prisiimti atsakomybę už S. H. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Iš to seka, kad šio skundo dalies juridinis pagrindas nėra nurodytas.
Atkreipė dėmesį, kad Reglamento paskirtis nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl prieglobsčio prašymą turi nagrinėti ta ES valstybė narė, kuri yra atsakinga pagal Reglamente išdėstytus kriterijus. Šioje byloje už pareiškėjo prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Latvijos Respublika (tai patvirtina pase įklijuota viza).
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvoje gyveno ir mokėsi iki 16 metų. Šiuo metu Lietuvoje gyvena jo giminaičiai. Gyvena močiutės ir jos sesers 29 kv. m. ploto vieno kambario bute. Lietuvoje savo gyvenamojo ploto neturi. Dukra mokosi Lietuvoje, jai ketina pirkti butą ir kartu su ja gyventi. Į Šengeno teritoriją paskutinį kartą atvyko 2015 m. liepos mėnesį ir 2015-07-09 padavė prieglobsčio prašymą. Latvijai neteikė prašymo, nes šioje valstybėje reikėtų ir gyventi. Į Latviją vyko darbo reikalais, įmonė, kurioje dirbo projektų vadovu, bendradarbiauja su Latvijos įmone. Šiuo metu neturi darbo, šeimą išlaiko dirbanti žmona. Apsigyvenus Lietuvoje, giminaičiai padės susirasti darbą. Vykstant į Šengeno erdvę buvo įforminta komandiruotė. Anksčiau važiuodavo darbo reikalais į Kauną, metalo konstrukcijų gamyklą, kurios pavadinimo neprisimena. Dukrą vežiojo į kalbų stovyklas Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad giminaičių gyvenamoji vieta nėra kriterijus, kuriuo remiantis Lietuva turėtų prisiimti atsakomybę ir nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. H., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2015-07-09 pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (prieglobsčio prašytojo byla Nr. BLR0110, b. l. 2-11). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini),galiojantį nuo 2013-10-30 iki 2023-10-30, kuriame įklijuota G tipo viza Nr. 001590327, išduota Latvijos Respublikos ambasadoje Minske, galiojanti nuo 2013-11-26 iki 2015-11-25 (prieglobsčio prašytojo byla Nr. BLR0110, b. l. 12-20).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2015-07-09 pareiškėjo prieglobsčio prašymą persiuntė Migracijos departamentui (prieglobsčio prašytojo byla Nr. BLR0110, b. l. 42).
Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2015-07-09 parengė Išvadą Nr. (15/6-7)-19PR-94RN „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H. prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei už nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo“, kuria, be kita ko, siūlė: 1. Nenagrinėti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nes už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė; 2. Nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; 3. Suteikti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. H., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio prašytojo byla Nr. BLR0110, b. l. 43-44).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2013-06-29 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustatančiu valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (toliau – Reglamentas Nr. 604/2013), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 72 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 78 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 2 dalimi, 136 ir 138 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 17.2, 24, 28, 39, 42, 43 punktais ir Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015-07-09 Išvada Nr. (15/6-7)-19PR-94RN „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H. prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei už nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo“ 2015-07-09 priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-94 „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H. prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei už nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo” (toliau – Išvada), kuriuo, be kita ko, nusprendė: nenagrinėti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nes už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė; nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. H., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (prieglobsčio prašytojo byla Nr. BLR0110 b. l. 45).
Pareiškėjas nesutikimą su Migracijos sprendimo dalimi nenagrinėti jo prieglobsčio prašymo ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą grindžia tuo, kad Migracijos departamentas privalėjo taikyti Reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą diskrecinę išlygą ir nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, atsižvelgdamas į jo glaudžius socialinius ryšius su Lietuva,.
Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Reglamente Nr. 604/2013. Reglamento Nr. 604/2013 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento Nr. 604/2013 III skyriuje yra įtvirtinti kriterijai, kurių pagrindu nustatoma už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat nustatoma šių kriterijų tarpusavio hierarchija. Reglamento Nr. 604/2013 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti šiame skyriuje. Pagal šiame skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą (2 d.). Siekdamos taikyti 8, 10 ir 16 straipsniuose nurodytus kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į visus turimus įrodymus apie tai, kad valstybės narės teritorijoje yra prašytojo šeimos narių, giminaičių ar bet kokių kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, jeigu tokių duomenų pateikiama iki to laiko, kol kita valstybė narė atitinkamai pagal 22 ir 25 straipsnius priima prašymą perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamą asmenį, ir jei dėl ankstesnių prašytojo tarptautinės apsaugos prašymų dar nebuvo priimtas pirmas sprendimas iš esmės ( 3d.).
Reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pastarąją Reglamento Nr. 604/2013 normą, 2015-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-990-822/2015 nurodė, kad iš esmės šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti tokį sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad tokiu atveju ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą Nr. 604/2013 atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento Nr. 604/2013 48 str.). Teisėjų kolegija administracinėje byloje A858-833/2010 pažymėjo, kad „tokį aptariamos normos aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 343/2003 travaux preparatoires. Šio reglamento projekto (COM (2001) 447 final; OL C 304 E, 2001, p. 192) aiškinamajame rašte nurodoma, kad minėtos normos pagrindu valstybė narė gali išreikšti savo suverenią valią ir dėl politinių, humanitarinių ar praktinių sumetimų priimti tokio pobūdžio sprendimą. Sistemiškai aiškinant Reglamento Nr. 343/2003 nuostatas darytina išvada, kad bendros taisyklės dėl kriterijų, kurių pagrindu yra nustatoma už prieglobsčio prašymą atsakinga ES valstybė narė, yra įtvirtintos šio reglamento III skyriuje, tuo tarpu 3 straipsnio 2 dalis suvoktina kaip šių bendrų taisyklių išimtis“. Atsižvelgdamas į savo išdėstytus argumentus teismas minėtoje byloje, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai neapibrėžia jokių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vertinti tokio pobūdžio sprendimo priėmimą, padarė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti jam Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise. Todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovas privalėjo įvertinti jo pateiktus argumentus ir ištirti, ar jie pakankami, kad būtų galima pasinaudoti Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, nėra teisiškai pagrįstas (2010 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje A858-833/2010).
Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas išvadą, jog už S. H. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, padarė atsižvelgdamas į tai, kad S. H. (duomenys neskelbtini) piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įklijuota G tipo viza, galiojanti nuo 2013-11-26 iki 2015-11-25 išduota Latvijos Respublikos ambasadoje Minske. Ši aplinkybė atitinka Reglamento Nr. 604/2013 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijų, kad, jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė. Teismo vertinimu, nustatydamas atsakingą Europos Sąjungos valstybę narę, Migracijos departamentas neprivalėjo atsižvelgti ir vertinti pareiškėjo nurodytų šeiminių, giminystės ryšių Lietuvoje, kadangi šios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai vertinami tik Reglamento Nr. 604/2013 7 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai taikytini 8, 10 ir 16 straipsniuose nurodyti kriterijai atsakingai valstybei nustatyti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pagrindų taikyti Reglamento Nr. 604/2013 8, 10 ir 16 straipsniuose nurodytus kriterijus pareiškėjo atveju, nenustatyta. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisės normų aiškinimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, jam suteiktos diskrecijos ribose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, prieglobsčio prašytojui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytu atveju išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir pagal šio Įstatymo 79 straipsnio nuostatas jis apgyvendinamas Lietuvos Respublikoje laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo laikotarpiu. Tokiam prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis suteikiamas iki jo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Kadangi Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nustatyti atsakingą už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Europos Sąjungos valstybę narę, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiama Migracijos departamento 2015-07-09 sprendimo Nr. (15/6-7)15PR-94 dalis yra teisėta ir pagrįstą, jos panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
S. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.