Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, gynėjui – advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajam S. N. viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 286 str., 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. kaltinamas tuo, jog 2011 m. gegužės 5 d., apie 2 val. 42 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panemunės PK tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, A. J. pr. 17, išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais savo tarnybines pareigas atliekantį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistą S. N., tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Taip pat jis, kaltinamas tuo, jog 2011 m. gegužės 5 d., apie 2 val. 42 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panemunės PK tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, A. J. pr. 17, savo tarnybines pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui S. N. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, t.y. nustoti įžeidinėti savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, dešinėje rankoje laikytu rašikliu smogė S. N. į veidą, tačiau šiam nukreipus smūgį pataikė į jo petį sukeldamas fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla grąžintina prokurorei.

Kaltinamasis R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str., tai yra dėl to, kad pasipriešinimo valstybės tarnautojui panaudojęs fizinį smurtą ir dėl valstybės tarnautojo įžeidimo.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. (2010-12-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-664/2010).

Prokurorės pareiškime, dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, pateiktas kaltinimas R. S., jog šis „dešinėje rankoje laikytu rašikliu smogė S. N. į veidą, tačiau šiam nukreipus smūgį pataikė į jo petį sukeldamas fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui„. Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių tiksliai paaiškinti negalėjo. Apklausus nukentėjusįjį S. N., jis parodė, jog kaltinamasis jam smogė su rankoje turėtu tušinuku, tačiau jis kaltinamojo ranką nublokavo į šoną ir tušinukas praėjo jam pro petį. Jokie sužalojimai jam nebuvo padaryti. Liudytojas T. Č. parodė, jog tuo metu jis buvo išėjęs uždaryti lango.

Taigi, akivaizdu, jog prokurorės pareiškime suformuluotas kaltinimas, jog kaltinamasis „dešinėje rankoje laikytu rašikliu smogė S. N. į veidą, tačiau šiam nukreipus smūgį pataikė į jo petį sukeldamas fizinį skausmą“ nesutampa su nukentėjusiojo parodymais. Šias nusikalstamos veikos aplinkybes būtina išsiaiškinti tiksliai, kadangi tai turi reikšmės veikai tinkamai kvalifikuoti. Tik išsiaiškinus tiksliai nusikalstamos veikos aplinkybes galima nustatyti, ar būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t.y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam R. S., ar visgi jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d., 2 d.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-1748-888 aplinkybės nėra pakankamai aiškios, todėl byla gražintina prokurorei.

Dėl kardomosios priemonės - suėmimo.

2011 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 (dvidešimčiai) dienų.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis R. S. turi gyvenamąją vietą, jis palaiko ryšius su dukra ir ruošiasi užsiimti individualia veikla. Duomenų, jog lygtinio paleidimo iš Marijampolės pataisos namų metu jis būtų pažeidęs nustatytus įpareigojimus byloje nėra. Aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nėra visiškai aiškios.

Teismas įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, todėl kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 (dvidešimčiai) dienų, panaikintina, paleidžiant jį į laisvę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 str., 131 str., 432 str. 2 d.,

nutaria:

grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 1-1748-888/2011, kurioje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str., Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Daivai Brudnienei.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. S. panaikinti, paleidžiant jį teismo salėje.

Nutartis dalyje dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorei neskundžiama.

Nutartį dalyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo prokurorė per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali apskųsti Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.