Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorui Lukui Krivickui, asmeniui kuriam paskirtos priverčiamos med. priemonės D. G., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, asmens, kuriam taikoma priverstinė medicinos poveikio priemonė įstatyminei atstovei V. G., VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovei gyd. V. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovė gyd. V. Š. teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Papildomai nurodė, kad vien tai, kad žmogus yra įsidarbinęs, supranta buvusius įvykius tai ir yra pretekstas vertinti, kad psichinė būsena pasikeitusi į gerąją pusę. Kadangi yra šizofrenijos tipo susirgimai negalima užtikrinti, kad jie tikrai nepasikartos, bet šiuo metu yra medikamentais kontroliuojama remisija, kuri ir leidžia daryti tokias prielaidas, kad priverstinis ambulatorinis stebėjimas nėra tikslingas, bet gydimas yra tikslingas. Medikamentai yra suleidžiami vieną kartą per tris savaites, jie užtikrina tą laikotarpį, kada jis yra saugesnis. Gydytojai D. G. neieško, jis tvarkingai, sąžiningai užsiregistruoja, kontaktuoja su socialiniu darbuotoju, atvyksta medikamentų, gydytojai nuolat pakartoja dėl ko tie medikamentai reikalingi, atrodo šiai dienai supranta, kad vaistus reikia vartoti nuolat. Jis atvyksta savarankiškai, jo niekas nelydi. Jis sako, kad jo poelgis buvo neteisingas ir supranta, kad tai buvo išprovokuota ligos ir tai buvo tas laikotarpis, kai jis nevartojo paskirtų medikamentu.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. G. teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti ir nutraukti jam priverstinį gydymą, kadangi kritiškai vertina ir pilnai suvokia savo esamą diagnozę, nes visada geria vaistus, aktyviai sportuoja, sveikai maitinasi taip pat dirba ir turi sužadėtinę, su kuria augina jos dvi mažametes mergaites, 3 ir 5 metų amžiaus. Su drauge gyvename kartu pusę metų. Taip pat yra motyvuotas ir pozityvus. Jokių psichotropinių medžiagų nevartoja ir atsisakė alkoholio bei tabako. Priverčiamoji priemonė sukelia apribojimą, būtų geriau, kad jos nebūtų. D. G. teigė, kad supranta, jog jo liga tam tikra prasme yra nepagydoma, labai kritiškai vertina savo diagnozę, todėl nuolat vartoja vaistus.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. G. mama V. G. posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu priverstinė medicinos poveikio priemonė nereikalinga, nes jis atsakingai pats registruojasi, žiūri, ar vaistai nepasibaigę. Dabar, kai turi draugę, atsirado motyvacija gyventi, judėti, o kaip bus ateityje negali pasakyti. Moteris pasikalba su sūnaus drauge apie jo vaistų vartojimą, draugė patvirtino, kad D. G. vaistus geria pats, o kiekvieno mėnesio 21 d. V. G. jam suleidžia leidžiamus vaistus. Viskas įvyko dėl to, kad nevartojo vaistų. D. G. atvyksta pas mamą. Namų aplinka neigiamos įtakos jam nedaro. Kai iš Kauno ligoninės grįžo, du metus pragyveno pas tėvus. Dabar pradėjo sportuoti.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su D. santykiai puikūs, moteris jo sugyventinė, kartu jie pusę metų. Gali apibudinti jį kaip ramų, šiltą žmogų ir per šį laikotarpį neturėjo nei menkiausio konflikto, mano, kad jų santykiai žada gražią ateitį. Jos dukrų santykiai su D. labai puikūs, greitai D. įsiliejo į jų šeimą. D. netgi užsiima papildomu ugdymu, buvęs dziudo atletas, veda mergaites pas savo buvusį trenerį sportuoti, jų santykiai puikūs, priima jį kaip naująjį tėtį. Vaikų tėtis negyvena Lietuvoje, jie išsiskyrę. Jo santykiai su vaikais tokie, kad į pusę metų vieną kartą susitinka gyvai ir į savaitę kelis kartus pasiskambina vaizdo skambučiu. Buvęs vyras taip pat žino, kad D. yra jų šeimos narys ir džiaugiasi, kad rūpinasi vaikais. I. J. dirba finansų rytyje - apskaitos specialistė, dirba nuotoliniu būdu, bet porą kartų į mėnesį važiuoja į pagrindinę būstinę Vilniuje. (duomenys neskelbtini) jos asmeninis nuosavas namas. Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, liudytoja nurodė, kad vaistų vartoti D. nepamiršta, jis pats supažindino su tuo, kad jam yra paskirtas priverstinis gydymas. Vaistus vartoja reguliariai, bet dar prie to pačio ir ji primena, pasitikslina. Nesutarimų per šiuos pusę metų nebuvo, pats šilčiausias sutiktas jos gyvenime vyras. D. labai džiaugiasi ir didžiuojasi tuo, kad gavo darbą, pasakoja apie patirtus dienos iššūkius, visuomet pasigiria, kai juo vadovė pasitiki ir paskiria naujus klientus, ne kartą minėjo, kad darbe daug galimybių tobulėti. Jokių nerimą keliančių klausimų nėra. Jo liga visiškai netrukdo gyventi, auginti vaikus. Su D. šeima sutaria puikiai, mūsų draugystei pritaria.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. G. gynėjas Audrius Leonavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad akivaizdu, jog priverstinis stebėjimas ir gydimas yra nereikalingas, todėl prašė institucijos teikimą tenkinti.

Prokuroras Lukas Krivickas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į atstovės pasisakymus, kad D. G. pats nuolat vartoja vaistus, lankosi gydymo įstaigoje, atsižvelgiant į draugės pasisakymus, kad santykiai puikūs, emocinių sutrikimų nebūna, su jos vaikais sutaria puikiai, taip pat atsižvelgiant į mamos pasisakymus, mano, kad prašymas turėtų būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti baudžiamuoju įstatymu uždraustų pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, turi vertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog D. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Asmuo reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtus vaistus vartoja. D. G. jau 6 mėnesius dirba tiekimo skyriaus asistentu, darbe sekasi gerai. Skundų sveikata nepareiškė, teigia, kad medikamentus vartoja tvarkingai, o injekcinius vaistus jam suleidžia mama. Narkotinių medžiagų vartojimą, „žolės“ rūkymą neigia.

Gydytojų konsultacinė komisija, susidedanti iš skyriaus vedėjos ir gydančios gydytojos psichiatrės V. Š., gydytojo psichiatro E. Č. ir gydytojo psichiatro G. R. nurodo D. G. objektyvią būklę: orientuotas teisingai, aktyviai haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako, elgesys nerodo jas esant, kalba tiek, kiek yra kalbinamas. Tvarkingos išvaizdos. Pokalbio metu ramus, elgesys adekvatus. Nuotaika pakankama. Teigia, kad sportuoja, turi draugę, su ja dabar gyvena.

D. G. savijauta yra ženkliai pagerėjusi, tapo kritiškas susirgimo atžvilgiui, yra įsidarbinęs, atsakingai žiūri į pareigas, turi draugę, su kuria kartu gyvena, narkotinių medžiagų nevartoja. Jau keletas mėnesiu, kai ryškesnių mąstymo sutrikimų ar suvokimo sutrikimų nepastebima.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad D. G. psichikos būklė yra akivaizdžiai pagerėjusi ir stabili. Stebimuoju laikotarpiu priverstinio gydymo pažeidimų nenustatyta, vaistus vartoja.

Teismas, įvertinęs pateiktą dokumentaciją, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovės paaiškinimą, laiko nustatytu, kad D. G. pavojaus aplinkiniams nebekelia ir dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo jį stebėti ir gydyti priverstinai nebereikalinga, tai yra reikalingumas jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra išnykęs, todėl ši priverčiamoji medicinos priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.

D. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinti.

Nutarties nuorašus pateikti prokuratūrai, pareiškėjui, D. G..

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.