Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 16 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-160316-00007 nustatyta, kad S. T. 2016-03-03 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, be statybos leidimo stato neypatingą pastatą, išmatavimų 18,5 x 9,4 m, statinys statomas miško paskirties žemėje, įrengti pamatai, išbetonuotos grindys, išmūrytos 0,9 m aukščio, 0,51 m storio sienos iš dujų silikatinių blokelių. Tokiais savo veiksmais S. T. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio 28 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad dirba Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyryje vyriausiuoju specialistu ir jis surašė S. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, kad buvo pradėtas tyrimas dėl šios statybos pagal Darbo inspekcijos pranešimą ir buvo patikrinta vieta bei surašytas faktinių aplinkybių protokolas. Tikrinimo metu iš pradžių nebuvo nustatyta, koks pastatas, todėl buvo išmatuotas ir nustatyta, kad jis pagal savo gabaritus atitinka neypatingo statinio kategoriją. Buvo nustatyta, kad tai nauja statyba. Tikrinimo metu jau buvo atlikti darbai: pamatų įrengimas, grindų išbetonavimas, pradėtos mūryti sienos, jis fiksavo pažeidimą ir darė nuotraukas. Po to buvo išsiaiškina, kad statybos leidimas nėra išduotas, nors tokiam statiniui jis yra privalomas, tai nurodyta Statybos įstatyme. Pagal miškų įstatymą statyba ten negalima. Vėliau asmuo buvo išsikviestas ir atvykęs paaiškino, kad viską turi, pateikė projektą, bet leidimo neturėjo, tai yra reikalingų dokumentų, leidžiančių statybą, jis neturi, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 16 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-160316-00007 bei (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, esančio statinio fotonuotraukų, nustatyta, kad be statybos leidimo statomas neypatingas, išmatavimų 18,5 x 9,4 m neaiškios paskirties pastatas, įrengti pamatai, išbetonuotos grindys, išmūrytos 0,9 m aukščio, 0,51 m storio sienos iš dujų silikatinių blokelių, miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Duomenys apie statinį, kuriam konstatuota savavališka statyba: statinio statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija – neypatingas, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statinys nėra saugomoje teritorijoje, nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (23.31)(duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo patikrinta vykdoma naujo pastato statyba, neypatingas, (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, miško paskirties žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo savininkas S. T.. Patikrinimo metu nustatyta: pagal Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016-03-02 pranešimą Nr. 3D-493 patikrinta vykdoma statyba miško paskirties žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Statomas neaiškios paskirties pastatas miško paskirties žemės sklype, išmatavimų 18,5 x 9,4 m. Tikrinimo metu nustatyti atlikti statybos darbai: įrengti monolitiniai pamatai, išbetonuotos grindys, vykdomi sienų mūrijimo iš dujinių silikatinių blokelių darbai. Išmūryta viena siena 18,5 m ilgio, 0,94 m aukščio, 0,51 m storio. Sklypo savininkas S. T..

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra miškų ūkio paskirties, ūkinių miškų sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso S. T..

Motyvuojamoji dalis

ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalyje įtvirtinta, kad neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ypatingo ir neypatingo statinio statyba leidžiama turint leidimą statyti naują statinį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, t. y. 2016-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160316-00007 ir fotonuotraukos, 2016-03-03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)(duomenys neskelbtini), liudytojo V. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad S. T. priklausančioje miško paskirties žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statomas pastatas priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Kaip jau minėta, neypatingo statinio statyba leidžiama tik turint leidimą statyti naują statinį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statybos patikrinimo metu, taip pat 2016-03-16 Savavališkos statybos akto surašymo metu S. T. leidimo statyti minėtuose aktuose nurodytą neypatingą pastatą neturėjo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. T. toks leidimas taip pat išduotas nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole yra pagrįstai konstatuota, kad S. T. be statybos leidimo stato neypatingą pastatą, tuo pažeisdamas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir 23 straipsnio 28 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Ta aplinkybė, kad S. T. savo paaiškinime nurodė, jog projektuotojai, kurie rengė projektą, paaiškino, kad šiam statiniui statybos leidimas neprivalomas, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį. Aukščiau paminėtų byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei S. T. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. T. – duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau S. T. skirtina bauda, artimesnė minimaliai ATPK 159 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytai baudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. T. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant šioms aplinkybėms byla nagrinėta S. T. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 880 € (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16056683572, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.