- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- eI-158-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01136-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjai Z. P., jos atstovui Pavelui Ravluševičiui, atsakovės atstovei V. M., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos atstovui A. P., liudytojoms A. B., J. B., M. M. ir V. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus Gerosios Vilties progimnazija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017-04-10 pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017-03-27 įsakymą Nr. 30-634 (toliau – ir Įsakymas) dėl vidutinės priežiūros skyrimo nepilnamečiui A. M. – išsiuntimą į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą vieneriems metams.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Įsakymu nepilnamečiui A. M. (toliau – ir Nepilnametis) buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – išsiuntimas į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą (F. V. g. 61, Gruzdžiai, Šiaulių r.) vieneriems metams. Paaiškino, kad Nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonė taikyta neatsižvelgus į tai, kad, pritaikius minimalios priežiūros priemones, buvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių. Pabrėžė, kad Nepilnametis neturėjo problemų su teisėsauga baudžiamosios ir administracinės teisės prasme.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Nepilnamečio elgesys kėlė pavojų jam pačiam ir aplinkiniams, pirmą kartą Nepilnamečiui minimalios priežiūros priemonės skirtos 2015-12-16. Nurodė, kad Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3916 Nepilnametis įpareigotas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, lankyti psichologo konsultacijas bei vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą. Nurodė, kad, Nepilnamečio elgesiui negerėjant, Administracijos direktoriaus 2016-10-28 įsakymu Nr. 30-2455 minimalios priežiūros priemonės jam skirtos pakartotinai. Nurodė, kad Administracija 2016-11-03 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prašymą dėl vidutinės priežiūros priemonių skyrimo. Paaiškino, kad minėtame prašyme nurodoma, jog Nepilnamečio elgesys yra nekontroliuojamas ir neprognozuojamas, kelia realų pavojų savo saugumui, o taikomos prevencinio pobūdžio priemonės neveikia. Nurodė, kad 2017-03-06 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, jog Nepilnametis Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijoje sumušė kitą progimnazijos mokinį, kuris buvo netekęs sąmonės ir išvežtas į Santariškių klinikas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto vaiko gerovės komisijos 2017-01-09 posėdžio metu nutarta kreiptis į teismą dėl vidutinės priežiūros skyrimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi nutarė leisti skirti Nepilnamečiui vidutinės priežiūros priemonę.
Administracija atsiliepime nurodė, kad Nepilnametis be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas, kelis kartu skelbta paieška dėl pabėgimo iš namų, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl Nepilnamečio dingimo. Pažymėjo, kad Nepilnametis kelis kartus grasino globėją sužeisti peiliu, rūko progimnazijos teritorijoje, pamokų metu atsisako dirbti, nereaguoja į pastabas, užsiima pašalinėmis veiklomis, į pamokas ateina nepasiruošęs, neturintis priemonių, pamokų metu vartoja necenzūrinius žodžius, žemina ir įžeidinėja mokytojus ir progimnazijos administraciją, smurtauja prieš kitus mokinius, praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties. Nurodė, kad Nepilnametis nesilankė pas psichologą. Teigia, kad, siekiant padėti Nepilnamečiui tinkamai vykdyti paskirtas minimalios priežiūros priemones ir pasiekti teigiamų rezultatų, jis buvo įspėjamas apie netinkamo elgesio pasekmes, buvo palaikomas kontaktas su nepilnamečio globėja, vykdomas pamokų stebėjimas, su mokiniu dirbo socialinės pedagogės, vesti profilaktiniai pokalbiai, tačiau nebuvo pasiekta teigiamų Nepilnamečio elgesio pokyčių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Gerosios Vilties progimnazija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, pateikė dokumentus dėl Nepilnamečio mokymosi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui prašymą pašalinti ją iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjos atstovas prašė teismo prašymą tenkinti. Atstovas nurodė, kad Gruzdžių vaikų socializacijos centre (toliau – ir Centras) yra blogos sąlygos, todėl Nepilnamečio siuntimas į socializacijos centrą neatitiktų jo interesų. Pareiškėja paaiškino, kad Nepilnametis lankosi pas psichologą. Nurodė, kad nors Nepilnamečio elgesys yra sudėtingas, tačiau jis namuose globėjos klauso. Pažymėjo, kad Nepilnametis lanko krepšinio treniruotes, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidžia.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Nepilnametis kelia pavojų tiek sau tiek aplinkiniams, pastaruoju metu vaiko elgesys negerėja. Teigia, kad minimalios priežiūros priemonės vykdomos tik iš dalies, vidutinės priežiūros priemonės skiriamos dėl Nepilnamečio gerovės. Teigia, kad Centras parinktas pagal Nepilnamečio amžių.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos atstovas nurodė, kad Nepilnametis smurtauja mokykloje, yra sumušęs mokykloje jaunesnį pusbrolį. Teigia, kad Nepilnametis pamokų metu elgiasi nepagarbiai ir ciniškai. Paaiškino, kad Nepilnametis kartojo mokslo metų kursą vienus metus. Nurodė, kad praėjusiais metais buvo prielaidos Nepilnamečiui kartoti mokslo metų kursą 6 klasėje, tačiau dėl jo interesų buvo nuspręsta jį perkelti į 7 klasę. Teigia, kad nėra įrodymų, jog vaikas lanko papildomą sportinę veiklą.
Liudytoja A. B. teismo posėdyje nurodė, kad 2017-01-02 susipažino su Nepilnamečiu, su juo bendravo du kartus, jis kalbėjo mažai, paaiškino, kad iš namų bėga, nes bendrauja su draugais, kurie jam daro neigiamą įtaką. Paaiškino, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl vidutinės priežiūros priemonių skyrimo Nepilnamečiui. Paaiškino, kad Vaiko gerovės komisija įvertino duomenis, gautus iš Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos ir policijos. Pažymėjo, kad klausimą dėl vidutinės priežiūros priemonių nagrinėjo dalyvaujant Nepilnamečiui. Nurodė, kad Vaiko gerovės komisija nusprendė kreiptis į teismą dėl vidutinės priežiūros skyrimo Nepilnamečiui. Teigia, kad Vaiko gerovės komisijai pateikti duomenys buvo pakankami daryti išvadai, jog Nepilnametis kelia pavojų sau. Pažymėjo, kad Nepilnametis ilgais laikotarpiais nebūna namuose, tai kelia pavojų jo sveikatai ir saugumui. Mano, kad Nepilnamečiui blogą įtaką daro kiti asmenys, todėl, siekiant apsaugoti jo interesus, yra tikslinga vaiką siųsti į Centrą.
Liudytoja pažymėjo, kad Centras yra vienintelė vieta, kurioje gali būti taikomos vidutinės priežiūros priemonės Nepilnamečiui pagal jo amžių. Nurodė, kad Vilniuje esančiame Paliučionių vaikų socializacijos centre yra laikomi vyresni vaikai. Pažymėjo, kad terminas, kuriam Nepilnametį siūloma siųsti į Centrą, yra apibrėžtas mokslo metais. Paaiškino, kad Vaiko gerovės komisija nusprendė, kad Nepilnametis visus mokslo metus atliktų socializacijos programas ir įgyvendintų jam keliamus tikslus. Teigia, kad Nepilnamečio ugdymo procesas būtų tęsiamas Centre. Pažymėjo, kad, jeigu Nepilnamečio elgesio pokyčiai būtų teigiami, jo buvimo Centre terminas galėtų būti trumpinamas. Mano, kad šiuo metu Nepilnamečio elgesyje nematyti teigiamų pokyčių. Teigia, kad šiuo metu vienintelė priemonė, kuri atitiktų Nepilnamečio interesus, yra vidutinė priežiūros priemonė.
Liudytoja J. B. nurodė, kad yra specialioji pedagogė. Paaiškino, kad Centras parinktas pagal Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pasiūlymus. Nurodė, kad terminas, kurį Nepilnamečiui siūloma praleisti Centre, buvo priimtas bendru Vaiko gerovės komisijos narių sutarimu. Teigia, kad Nepilnametis nevykdė minimalių priežiūros priemonių. Nurodė, kad pagal naujai byloje pateiktą informaciją matyti, jog Nepilnamečio elgesys nėra pasikeitęs, jis turi žalingų įpročių. Teigia, kad, vertindama Nepilnamečio elgesį, yra gavusi informacijos iš policijos dėl netinkamo jo elgesio, t. y. sumušimų, vagystės, žalingų įpročių, grasinimų globėjai ir savęs žalojimo.
Liudytoja V. D. pažymėjo, kad nuo sprendimo skirti vidutines priežiūros priemones priėmimo gauti pranešimai iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriuose nurodyta, kad Nepilnametis susižalojo ranką. Paaiškino, kad pareiškėjo globėjai buvo siūloma socialinė ir psichologinė pagalba, kuri jai yra teikiama. Nurodė, kad Nepilnametis bendrauja mandagiai, tačiau yra uždaras.
Liudytoja M. M. nurodė, kad dirba Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos socialine pedagoge. Pažymėjo, kad yra sudėtinga Nepilnametį motyvuoti mokytis, pamokų metu jis dirba trumpiau nei 10 min. Mano, kad, dirbant su vaiku individualiai, gali būti pasiekiami geresni rezultatai, todėl vidutinė priežiūros priemonė Nepilnamečiui yra reikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1400-67/2009 Nepilnamečio globa patikėta pareiškėjai (b. l. 7). Nepilnametis 2016–2017 ir 2017–2018 mokslo metais mokosi Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijoje (toliau – ir Progimnazija) (b. l. 9). Administracijos direktorius 2015-12-16 įsakymu Nr. 30-3916 Nepilnamečiui skyrė minimalias priežiūros priemones – įsipareigojimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, lankyti psichologo konsultacijas bei lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą (b. l. 59). Administracijos direktorės 2016-10-28 įsakymu Nr. 30-2455 Nepilnamečiui skirtos minimalios priežiūros priemonės (b. l. 64). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2016-11-03 teikė prašymą Nr. 10-S Administracijai dėl vidutinės priežiūros priemonių skyrimo Nepilnamečiui (b. l. 63). Vilniaus miesto psichologinė pedagoginė tarnyba 2017-02-14 pateikė išvadą Nr. MK 098, kurioje rekomendavo Nepilnamečiui pritaikyti bendrąsias programas ir teikti specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo bei psichologo pagalbą (b. l. 18). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2017 m. kovo mėn. pateikė raštą Administracijai, kuriame prašo skubiai imtis veiksmų, skiriant vidutinę priežiūros priemonę Nepilnamečiui, nes jis kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Minėtame rašte nurodyta, kad Nepilnametis 2017-03-02 sumušė Gimnazijos mokinį, kuris buvo netekęs sąmonės ir išvežtas į Santariškių klinikas (b. l. 68). Administracija Įsakymu nutarė skirti Nepilnamečiui vidutinę priežiūros priemonę – išsiųsti jį vieneriems metams į Centrą (b. l. 3). Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nepilnamečiui paskirtos taikyti vidutinės priežiūros priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (redakcija nuo 2017-01-01) (toliau – ir Įstatymas) 8 str. 3 d. 3 p. nustatyta, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui, kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių. Įstatymo 9 str. nustatyta, kad vaikui minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos siūlymą. Įstatymo 6 str. 1 d. 6, 7 ir 8 p. nurodytos vaiko minimalios priežiūros priemonės ar vaiko vidutinės priežiūros priemonės vaikui skiriamos gavus teismo leidimą. Įstatymo 10 str. 12 d. nustatyta, kad Administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą arba paskirti kitą vaiko vidutinės priežiūros priemonę vykdantį asmenį turi būti nurodytas vaikų socializacijos centras, kuriame bus apgyvendintas vaikas, ir vaiko gyvenimo jame terminas. Vaikų socializacijos centrą, kuriame gali būti apgyvendintas vaikas, parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Teismui taip pat turi būti pateikiama informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens pakeitimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiama vaikų ir paauglių psichiatro išvada dėl vaiko psichikos sveikatos būklės. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedamas savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar kito vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens paskyrimo, protokolas, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai. Pagal Įstatymo 7 str. 1 d. vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienerių metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų.
Iš bylos duomenų matyti, kad Administracijos direktoriaus 2015-12-16 įsakymu Nr. 30-3916 ir 2016-10-28 įsakymu Nr. 30-2455 Nepilnamečiui buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės – įsipareigojimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, lankytis psichologo konsultacijose bei lankytis vaikų dienos centre, atvirame jaunimo centre ar kitoje socialinių paslaugų įstaigoje (b. l. 59, 64). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant nustatyti, ar Nepilnamečiui pagrįstai skirtos vidutinės priežiūros priemonės, svarbu nustatyti, kaip jis vykdė minimalias priežiūros priemones ir ar Nepilnamečio elgesio pokyčiai įgyvendinant minimalias priežiūros priemones buvo teigiami.
Byloje pateikti duomenys dėl Nepilnamečio elgesio Progimnazijoje pamokų metu, jo bendravimo su bendraamžiais ir mokytojais. Byloje pateiktas Progimnazijos 2017-05-10 raštas Nr. 96 ir administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-03-17 raštas Nr. A732-3005/17(2.13.2.45AD15), kuriame nurodyta, kad Nepilnametis, mokydamasis Progimnazijoje, be pateisinamos priežasties praleido 139 pamokas, nuolatos įsivelia į konfliktines situacijas, 2017-01-31, 2017-03-02, 2017-04-06 tarp jo ir kitų vaikų kilo konfliktai (popierinis bylos priedas, b. l. 3–6, b. l. 65–66). Nepilnametis nuolat rūko Progimnazijos teritorijoje, psichologo konsultacijose nesilanko. Byloje pateikti Progimnazijos pranešimai apie Nepilnamečio drausmės pažeidimus laikotarpiu nuo 2017-09-21 iki 2017-09-27 ir nuo 2017-10-03 iki 2017-12-06, kuriuose nurodyta, jog Nepilnametis vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmavo, pats nesimokino ir kitiems mokiniams trukdė pamokų metu, žeminančiai elgėsi su mokytojais (popierinis bylos priedas, b. l. 11–14, 34–36, 58–56). Progimnazija 2017-12-06 raštu Nr. 206 informavo Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Nepilnametis trukdo mokytojams vesti pamokas, atvyksta į pamokas nepasiruošęs, grasino sumušti kitą mokinį (popierinis bylos priedas, b. l. 55–56). Progimnazijos 2017-01-19 rašte Nr. 11 nurodyta, kad Nepilnametis nuo 2016-11-30 iki 2016-12-13 nelankė Progimnazijos, nes buvo pabėgęs iš namų, praleido 123 pamokas be pateisinamos priežasties, krepšinio mokyklos nelanko (b. l. 71). Psichologo konsultacijose 2017 metais dalyvauja, tačiau pastangų dirbti nerodo, kartais nedalyvauja (b. l. 78, 80). Byloje taip pat pateikti Nepilnamečio ugdymo veiklos duomenys, kad Nepilnametis kartojo 6 klasės mokslo metų kursą (b. l. 63). Iš Progimnazijos pateiktų duomenų matyti, kad Nepilnametis trukdo mokymosi procesui pamokų metu, nuolat nesilanko pas psichologą, nėra duomenų apie jo vykdomą popamokinę veiklą.
Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-12-16 raštu Nr. 30-3916 Nepilnamečiui skyrė minimalias priežiūros priemones – įsipareigojimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, lankyti psichologo konsultacijas bei lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą (b. l. 59). Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad Nepilnametis mokymo procese dalyvauja netinkamai arba iš viso nedalyvauja.
Byloje taip pat pateikti duomenys dėl Nepilnamečio netinkamo elgesio ne pamokų metu, kuris kelia pavojų jam ir kitiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad Progimnazijoje 2017-11-14 gautas Progimnazijos mokinio tėvo pranešimas, kuriame nurodoma, jog Nepilnametis grasino sumušti jo sūnų (popierinis bylos priedas, b. l. 57). Byloje pateikti duomenys, kad Nepilnametis 2015-09-18 peiliu grasino savo globėjai (b. l. 63). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2017 m. kovo mėn. pateikė Administracijai raštą, kuriame prašoma skubiai imtis veiksmų, skiriant vidutinę priežiūros priemonę, nes Nepilnametis kelia pavojų sau ir aplinkiniams, kadangi 2017-03-02 sumušė Gimnazijos mokinį, kuris buvo netekęs sąmonės ir išvežtas į Santariškių klinikas (b. l. 68). Byloje pateikti duomenys, jog 2016-12-01 ir 2016-12-13 buvo pateikti du pranešimai policijai dėl Nepilnamečio dingimo be žinios (b. l. 19). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl Nepilnamečio dingimo be žinios (b. l. 62). Minėti duomenys patvirtina aplinkybę, kad Nepilnametis kelia pavojų sau ir aplinkiniams.
Byloje pateikta Vilniaus miesto psichologinės – pedagoginės tarnybos 2017-02-14 pažyma Nr. MK 098, iš kurios duomenų matyti, jog Nepilnametis neturi poreikio keisti savo elgesį, jam reikalinga ilgalaikė psichologo pagalba. Nepilnametis atsisako atlikti užduotis, jam nustatyti elgesio ir emocijų sutrikimai. Vilniaus miesto psichologinės – pedagoginės tarnybos 2017-02-14 pažymoje Nr. MK 098 konstatuota, kad Nepilnamečiui reikalingi specialieji ugdymo poreikiai (popierinis bylos priedas, b. l. 52–54). Byloje pateiktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro Asmens sveikatos istorijos Nr. 156 išrašas, kuriame nurodyta, kad Nepilnamečiui diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, motyvacija keisti savo elgesį yra menka (b. l. 76). Iš bylos duomenų matyti, kad Nepilnametis 2017-01-05 dalyvavo Vaiko gerovės komisijos posėdyje, kuriame pripažino, kad nevykdo skirtų minimalios priežiūros priemonių, yra pavogęs telefoną (b. l. 83).
ABTĮ 56 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog Nepilnametis nevykdė minimalių priežiūros priemonių, jo veiksmai gali kelti pavojų jam ir kitiems asmenims, nenustatyti teigiami Nepilnamečio elgesio pakitimai.
Teismo posėdyje liudytoja M. M., kuri dirba Progimnazijoje socialine pedagoge ir bendrauja su Nepilnamečiu paaiškino, kad dirbant su Nepilnamečiu individualiai gali būti pasiekiami geresni rezultatai. Iš liudytojų teismo posėdyje teiktų paaiškinimų matyti, kad Nepilnamečiui neigiamą įtaką daro kiti asmenys, todėl, siekiant apsaugoti jo ir kitų asmenų interesus, vidutinių priežiūros priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas byloje esančių įrodymu visuma.
Teismo posėdyje liudytojos paaiškino aplinkybes dėl Nepilnamečiui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės atlikimo vietos ir termino. Teismas, įvertinęs liudytojų nurodytas aplinkybes dėl vidutinės priežiūros priemonės atlikimo vietos, pažymi, kad priemonė paskirta atlikti Centre pagal Nepilnamečio amžių. Iš liudytojų teiktų paaiškinimų matyti, kad kitose vietose veikiantys vaikų socializacijos centrai neatitiktų Nepilnamečio interesų dėl juose mokomų vaikų amžiaus. Iš liudytojų teiktų paaiškinimų taip pat matyti, kad vidutinių poveikio priemonių taikymo terminas paskirtas atsižvelgiant į Nepilnamečio ugdymo procesą ir yra suderintas su mokslo metais. Taip pat pažymėtina, kad liudytoja A. B. teismo posėdyje nurodė, kad terminas gali būti trumpinamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus.
Remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė, neviršijo jai suteiktos diskrecijos teisės. Įsakymu paskirtų vidutinių priežiūros priemonių atlikimo vieta ir terminas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia Nepilnamečio teisių ar teisėtų interesų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. P. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.