Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 171 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.03 val., neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminui neįvykdė jo susigrąžinimo sąlygų, adresu Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr., vairavo transporto priemonę Dodge Charger, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir nepakluso sustabdyti transporto priemonę stabdančiam tikrinančiam uniformuotam policijos pareigūnui įsijungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei per tarnybinio automobilio garsiakalbį reikalaujant sustoti dešinėje kelio pusėje.

Vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas sustabdyti transporto priemonę ją stabdant uniformuotam policijos pareigūnui, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 141 km/h, važiavo 191 km/h greičiu, įvertinus paklaidą.

Būdamas laikinųjų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) naudotoju, vairavo transporto priemonę, paženklintą šiais laikinaisiais valstybiniais numerio ženklias ir neįvykdė laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo ir naudojimo apskaitos VĮ Regitra programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje (neužregistravo važiavimo). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2018 m. balandžio 1 d. įsakymo ,,Dėl Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-446 ,,Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms priekaboms ženklinti ne ilgiau nei vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 17.3 punktą. Taip kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 16, 127, 224 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. 2020-10-20 teismo posėdyje kaltės nepripažino, paaiškino, kad jam paskambino iš policijos, sužinojo dėl ko, kitą dieną jam liepė ateiti, policijai pateikė pirkimo pardavimo sutartis, nes automobilis tuo metu, t. y. liepos mėnesį buvo parduotas. Nurodytu laiku automobilio nevairavo, teisės vairuoti neturi. Automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje. Policija jam vistik surašė protokolą, taip pat surašė dar penkiolika protokolų.

Liudytojas P. R. parodė, kad patruliavo su kolega, nuo akropolio pastebėjo labai dideliu greičiu pralekiantį automobilį, apsisuko, nusprendė sustabdyti, Birštono g. prie automobilio galo, įjungę šviesos ir garso signalus pradėjo stabdyti, išreiškė per mikrofoną, kad sustotų dešinėje, lyg bandė sustoti, bet staiga padidino greitį ir nuvažiavo per raudoną šviesoforą. Kitas ekipažas nuo Kauno pilies vijosi Jonavos gatve, persekiojamas gatve labai dideliu greičiu, buvo su P raide, skaičių neatsimena, vaizdo kameras peržiūrėti ne jų kompetencijoje, peržiūri jų valdžia.

Liudytojas A. M. parodė, kad patruliuodami su kolega Karaliaus Mindaugo pr. pastebėjo dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį, važiavo paskui juos, sukant į Birštono gatvę pradėjo stabdymo procesą, įjungė švyturėlius, išreiškė reikalavimą sustoti dešinėje pusėje, automobilis buvo baltos spalvos, numerių pradžia P0, link Šv. Gertrūdos g. nuvažiavo link Jonavos gatvės, tada pranešė kitiems, prisijungė kolegos. Vijosi, tačiau sustabdyti nepavyko. Kas vairavo, nematė.

Liudytojas P. Š. parodė, kad dirbo pagal priemonių planą, važiavo Gertrūdos gatve, stovėjo prie šviesoforo, gavo radio ryšiu pranešimą, kad nestojo automobilis. Nestabdomas automobilis nuvažiavo lik Kleboniškio, auto valstybinio numerio, vairuotojo neįsidėmėjo, langai tamsinti.

Liudytoja R. O. parodė, kad patruliavimo metu buvo tamsu, numerių neįžiūrėjo, asmens, vairavusio automobilį, nematė.

Liudytoja J. S. parodė, kad surašant protokolą rėmėsi pagal nustatytų numerių naudotoją. Taip pat nurodė, kad protokole yra dėl numerių suklysta, teisingas pirmasis parašytas.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai duomenys : administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai (b. l. 4), informacija iš VĮ Regitra, kad prekybinis numeris (duomenys neskelbtini) išduoti M. D. (b. l. 9).

Nagrinėjamoje byloje pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 416 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius, nėra surinkta, nors tokią pareigą pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį turi būtent tyrimą atlikusi institucija. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitiems, taip pat ir teismui.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į tai, bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis automobilį buvo pardavęs, nurodytu laiku jo nevairavo, pirkimo pardavimo sutartis buvo perdavęs policijos pareigūnui, teismo posėdyje apklausti liudytojai nei vienas asmens, tuo metu vairavusio automobilį, nematė, vaizdo įrašai nėra išsaugoti, prie bylos nepateikti. Darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog protokole nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 21 d., būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. padarė nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 416 straipsnio 6 dalyje, nagrinėjamu atveju nurodytų administracinių nusižengimų padarymo faktas nėra įrodytas, todėl M. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 171 straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. D., būdamas laikinųjų valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) naudotoju, neįvykdė laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo ir naudojimo apskaitos VĮ Regitra programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje (neužregistravo važiavimo). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2018 m. balandžio 1 d. įsakymo ,,Dėl Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-446 ,,Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms priekaboms ženklinti ne ilgiau nei vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 17.3 punktą. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 171 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. M. D. administracine tvarka baustas daugybę kartų, visi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, M. D. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – maksimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu , 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalyje ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną M. D. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 416 straipsnio 6 dalyje, nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20121608663.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.