- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-444-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01369-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015-03-13 nutarimu M. R. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir paskyrė galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams už tai, kad jis 2015-01-15 apie 9.05 val., Kaune, Jotvingių gatvėje, vairuodamas transporto priemonę Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės Solaris Urbino 12, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs žalą eismo įvykio metu nepasiliko eismo įvykio vietoje ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė KET 9; 154; 219.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą dalyje dėl 130 str. 1 d. taikymo jo atžvilgiu, nesant šio pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti arba pakeisti 2015-03-13 Kauno apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl nuobaudos pagal 130 str. 1 d. skyrimo, paliekant skirtąją baudą, bet neatimant jam teisės vairuoti transporto priemonės.
Skunde apeliantas neneigia bei visiškai pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., šioje dalyje su teismo nutarimu sutinka. Apeliacinį skundą teikia tik dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo jo atžvilgiu. Jo nuomone, teismas nutarime nepagrįstai nurodė, kad neva jis turėjo vytis autobusą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją užpildyta nedalyvaujant kitam eismo įvykio dalyviui būtų niekinė. Taip pat jis neturėjo pareigos vytis autobusą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tuo, kad nebandė vytis autobuso bei neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Pripažįsta, kad nepranešė policijai, tačiau tikėjosi, kad autobuso vairuotojas grįš. Ant automobilio panelės buvo palikęs savo telefono numerį. Skunde nurodo, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. M. R. nurodo, kad neturėjo jokio tikslo ar motyvo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio, jo vairuojama transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo visiškai blaivus, turėjo vairuotojo pažymėjimą, pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, sužalotų asmenų nebuvo, todėl mano, kad elgėsi teisingai laukdamas autobuso vairuotojo, tam kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Apelianto nuomone, jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, neslėpė eismo įvykio pėdsakų, o transporto priemonę nuvarė tik po keliolikos valandų. Pirmosios instancijos teismas nutarime akcentavo tik dalį aplinkybių, t. y. kad jis suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, bet apie jį nepranešė policijai, neužpildė deklaracijos, nesivijo autobuso, tačiau teismas neišsiaiškino tokio elgesio motyvų bei tikslų turinio ir nepagrįstai konstatavo jo kaltumą. Jei apeliacinės instancijos teismas spręs jo veiksmuose buvus ATPK 130 str. 1 d. sudėtį, prašo objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes ir tinkamai individualizuoti nuobaudą, taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti atėmimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. R. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
M. R. nekelia ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d., todėl dėl jo teismas nepasisako. Byloje apeliantas su skundžiamu nutarimu nesutinka tik dėl ATPK 130 str. 1 d. padaryto pažeidimo ir kelia kaltės bei administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kurių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Iš esmės M. R. savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., grindžia dviem aplinkybėmis – kad jis neturėjo pareigos po eismo įvykio vytis ir sustabdyti autobusą, bei nesutinka su teismo išvada, kad šis pažeidimas padarytas esant jo tyčiai.
Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad eismo dalyvio KET neįpareigoja vytis kitą eismo dalyvį. Tačiau esant tokiai situacijai, apeliantas turėjo apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai. To nepadarius buvo pažeistas KET 234 p. reikalavimas.
Įvertinus žemesnės instancijos teismo išvadas dėl padaryto pažeidimo kaltės nustatymo, pažymėtina, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, byloje esančius įrodymus, išsamiai ir objektyviai ištyrė subjektyviuosius veikos požymius (tyčią).
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. suvokė buvus eismo įvykį, tačiau jo vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino. Nors ir nurodo, jog jo veiksmuose tyčios nebuvo, nes nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos, automobilį paliko matomojoje vietoje, pėdsakų neslėpė, paliko telefono numerį, laukė kol grįš autobuso vairuotojas, tačiau autobuso vairuotojas suradęs M. R. automobilį, jo paties nematė, taip pat nematė ir palikto telefono numerio, todėl vertintina, kad apylinkės teismas pagrįstai M. R. pripažino padarius ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad apeliantas pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. R. apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra atmetamas.
Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, be apylinkės teismo nutarime nustatytų aplinkybių, M. R. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiojo vairuojamas autobusas apgadintas nežymiai, apelianto padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius iš esmės yra mažareikšmis, o pats kaltininkas nevengė atsakomybės. Šių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos apelianto atžvilgiu, tačiau manytina, kad ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti taikant jam tik apylinkės teismo nustatyto dydžio baudą, t. y. neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. M. R. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams panaikinti.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.