Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, specialistui L. U., nukentėjusiajam A. A., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 8 klasės, nedirba, registruotas darbo biržoje, teistas:

2012-04-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.- areštas 40 parų. 2012-06-29 pagal BK -30 parų arešto, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. 2013 m. sausio 11 d., apie 20.00 val., Alytaus mieste, A. J. gatvėje, važiuojant mikroautobusu „VW Transporter“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sudavė nukentėjusiajam A. A. rankos kumščiais ne mažiau keturių smūgių į įvairias veido vietas, tuo padarė nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, poodinės krausjosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies abiejose vokuose, kairės akies apatiniame voke, muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje pusėje, ir suduodamas rankos kumščiu nemažiau vieno smūgio į dešinę akį, tuo padarė nukentėjusiajam A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl dešinės akiduobės kaulų lūžimo, nes A. A. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu R. S. savo kaltę pripažino pilnai, ir parodė, kad su nukentėjusiuoju jis dirbo viename objekte. Po darbo važiuodami namo mikroautobusu, jie gėrė brendį. Nukentėjusysis jam pradėjo daužyti į nugarą. Jis atsisukęs į nukentėjusįjį paklausė, ko šis daužosi ir tuomet trenkė jam kumščiu į veidą- lūpų sritį, pamatė, kad po jo suduoto smūgio nukentėjusiajam iš lūpų pradėjo bėgti kraujas. Visų įvykio aplinkybių jis gerai neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kiek buvo suduota smūgių nukentėjusiajam, jis neatsimenantis, pripažįsta, kad galėjo suduoti ir du smūgius. nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys duomenys.

Liudytojas D. L. parodė, kad visų aplinkybių jis gerai neatsimena, bet patvirtino, kad mikroautobuse buvo geriamas brendis. Jis sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo, o kaltinamasis sėdėjo nugara už jo, tačiau buvo pasisukęs į jo pusę, o priešais kaltinamąjį sėdėjo nukentėjusysis. Brolį A. L. jis paleido prie jo sodybos, o įvažiuojant į Alytų, išgirdo pliaukštelėjimą, ir atsisukęs pamatė, kad iš A. nosies bėgo kraujas, tačiau kiek smūgių buvo suduota, jis nežinantis.

Liudytojas A. L. paties nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematė, nes pirmas išlipo mikroautobuso prie savo sodybos, prieš tai tik matė, kaip A., būdamas labai girtas, atrodė piktybiškai ir piktavališkai kabinėjosi prie kaltinamojo, daužydamas šiam į nugarą, todėl išlipdamas iš automobilio dar perspėjo nukentėjusįjį, kad nebūtų jokių muštynių.

Liudytojas R. M. nurodė, kad jis vairavo mikroautobusiuką, kuriame buvo geriama, I. A. prie jo sodybos, dar jokių konfliktų nebuvo. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradėjo ginčytis įvažiavus jau į Alytų- jis girdėjo automobilio gale šurmulį. Paskui jis išleido kaltinamąjį, o vėliau prie Žuvinto paleido ir nukentėjusįjį - ir tik tuomet pamatęs, kad šiam iš nosies bėgo kraujas. Iš kur tie sužalojimai, jis pas A. neklausė.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad visų aplinkybių gerai neprisimena dėl ilgo laiko tarpo ir patirtos traumos. Atsiminė viską tik laikui bėgant. Kiek jam buvo suduota smūgių, jis taip pat neatsimena, apie smūgių skaičių sprendžia tik pagal padarytus jam sužalojimus. Nepripažįsta, kad jis provokavo kaltinamąjį, tačiau šią jo nurodomą aplinkybę paneigia liudytojo A. L. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja paties kaltinamojo ir kitų liudytojų parodymams, atitinka bylos esmę.

Iš Alytaus AVPK rašto matyti, kad A. A. 2013-01-11 20.30 val. nuo prekybos centro IKI, es. Naujoji g. 8, buvo pristatytas į Ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta lūpos kirstinė žaizda, akies sumušimas ir girtumas, po apžiūros buvo išleistas iš namų (b.l. 21), ką patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (b.l. 22,23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Misterijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 98/13(06) buvo nustatyta, kad A. A. padaryta šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinės akiduobės kaulų lūžimas, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies abiejose vokuose, kairės akies apatiniame voke, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje ir sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės akiduobės kaulų lūžimo, o visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b. l. 27-29).

Specialistas L. U. paaiškino, kad išvadoje buvo vertintas ne smūgių skaičius, o trauminių poveikių skaičius, nes vienu smūgiu gali būti padaryti ir keli trauminiai poveikiai.

Apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota apžiūrėtas automobilis VW Transporter, kuriuo važiavo kaltinamasis ir nukentėjusysis, ant kurio galinių sėdynių buvo rasta kraujo dėmės (b.l. 5-10).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis R. S. kaltas padaręs nusikaltimą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis pripažino, kad nukentėjusiajam jis sudavė smūgius, ką patvirtina ir aukščiau aptarti ir įvertinti teismo įrodymai. Tokiais kaltinamojo tyčiniais veiksmais iš asmeninių paskatų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 d. požymiai. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys.

Bausmės skyrimo klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis R. S. praeityje teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, todėl yra recidyvistas.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turi dvi mažametes dukras, nedirba, tačiau registruoitas darbo biržoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę, dėl to nuoširdžiai gailisi. Vertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys: kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis, pats būdamas stipriai išgėręs, pirmas pradėjo konfliktą- piktybiškai prisikabinęs prie kaltinamojo, kuris tuo metu šnekučiavosi su kitais kolegomis, be priežasties pradėjo daužyti kaltinamajam į nugarą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Vertintina ir tai, kad kaltinamasis sutinka atlyginti pareikštus VLK pareikštą civilinį ieškinį, sutinka atlyginti ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad R. S. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl R. S. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos minimumui, atidedant bausmės vykdymą.

Atidedant bausmės vykdymą, R. S. skirtini įpareigojimas pradėti dirbti ir tęsti registraciją darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei baudžiamojo poveikio priemonė - išdirbti 40 val. nemokamų darbų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (b.l. 64,65).

Daiktiniai įrodymai – kraujo pėdsako nuoplova, saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje (t.1, b. l. 12 ), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo A. A. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 443,58 Lt. žalos atlyginimo(b.l.17-20).

Civilinio ieškovo Valstybinių ligonių kasų ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamasis privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas.

Civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 920 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir 15.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 43,44).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos nesutiko, o neturtinę žalą pripažino iš dalies.

Civilio ieškovo A. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Tuo tarpu nukentėjusiojo reikalaujamos turtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais- nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad už gydymo paslaugas buvo sumokėta 200 Lt., kad buvo suplėšyta jo striukė ir sugadintas telefonas, kad buvo dingęs sunkumų kilnotojo diržas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinį ieškinį kaltinamajam baudžiamojoje byloje galima pareikšti tik tada, kai turtinė ar neturtinė žala tiesiogiai yra padaryta konkrečia, baudžiamojoje byloje nagrinėjama, nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo pareikštas kaltinimas tik dėl sveikatos sužalojimo, o ne turto sugadinimo ar pagrobimo.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo reikalaujama priteisti turtinė žala atmestina kaip nepagrįsta ir nesusijusi su kaltinamojo nuskalstamos veikos padarymu.

Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, praleistų paskaitų, negalėjimu išeiti iš namų, galimai reikalinga operacija dėl padarytų sužalojimų.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintinos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kilo iš asmeninių paskatų kartu vartojant alkoholinius gėrimus, ir šios veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis ir įžūlus paties nukentėjusiojo elgesy. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis, pats būdams stipriai išgėręs, pirmas pradėjo konfliktą - be jokios priežasties piktybiškai prisikabinęs prie kaltinamojo, kuris tuo metu šnekučiavosi su kitais kolegomis, pradėjo daužyti kaltinamajam į nugarą.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Kaip pripažino pats nukentėjusysis, įvykio dieną jis dirbo nelegaliai, darbo biržoje nesiregistravo, po sužalojimų padarymo namo buvo išleistas iš karto po apžiūros - daugiau jokių duomenų, kad nukentėjusiajam buvo reikalingas ambulatorinis gydymas ar kiek jisai tęsėsi, byloje nėra, todėl nusikalstama veika padaryti kūno sužalojimai neturėjo įtakos ir jo darbingumui bei gaunamoms pajamos.

Nukentėjusysis teigia, kad jam galimai bus reikalinga operacija dėl padarytų sužalojimų, tačiau iš jo paties prie civilinio ieškinio pridėto medicinos įstaigos siuntimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu operacijos tikslingumas yra abejotinas (b.l. 44).

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo reikalaujamos neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis teismui nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1.000 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 ir 7 p. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. S.

- pradėti dirbti ir užsiregistruoti darbo biržoje;

- neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ir 70 str. R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - išdirbti 40 val. nemokamų darbų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktinį įrodymą – kraujo nuoplovos pėdsaką, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. S. 443,58 Lt. (keturis šimtus keturiasdešimt tris litus ir 58 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. S. 1000 Lt. (vieną tūkstantį litų, 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.