Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1985-12-29 Vilniaus r., gyv. Vilniaus r., Sužionių sen., Pauliukonių k., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2007-09-16, apie 18.00 val., Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), S. Z. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dvidešimt septynių smūgių į įvairias kūno vietas Z. B., padarydamas apatinės lūpos raudonio nubrozdinimą, veido poodines kraujosruvas, kairio antakio ir kairio skruosto muštines žaizdas, dešinio žąsto, kairio dilbio poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, dešinio klubo ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kairės blauzdos odos nubrozdinimus-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžį-sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, krūtinės ir pilvo sumušimą, pasireiškusį krūtinės ląstos poodinėmis ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės pusės III-IV, VIII-X-o (viengubais), V-VII-o (dvigubais) šonkaulių lūžiais, kairės pusės pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio apatinės skilties plyšimais, pilvo srities poodinėmis ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, tuščiosios ir riestinės žarnų pasaitų plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis pasaitų audiniuose, kairio inksto plyšimu su kraujo išsiliejimu į riebalinės kapsulės audinius-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu kairėje krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmėse, šoku, dėl ko Z. B. mirė ir taip tyčia nužudė Z. B..

A. M. kaltu dėl Z. B. nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad jis 2007-09-16 apie 18.30 val. kartu su sugyventine G. B., jos motina N. B. nuvažiavo pas jo močiutę S. Z., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Su savimi turėjo 21 talpos butelį alaus, kurį keturiese išgėrė. Močiutė papasakojo, kad kitoje jos namo pusėje gyvenantis nuomininkas Z. B. vietoj sutartų 100 Lt. nuompinigių sumokėjo jai tik 50 Lt. Po pokalbio, jis nutarė užeiti pas Zenoną ir paklausti kodėl jis nesumokėjo visos sutartos sumos. Nuėjo į jo gyvenamojo namo pusę. Z. B. jau miegojo lovoje, įėjęs garsiai pasisveikino ir Z. B. atsikėlė. Jis paklausė Z. B. kodėl šis nesumokėjo visų sutartų pinigų už nuomą. Pastarasis atsakė, kad tai ne jo reikalas, liepė jam nevaikščioti ir nevadovauti. Tai pasakęs jis atsistojo ir išėjo pro atviras duris į sandėliuką, esantį šalia jo gyvenamos namo pusės. Z. B. žmona H. B., miegojusi su Z. B., taip pat atsikėlė. Neužilgo Z. B. grįžo abejomis rankomis laikydamas plaktuką. Tuo metu jis stovėjo šalia lovos, barėsi su Hana, nes ji prašė išeiti iš jų gyvenamos namo pusės. Jam tai nepatiko ir jis H. B. sudavė vieną smūgį delnu į veidą, nuo ko ji nugriuvo prie lovos. Tuo metu kai ji nugriuvo, Z. B. jam dviem smūgiais sudavė plaktuko metaline dalimi per viršugalvį. Jis pajuto bėgantį kraują. Tada jis nuėjo prie šulinio ir ten nusiprausė kraują. Apsiprausęs dar kartą nuėjo pas Z. B.. Pastarasis buvo mažajame kambaryje, savo gyvenamoje namo dalyje, ir vaikščiojo laikydamas rankose plaktuką. Jis jo paklausė, už ką jis jį sumušė. Z. B. nieko nesakydamas užsimojo plaktuku. Pastarasis plaktuku sudavė smūgį jam per koją ir tada jis sudavė ranka nukentėjusiajam per veidą, spardė kojomis. Toliau jis dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam, nuo smūgio Z. B. pargriuvo ant grindų, jam iš rankų iškrito plaktukas. Z. B., gulinčiam ant grindų jis dešine koja sudavė vieną smūgį į užpakalį, ne mažiau 3 smūgius į pilvo sritį ir vieną smūgį kojos kulnu iš viršaus į veidą. Z. B. prašė daugiau jo nemušti, sakė, kad miršta. Sudavęs smūgius išėjo į kitą namo pusę pas močiutę S. Z.. Jis mano, kad tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime Z. B. suduoti negalėjo. Daugiausiai galėjo jam suduoti dešimt smūgių, t.y. pirmiausiai sudavė dešinės rankos plaštaka į kairiąją Z. B. veido dalį, paskui dešine koja spyrė tris kartus į pilvą, po to vieną kartą į veidą ir vieną kartą į sėdmenis. Galėjo suduoti dar kokius penkis smūgius, kurių neprisimena. Paliko jį gyvą gulintį ant grindų. Nenorėjo, kad jis mirtų, labai gailisi.

Iš esmės analogiškus parodymus A. M. davė apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu bei juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ((2 t., b.l. 80-81, 82-84, 87-89, 90-99,102-104).

Be kaltinamojo A. M. parodymų, prisipažinimo jo kaltę dėl Z. B. nužudymo, tai yra padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., b.l. 3-25, 26-27, 28-32; 2 t. b.l. 90-99), ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais (1 t., b.l. 83-84, 86-87, 88-111, 141; 2 t., b.l. 38-39, 72, ), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (1 t., b.l. 59), specialisto išvados (1 t. b.l. 44-53, 57, 60, 65-73, 75-80), liudytojų H. B., A. K., N. B., V. Z., S. Z., G. B., D. M., O. B., N. B. parodymai, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai ( 2 t., b.l. 28-34, 49-52, 66-69, 90-99).

Nukentėjusioji H. B. parodė, kad Z. B. buvo jos vyras. Z. B. buvo pensininkas, todėl niekur nedirbo. Paskutinius du metus jie gyveno Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) pas jos mamos seserį S. Z.. Kiekvieną mėnesį po 15 dienos Zenonas B. S. Z. mokėdavo po 100 Lt už nuomą. 2007-09-15 Z. B. gavo 711 litų pensiją. 2007-09-16 ji su Z. B. apsipirko parduotuvėje ir svečiavosi pas pažįstamus, vartojo alkoholį. Po to juos B. M. su draugu automobiliu parvežė namo į(duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ji su vyru Zenonu ruošėsi miegoti. Tuo metu į kambarį įėjo A. M., pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl ji su vyru, vykdami namo, su savimi nepaėmė jo. Ji liepė A. M. išeiti, jis, supykęs, ranka sudavė jai į veidą. Tuomet visi buvo neblaivūs, nes visą dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai A. M. jai sudavė į veidą, ji nuo smūgio nugriuvo nuo lovos ant žemės ir nuo to momento nieko nebepamena, atrodo matė, kad A. M. su Z. B. nuėjo į kitą kambarį, o ji užmigo. Prabudusi apie 3.50 vai. pastebėjo, kad Z. B. guli gretimame kambaryje ant sofos, jo veidas buvo kruvinas, palietusi jį pamatė, kad jis yra šaltas, todėl suprato, kad jis miręs. Kad Z. B. suduotų smūgius Antonui ji nematė. Z. B. buvo nekonfliktiškas žmogus, o A. M., būdamas neblaivus yra agresyvus. Dėl vyro mirties labai išgyveno, pablogėjo sveikata, be to pragyvenimo šaltinis buvo Z. B. pensija - neteko pragyvenimo šaltinio. Teismo posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 115-117, 122-124, 125-128), nukentėjusioji H. B. juos patvirtino ir parodė, kad po to, kai A. M. sudavė jai kumščiu per veidą, jį nukrito nuo lovos ir prarado sąmonę, todėl konflikto nematė. Atsibudus naktį, ji nuėjo į kitą kambarį ir pamatė kruvinu veidu gulintį Z. B., tačiau jo kūnas jau buvo šaltas. Dėl suduoto jai smūgio A. M. pareiškė pretenzijas. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 6000 litų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią, kaip paaiškino, sudaro turėtos laidojimo išlaidos bei 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, t.y. už patirtus dvasinius išgyvenimus dėl vyro netekties.

Nukentėjusioji A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, kokiomis aplinkybėmis tėvas mirė, ji pasakyti negali, apie patį įvykį parodyti nieko negali, nes kai mirė tėvas pas jį nebuvo, tačiau dėl tėvo mirties patyrė moralinės žalos. Jos santykiai su tėvu buvo geri, ji jam dažnai padėdavo, lankė jį, kai gulėjo ligoninėje. Z. B. jai taip pat padėdavo, kai turėdavo pinigų, visada jų duodavo. Byloje pareiškė ieškinį dėl moralinės žalos 100 000 litų sumai, nes patyrė didelį stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus. Tėvą palaidojo savo lėšomis. Dėl to turėjo 6000 Lt turtinės žalos.

Nukentėjusysis N. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį nieko papasakoti negali, apie tėvo mirties aplinkybes sužinojo iš savo motinos pasakojimų. Pareiškė 100 000 dydžio civilinį ieškinį dėl tėvo nužudymo, nes santykiai su tėvu buvo labai geri, Z. B. palaikydavo morališkai, remdavo finansiškai. A. M. nepažįsta, todėl nežino ar jis buvo pažįstamas su tėvu, ar yra su juo konfliktavęs. H. B. šiuo metu gyvena su juo.

Nukentėjusioji O. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį nieko papasakoti negali, kokiomis aplinkybėmis tėvas mirė, ji pasakyti negali. Tėvas buvo labai geras, padėdavo materialiai. Pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos 100 000 litų sumai, nes yra sukrėsta, sužinojusi, kad tėvo mirtis yra smurtinė. Dėl tėvo mirties patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, per laidotuves net vartojo raminančius vaistus. Dabar liudytojai labai trūksta tėvo, nes neteko tėvo moralinio palaikymo gyvenime ir materialinės paramos.

Liudytojas V. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena su savo motina S. Z.. Apie įvykį nieko papasakoti negali. 2007-09-16 14 val. jis išėjo iš namų, grįžo apie 23 val. Namuose buvo tylu, visi jau miegojo, svetimų žmonių nepastebėjo. 2007-09-17 vai. apie 4 val. jį pažadino H. B., kuri pasakė, kad Z. B. nekalba, jam kažkas negerai ir paprašė pažiūrėti. Nuėjęs į namo dalį, kurioje gyveno (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad Z. B. guli lovoje, jis jau buvo miręs, jo veidas buvo kruvinas.

Liudytoja S. Z., pasinaudodama LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teise, atsisakė duoti parodymus. Iš perskaitytų liudytojos S. Z. parodymų (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad Z. B. ir H. B. yra jos nuomininkai. Pas ją gyvena apie du metus. Su B. (duomenys neskelbtini) dėl nuomos mokesčio jokio susitarimo nebuvo, jie niekad nemokėjo, iš jų jokių pinigų neėmė. Iš H. B. jokių pinigų taip pat neimdavo, nes ši jai padėdavo namų ūkyje. Maždaug prieš tris dienas iki to laiko, kai buvo rastas Z. B. lavonas, jos anūkas Anton klausė ar B. (duomenys neskelbtini) moka jai pinigus už nuomą. Ji atsakė, kad ne, nes jie jai padeda ūkyje. Šeimos pragyvenimo šaltinis buvo Z. B. pensija. Hana ir Z. B. buvo mėgėjai išgerti, kartu vartodavo alkoholį, būdami apsvaigę dažnai bardavosi, tačiau mušdavosi nežymiai. 2007-09-15 Z. B. gavo pensiją ir sutuoktiniai ėmė išgėrinėti. 2007-09-16 jie ryte išvyko iš namų, o grįžę apie 18.00 val. buvo labai neblaivūs, tačiau Zenonas nebuvo sumuštas. Netrukus atėjo kaimynas jos anūkas A. M.. Su juo apie jokius pinigus nekalbėjo, jam nesakė, kad B. (duomenys neskelbtini) jai pinigų nesumokėjo. Girdėjo, kad vyrai dėl kažko barasi, bet konflikto priežasties nesuprato. Po kiek laiko pas ją užėjo A. M., kuris rankoje laikė plaktuką. Pastebėjo, kad jam prakirsta galva, žaizda kraujavo. Anton paaiškino, kad plaktuku jam sudavė Zenonas. Ji paėmė iš jo plaktuką ir jį paslėpė, liepė Antonui eiti namo, bet Anton nuėjo pas B. (duomenys neskelbtini) G. B. kambaryje triukšmą, riksmą, bet nieko nematė, nes ten užėjusi nebuvo. Kada išėjo Anton, nežino. 2007-09-16 vakare užėjusi į namo dalį, kurioje gyveno Hana ir Z. B. pamatė Zenoną gulintį greta spintos, šalia jo stovėjo H. B. ir A. M., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais. Zenono veidas buvo kruvinas, tačiau jis keliais atėjo iki lovos ir atsigulė. Naktį ją pažadino H. B. ir pasakė, kad kažkas atsitiko Zenonui. Nuėjusi pamatė Zenoną gulintį ant nugaros ant sofos. Jo veidas buvo kruvinas. Skuduru ji nuvalė jo veidą, skudurą išmetė į šiukšlių dėžę (2 t. b.l. 7-8, 9-10, 14-15, 16-17).

Liudytoja G. B., pasinaudodama LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teise, atsisakė duoti parodymus. Iš perskaitytų liudytojos G. B. parodymų (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2007-09-16 pas jos mamą N. B., apie 14.00 val. į svečius atvažiavo Zenon ir H. B.. Čia jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių Hana ir Z. B. išvažiavo namo, pakeliui gerdami alkoholinius gėrimus. Tuomet ji su mama N. B. ir Anton išvažiavo pas Antono močiutę S. Z., gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone. S. Z. priklausančiame name gyveno ir prieš tai pas jos mamą viešėję Zenonas ir H. B.. Atvažiavę pas S. Z. ji, N. B., A. M. ir pati S. Z. gėrė alkoholį. P. S. Z. dar buvo Antono sesuo D. M., bet ji alkoholio nevartojo, nes yra nepilnametė. Vėliau buvo atėjęs V. Z., bet jis alkoholio nevartojo, Zenonas ir H. B. tuo metu jau miegojo savo namo gyvenamojoje dalyje ir kartu alkoholio nevartojo taip pat. B. S. Z. pasakė, kad jai priklausančiame name gyvenantis jos nuomininkas Z. B. jai nesumokėjo už nuomą. Tačiau kaip Zenonas mokėjo pinigus už nuomą, ji yra mačiusi ir pati. Tada Antonas atsistojo nuo stalo ir nuėjo į namo dalį, kur miegojo Hana ir Z. B.. Kartu su juo nuėjo ir ji. Užėjusi į Hanos ir Zenono kambarį pamatė, kad jie abu guli lovoje. Antonui pareikalavus pinigų už nuomą Zenonas jam atsakė :"tuoj aš tau duosiu" ir atsistojęs nuėjo į prieangį prie durų, vedančių į vidinį namo kiemą. Iš ten atsinešė plaktuką ir du kartus Antonui sudavė per galvą. Po antrojo suduoto smūgio Meilūnas išėjo į lauką praustis, o po to nubėgo tiesiai į B. (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo pusę ir ėmė jį mušti. Hana konflikto pradžioje sėdėjo ant lovos krašto, po to atsistojo ir A. M. jai sudavė dešiniąja ranka per skruostą, nuo to Hana nugriuvo, nes ir taip buvo labai girta. Ji mano, kad pirma Zenonas sudavė Antonui plaktuku, tik po to Antonas sudavė Hanai ir pradėjo mušti Zenoną. Antonas, mušdamas Zenoną, jį pastūmė ir Zenonas nugriuvo. Pargriuvusį Zenoną Antonas spardė kojomis. Antonas spardė Zenoną į visas kūno vietas. Labiausiai spardė į šonus. Kai Antonas mušė Zenoną, tai Zenonas jau gulėjo ant grindų, rankose plaktuko nelaikė. Kai ji su mama N. B. palydėjo Antoną praustis prie šulinio, šis nusiprausęs vėl nubėgo pas Zenoną. Ji nubėgo jam iš paskos. Įbėgusi paskui Antoną matė, kaip Antonas iš pradžių su dešinė koja, o po to su kairia koja po du-tris kartus sudavė gulinčiam Zenonui į šonus. Zenonas tuo metu dar buvo gyvas nes j iš dar prasėjo nemušti (2 t., b.l. 18-22, 36-37).

Nepilnametė liudytoja D. M., pasinaudodama LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teise, atsisakė duoti parodymus. Iš perskaitytų nepilnametės liudytojos D. M. parodymų (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji gyvena pas močiutę S. Z. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. 2007-09-16 buvo namuose kai apie 13.00 val. į močiutės namus grįžo tuo metu pas močiutę gyvenę Hana ir Z. B.. Po kokio pusvalandžio pas močiutę atvažiavo A. M., G. B. ir N. B.. Jie atvažiavę atėjo į močiutės gyvenamąją namo dalį. Hana ir Zenonas tuo metu buvo jų gyvenamojoje namo dalyje. Mano, kad jie buvo neblaivūs, nes grįžę jie parsivežė alaus ir kvietė močiutę pas juos išgerti. A. M. močiutės paklausė ar B .(duomenys neskelbtini) davė pinigus už nuomą. 2007-09-15 Hana buvo atnešusi močiutei pinigus už nuomą. Močiutė atsakė, kad davė, bet Antonas vis tiek nuėjo į namo dalį, kurioje gyveno B. (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko paskui Antoną nuėjo ir G. B.. Ji išgirdo iš namo dalies, kurioje gyveno Hana ir Z. B., sklindantį triukšmą, buvo girdėti, kad kažkas kažką daužo. G. Z. B. riksmas, todėl suprato, kad Antonas jį muša. Ji matė kaip Zenonas sudavė Antonui plaktuku per galvą, nes tuo metu stovėjo prieangyje, durys buvo praviros. Kai Zenonas antrą kartą sudavė Antonui, Gražina ir Nijolė išvedė Antoną prie šulinio praustis. Vėliau iš močiutės kambario matė, kaip grįžęs Anton pradėjo spardyti Zenoną. Po kiek laiko Antonas, Gražina ir Nijolė išvažiavo, o ji su močiute nuėjo pažiūrėti į namo dalį, kurioje gyveno Buinovskiai. Įėję pamatė, kad Hana guli prie lovos, kurioje ji su Zenonu miegodavo, o Zenonas gulėjo kitoje lovoje t.y. lovoje, esančioje už krosnies. Zenonas kažką sakė, bet ji nesuprato ką. Matė, kad jo veidas sužalotas buvo mėlynas, bėgo kraujas ( 2 t. b.l. 46-48).

Liudytoja N. B. parodė, kad 2007-09-16 apie 15-16 val. pas ją į (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. buvo atvažiavę Zenonas ir H. B., su kuriais kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Hanai ir Z. B. išėjus, ji, jos dukra G. B. ir dukros sugyventinis A. M. nuvažiavo pas A. M. močiutę S. Z., pakeliui vartodami alkoholį. Atvykus pas S. Z., pas ją dar buvo D. M. - Antono sesuo, V. Z. ir namuose buvo pati S. Z., Hana ir Zenonas buvo tuo metu savo namo dalyje ir jau miegojo. Ji, Anton ir Stanislava gėrė atsivežtą su savim alkoholį. B. S. pasiskundė, kad Z. B. nesumokėjo jai už namo dalies nuomą pinigų. Anton, pasakęs, kad eina dėl to pakalbėti su Zenonu. Po kažkiek laiko ji išgirdo triukšmą ir nubėgo pasižiūrėti, įėjus į kambarį, Hana ir Zenonas atsikėlė. Hana pradėjo aiškintis dėl nesumokėtų pinigų S. Z.. Tuo metu Zenonas pasakė Anton išeiti ir pasakė, kad tuoj atneš pinigus. Tuo metu ji išėjo ir po kažkiek laiko išgirdo Gražinos riksmą. Ji rėkė, kad Zenonas plaktuku sudavė Antonui per galvą. Ji nubėgo į Hanos ir Zenono gyvenamą namo dalį ir pamatė, kad Hana guli greta lovos ant grindų, Anton stovėjo greta Hanos, o greta jo stovėjo Zenonas su plaktuku rankose. Antonui iš viršugalvyje esančių dviejų žaizdų bėgo kraujas. Tada ji ir Gražina su Antonu išėjo šulinio link nuprausti Antonui bėgančio kraujo. N. A., Anton nuėjo pas Zenoną, pasigirdo Hanos klyksmas. Hana šaukė: "Kodėl tu jį muši". Tuomet ji ir Gražina vėl nubėgo pas Hana ir Zenoną ir pamatė, kaip Anton muša Zenoną. Anton koja sudavė Zenonui, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės. N. Z. Anton du kartus koja sudavė į šonus. Ar Zenoną Anton mušė į galvą, nematė. S. A. patraukti nuo Zenono, kad jo nemuštų. Teismo posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l. 57-61) liudytoja N. B. juos patvirtino.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, A. M. padarytas nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais.

Iš 2007-09-17, 2007-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolų, fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią(duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvo paimta tepiniai nuo prieangio grindų, 3 tepiniai nuo prieškambario grindų, tepinys nuo kambario grindų, nuo virtuvės grindų, 2 rankšluosčiai, skuduras, violetinės spalvos megztinis ir kelnės, saga, nuo sofos-lovos paimta baltos spalvos paklodė, antklodės užvalkalas ir pagalvės užvalkalas (1 t. b.l. 3-25, 26-27).

Iš 2007-09-17 daiktų pateikimo protokolų (l t., b.l. 61, 62) matyti, kad iš liudytojos S. Z. buvo paimtas plaktukas, o iš A. M. buvo paimta pora aulinių batų, kelnės su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, žalios spalvos švarkas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M. 2513/07 (01), nustatant Z. B. mirties priežastį, konstatuota, kad Z. B. mirties priežastimi buvo krūtinės ir pilvo sumušimas, pasireiškęs krūtinės ląstos poodinėmis ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės pusės III-IV, VIII-X-o (viengubi), V-VIl-o (dvigubi) šonkaulių lūžiais, kairės pusės pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio apatinės skilties plyšimais, pilvo srities poodinėmis ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, tuščiosios ir riestinės žarnų pasaitų plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis pasaitų audiniuose, kairio inksto plyšimu su kraujo išsiliejimu į riebalinės kapsulės audinius, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (200 ml skysto kraujo kairėje krūtinplėvės ir 1200 ml pilvaplėvės ertmėse), šoku. Z. B. lavono kraujyje rasta 1,77 %o, šlapime 2,46 %o etilo alkoholio, kas atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. Z. B. lavone yra šie sužalojimai: Krutinės ląstos poodinės ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, kairės pusės III-IV, VIII-X-o (viengubi), V-VII-o (dvigubi) šonkaulių lūžiai, kairės pusės pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio apatinės skilties plyšimai, pilvo srities poodinės ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, tuščiosios ir riestinės žarnų pasaitų plyšimai su aplinkinėmis kraujosruvomis pasaitų audiniuose, kairio inksto plyšimas su kraujo išsiliejimu į riebalinės kapsulės audinius. Sužalojimai padaryti tiesiogiai paveikiant krūtinės ląstos ir pilvo sritis kietais, bukais daiktais, pvz.: smūgiuojant kumščiu ar koja ir panašiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 6 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apatinės lupos raudonio nubrozdinimas, veido poodinės kraujosruvos, kairio antakio ir kairio skruosto muštinės žaizdos, nosies kaulų lūžis, dešinio žasto, kairio dilbio poodinės kraujosruvos, dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, dešinio klubo ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kairės blauzdos odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje (tiek ir suduodant smūgius rankomis, kojomis ir pan., tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius). Sužalojimai padaryti 6 val. laikotarpyje iki mirties. Nosies poodinės kraujosruvos ir nosies kaulų lūžis vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po sužalojimų atsiradimo, Z. B. savarankiškus veiksmus kurį tai laiko tarpą galėjo atlikti. Tai galėjo trukti tol, kol neišsivystė ūmus vidinis nukraujavimas bei šokas ir įvyko mirtis (ne daugiau 6 vail). Visi kiti sužalojimai, išvardinti 4.2 punkte, savarankiškų veiksmų galimybei netrukdė. Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne mažiau septyniais trauminiais poveikiais (smūgiais). Kiti sužalojimai padaryti ne mažiau 20-ies trauminių poveikių (tiek smūgių, tiek ir griuvimo ir atsitrenkimo) pasėkoje (1 t., b.l. 44-53).

Be to, iš specialisto išvados Nr. G 5095/07 (01) matyti, kad H. B. padaryta kraujosruvos veido dešinėje, dešinėje šlaunyje paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2007-09-16. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais (1 t. b.l. 57).

Iš specialisto išvados Nr. G 5041/07 (01) matyti, kad A. M. padaryta muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje bukabriauniu daiktu, dviem trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje bukabriauniu daiktu l trauminiu poveikiu; 0,5-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. (Apžiūra atlikta 2007-09-17). Muštinės žaizdos galvoje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 60).

Specialisto išvadoje Nr. S444/07 (01) teigiama, jog tikėtina, kad ant linoleumo išpjovos yra A. M. kraujas su 99,99999999 proc. tikimybe; nuoplovoje nuo namo prieangio grindų yra žmogaus kraujas, kuris nepriklauso Z. B., bet gali priklausyti A. M., nes gautas DNR fragmentu sutapimas pagal 4 skirtingus genų fokusus; nuoplovoje iš kambario nuo grindų, prie stalo yra sumaišytas Z. B. kraujas su 99,99999999 proc. tikimybe ir A. M. kraujas su 99,99999999 proc. tikimybe; ant plaktuko, A. M. dešiniojo aulinio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso pasakyti negalima nes negautas DNR reakcijos produktas; ant A. M. kairiojo aulinio bato žmogaus kraujo nerasta( 1 t. b.l. 65-73).

Be to, specialisto išvadoje Nr. S468/07 (01) nurodyta, kad ant A. M. kelnių yra jo kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe (1 t. b.l. 76-80).

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis A. M. nužudė Z. B., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatyta, kad 2007-09-16, apie 18.00 val., Vilniaus r. Sužionių šen., Vilkinės k., S. Z. priklausančiame name, buvo nužudytas Z. B.. Tai, kad būtent šiuo laikotarpiu jis buvo nužudyta įrodyta kaltinamojo, liudytojų H. B., S. Z., G. B., D. M., N. B. parodymais. Tai, kad Z. B. mirtis įvyko po to, kai jį sumušė kaltinamasis yra įrodyta kaltinamojo, liudytojų H. B., S. Z., G. B., D. M., N. B., parodymais, teismo medicinos specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolais. Kaltinamasis ir liudytojai H. B., S. Z., G. B., D. M., N. B. iš esmės vienodai paaiškino esmines įvykio aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino, kad po to, kai Z. B. plaktuku sudavė jam per galvą, jis vieną kartą kumščiu trenkė jam per veidą, o kai Z. B. pargriuvo ant grindų, apie 10 stiprių smūgių spyrė jam į šoną, t.y. į pilvo sritį. Nors kaltinamasis tvirtina, jog jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo, tačiau išdėstyti faktai ir nustatytos nukentėjusiojo mirties aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis tyčia mušdamas rankomis, spardydamas kojomis nukentėjusįjį į šoną ir pilvo sritį, numatė, kad dėl jo veiksmų šis gali mirti, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, - nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems kilti, t.y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3d.).

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sudavė daugybinius (ne mažiau septynių) smūgius kojomis ir rankomis į įvairias, gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo Z. B. kūno vietas, taip pat į kaltinamojo elgesį po įvykio, kad paliko nukentėjusiąją dar gyvą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. nužudė Z. B. veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į jos gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę Z. B., ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti ir todėl kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Ikiteisminio tyrimo organai kaltinamajam neinkriminavo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir paties nukentėjusiojo Z. B. elgesys. Pats kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad pirmas jam plaktuku per galvą sudavė Z. B.. Liudytojai H. B., S. Z., G. B., D. M., N. B. šias aplinkybes patvirtino. Be to, iš specialisto išvada pasitvirtino, kad A. M. padaryta muštinės žaizdos galvos trauma bukabriauniu daiktu. Todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi, A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. M. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis A. M. anksčiau neteistas (2 t., b.l. 131), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 135), į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 142), psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b.l. 143), Vilniaus centrinėje poliklinikoje 2001-12-13 tirtas psichologo, atlikus teismo psichiatrijos komisijos tyrimą pagal medicininius dokumentus, gauta išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo metu skirti A. M. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (2 t., b.l. 144-146). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, sutinka atlyginti padarytą žalą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą nustatytina virš baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmės minimumą.

Nukentėjusioji A. K. materialinės žalos atlyginimui pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos - 6000 Lt, kurią sudaro laidojimo išlaidos. Ieškiniui pagrįsti nukentėjusioji teismui pateikė UAB „Vilniaus kooperacijos prekyba“ kvitus, laidojimo rūmų sąskaitą ir kvitą (1 t.. b.l. 141,142), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji dėl tėvo palaidojimo bendrovei UAB „Lakrima“ sumokėjo 1090 Lt, už pašarvojimą – 130 Lt, UAB „Vilniaus kooperacijos prekyba“ sumokėjo 1410.61 Lt. už gedulingus pietus. Tokiu būdu nukentėjusioji dokumentais pagrindė 2730.26 Lt turtinę žalą. Pasak nukentėjusiosios, ji dar mokėjo duobkasiams, pirko vainikus, mokėjo už transportą, tačiau čekių neišsaugojo. Teismas, įvertinęs turėtas papildomas išlaidas, civilinį ieškinį šioje dalyje didina iki 3500 Lt. Ši materialinės žalos dalis iš dalies pagrįsta dokumentais ir yra realaus dydžio. Likusios nurodytos laidojimo išlaidų dalies nukentėjusioji nepagrindė.

Be to, nukentėjusieji H. B., A. K., O. B. ir N. B. prašė priteisti iš kaltinamojo po 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, įvardindami tai kaip padarytą moralinę žalą dėl Z. B. nužudymo. Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios H. B. parodymų, ji kartu gyveno su vyru iki jo mirties, dėl vyro netekties patyrė dvasinius išgyvenimus. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų A. K. O. B. ir N. B. parodymų, nors jie gyveno atskirai, tačiau su tėvu santykiai buvo geri, jie dažnai aplankydavo tėvą, kuris stengėsi jiems padėti finansiškai, dabar jiems labai trūksta tėvo, nes neteko tėvo moralinio palaikymo gyvenime ir materialinės paramos. Todėl visiškai neabejotina, kad dėl vyro ir tėvo Z. B. mirties, nukentėjusieji H. B., A. K., O. B. ir N. B. patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo turtinę padėtį, bei į tai, kad turi du mažamečius vaikus, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų reikalaujama po 100 000 litų suma yra aiškiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų H. B., A. K. O. B. ir N. B. ieškiniai tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jų naudai po 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio kiekvienam nukentėjusiajam priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 rankšluosčiai, skuduras, violetinės spalvos megztinis ir kelnės, baltos spalvos paklodė, antklodės užvalkalas ir pagalvės užvalkalas, auliniai batai, kelnės su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, žalios spalvos švarkas, plaktukas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2008 m. birželio 27 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos– 2008-06-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. atžvilgiu, palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Priteisti iš A. M. 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus) turtinei žalai atlyginti A. K. naudai.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiems H. B., A. K., O. B. ir N. B. po 10 000 Lt (dešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 rankšluosčius, skudurą, violetinės spalvos megztinį ir kelnes, baltos spalvos paklodę, antklodės užvalkalą ir pagalvės užvalkalą, aulinius batus, kelnes su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, žalios spalvos švarką, plaktuką – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.