- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-1212-175/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal 2012-04-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė (Vilniaus apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi užskaityti 6 metai laisvės atėmimo).
Bausmės pradžia – 2012-10-13, bausmės pabaiga – 2018-10-13.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-04-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apskundus Komisijos nutarimą Marijampolės rajono apylinkės teismui, šis 2015-06-02 nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nutartį, kaip neteisėtą ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, buvo pažeistos BPK 1 str., 6 str. 2 d., 3 d., 10 str. nuostatos. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas esant lygtinio paleidimo pagrindams ir vadovaujantis įstatymu. BPK 6 str. 2 d., 3 d. pažymimas draudimas daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Todėl apylinkės teismo nutartis, kurioje yra akcentuojama nuteistojo asmenybė, aplinkybių visuma ir socialinis statusas, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti baudžiamojo proceso paskirties pagrindines taisykles. BPK 10 str. įvardinama nuteistojo teisė į gynybą. Ši teisė, pasak apelianto, iš jo buvo atimta, todėl vien ši priežastis parodo teismo nekompetenciją ir kartu kitus baudžiamojo proceso pažeidimus.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į BVK 157 str. nuostatas, jis pusę metų po paskutinio Komisijos sprendimo stengėsi visapusiškai įgyvendinti visus reikalavimus, kuriuos nustatė Marijampolės pataisos namų socialinės reabilitacijos ir psichologų tarnybos kompetentingi darbuotojai. Pataisos namų administracija kiekvienam asmeniui privalo paruošti individualų darbo planą. Tokio darbo plano Marijampolės pataisos namų administracija neįteikė, dėl to nuteistasis tvirtina, kad valstybės įstaigos juo manipuliuoja, kad netaikyti įstatymais nustatytų lengvinančių teisės sąlygų. Nuteistasis nurodo, kad darbo planas jam nebuvo įteiktas, su Komisijos 2015-04-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) jis supažindintas nebuvo. Šiuo atveju Marijampolės pataisos namų administracija ir Komisija nesukūrė sąlygų gauti reikiamus dokumentus, kad jis matytų viso proceso teisinio tikslumo veiksnius.
Nuteistasis pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu, drausmine tvarka nebaustas. Savo elgesį vertina kritiškai, supranta padaręs klaidų ir dėl to gailisi. Pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, kurios jam padėjo suvokti padarytas klaidas. Nusikalstamo elgesio rizika 44 balai. A. V. įsitikinimu, šie faktai leidžia pagrįsti, kad jis yra iškėlęs sau ilgalaikius tikslus ir motyvus, kurių visada laikysis. Išėjęs į laisvę būtų naudingas visuomenei. Be to, nuteistasis akcentuoja ir tai, kad skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Lygtinis paleidimas nuteistajam sukuria naujas teisines sąlygas tolimesnei bausmei atlikti. Esant tokiam teismo sprendimui probacija tampa regresyvi, nes teismas lygtinį paleidimą vertina kaip nuolaidą kaliniui, o ne kaip tolesnį bausmės atlikimą ir svarbų nuteistojo integracijos etapą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad nepriklausomai nuo to, jog nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kitų aplinkybių visuma, sudaranti materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas pagrįstai savo atsisakymą tenkinti nuteistojo skundą pagrindė nuteistojo asmenybės vertinimu, jo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, taip pat pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys yra vidutinė (44 balai). Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taip pat aplinkybės, kad nuteistasis jau ir anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, jam ne kartą buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai nuteistojo elgesiui ir požiūriui į visuomenėje nustatytas bendrąsias elgesio taisykles bei įstatymo reikalavimus teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują tyčinį nusikaltimą, nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei.
Teismas pažymi, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Nuteistasis turi atlikti tokią bausmę, kokia jam yra skirta teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. BVK nuostatos, tame tarpe ir susijusios su lygtinio paleidimo taikymu, nuteistojo atžvilgiu taikomos tik tuo atveju, jei iš visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumos teismas padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti net ir nuteistajam neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju daryti tokią išvadą nėra pagrindo, todėl tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. V., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Skundo argumentai dėl BPK 1 str., 6 str. 2 d., 3 d., 10 str. pažeidimų nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas kiekvienu atveju, kai nustatomi formalūs pagrindai, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tokią išvadą pagrindžia ir pati BVK 157 str. 1 d. formuluotė, kurioje aiškiai nurodoma, kad esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas įstatymo yra įpareigoti vertinti visumą aplinkybių, tame tarpe ir susijusių su nuteistojo asmenybe (BVK 8 str. 1 d.) ir toks vertinimas nelaikytinas tam tikrų apribojimų darymu ar asmens diskriminavimu. Apylinkės teismas nuteistojo A. V. skundą išnagrinėjo laikydamasis BPK reikalavimų pagal BPK 360 str. nustatytas taisykles apie posėdį pranešęs BPK 360 str. 3 d. nurodytiems asmenims. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjant skundus dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo pagal Baudžiamojo proceso įstatymą nėra privalomas, todėl nuteistasis, gavęs pranešimą apie jo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, turėjo galimybę pats įgyvendinti savo teisę pasinaudoti gynėjo teikiamomis paslaugomis. Dėl skundo argumentų, susijusių su pataisos namų darbuotojų veiksmais teismas pažymi, kad dėl pataisos namų administracijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo nuteistasis gali teikti skundus teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktoje medžiagoje duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. V. tokia savo teise pasinaudojo, nėra. Apygardos teismas šiuo atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo buvo išspręstas pažeidžiant nustatytas taisykles ir reikalavimus, o skundas išnagrinėtas nesilaikant BPK nuostatų.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skunde išdėstyti argumentai apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.