Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta teismo iniciatyva pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų R. G., V. G. ieškinį atsakovams J. V., V. V. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei atsakovų J. V., V. V. priešieškinį ieškovams R. G., V. G. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis, DANSKE BANK A/S Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2005 m. liepos 19 d. tarp sutuoktinių – pardavėjų R. G. ir V. G. bei sutuoktinių – pirkėjų J. V. ir V. V. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjai pardavė, o pirkėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 390 000 Lt nupirko 200/600 žemės sklypo ir 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia; Taikė restituciją bei įpareigojo J. V. ir V. V. grąžinti 200/600 žemės sklypo, 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), R. G. ir V. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat įpareigojo R. G. ir V. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti J. V. ir V. V. 390 000 Lt; Įpareigojo R. G. ir V. G. netrukdyti (leisti) J. V., V. V.i ir jų vaikams naudotis 383/1000 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimis du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;Priteisė iš R. G. ir V. G. po 1 590 Lt bylinėjimosi išlaidų J. V. ir V. V.;Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Kita 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas konstatavo, kad yra pagrindas teismo iniciatyva pakeisti 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo vykdymo tvarką. Klausimas dėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2010-02-07. Ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui DANSKE BANK A/S Lietuvos filialui pasiūlyta iki 2011-02-01 pateikti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimų variantus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantės prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo vykdymo sustabdymo ar atidėjimo buvo išnagrinėtas jai nedalyvaujant, taip pažeidžiant jos teises, nes jai nebuvo suteikta galimybė laiku pasinaudoti teise apskųsti nutartį atskiruoju skundu. Su priimta 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi ji susipažino tik 2011 m. sausio 29 d., kai atvyko į teismą susipažinti su byla. Apskųsti minėtos nutarties įstatymo nustatytu terminu ji neturėjo galimybės. Apeliantė taip pat prašė teismo atidėti 2011-02-07 teismo posėdį bei atnaujinti terminą pasiūlymui dėl sprendimo vykdymo tvarkos pateikti, suteikiant jai teisę pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, tačiau teismas į jos prašymą neatsižvelgė, taip pažeisdamas teisę į gynybą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo tikrovės neatitinkantį faktą, kad atsakovai išsikraustė iš gyvenamojo namo dalies ir grąžino apeliantei viską, ką buvo gavę, dėl ko nepagrįstai išdavė atsakovams vykdomąjį raštą, suteikdamas atsakovams perdėtą pranašumą. 2011-02-23 antstolės Daivos Daugiadienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 004/11/F-428 patvirtina, kad atsakovų namo dalis yra gyvenama. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir priėmimas įforminamas daikto priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Nagrinėjamu atveju šalys ginčo nekilnojamojo turo perdavimo – priėmimo akto ar kitokio dokumento, patvirtinančio atsakovų namo bei žemės sklypo dalies perdavimą apeliantei, nepasirašė.Atsakovams priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje yra padaryti esminiai pakeitimai, tačiau atsakovai namo į pradinę padėtį neatstatė ir jo nelegalizavo, todėl vykdomasis raštas nepagrįstai jiems išduotas visai 390 000 Lt sumai. Apeliantė atsakovams perdavė tokį turtą, kuriam nebuvo pareikštos jokios pretenzijos, namas buvo statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, parduodamam turtui nebuvo taikomi jokie servitutai ar kiti naudojimo apribojimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1218-563/2008 yra užfiksuoti esminiai pakeitimai atsakovų namo dalyje. Atsakovai privalėjo grąžinti daiktą apeliantei tokios būklės kaip ir gavo bei atlaisvintą nuo hipotekos. Jie šios pareigos neįvykdė. Atsakovai privalo arba atstatyti daiktą į pradinę padėtį arba jį legalizuoti. Šiuo metu ginčo turtas natūra neatitinka projektinei dokumentacijai ir kadastriniams matavimams, todėl jis negali būti perleistas, jo negalima įvertinti, nes tai prieštarauja vertinimo metodologijos ir metodikos principams. Remiantis CK 6.146 straipsnio nuostatomis, kai restitucija natūra negalima, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, apskaičiuojamą pagal CK 6.147 straipsnio nuostatas, kurį atsakovai privalo sumokėti apeliantei.Teismas, nesivadovaudamas CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, nepagrįstai pablogino apeliantės turtinę padėtį.Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovų veiksmų apeliantės turtas iš dalies yra sunaikintas ir sugadintas, jai yra padaryta didelė turtinė žala, bei nesivadovavo CK 6.148 straipsnio 2 dalies ir 6.149 straipsnio nuostatomis, kad skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sunaikintos turto dalies pinigų ekvivalentą. Atsakovai turto nesaugojo, nedarė jokių namo pagerinimų, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, neleido ieškovams patiems pašalinti atsiradusius gedimus, nemokėjo mokesčių. Teismas, prieš išduodamas atsakovams vykdomąjį raštą, nepareikalavo iš jų įrodymų apie tai, kad nėra jokių įsiskolinimų už komunalinius ar kitus mokesčius. Teismas nesivadovavo CK 6.150 straipsnio bei 6.152 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir neatsižvelgė į restitucijos taikymo priežastis.Teismas be pagrindo suabejojo apeliantės mokumu, nors atsakovai jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius apie apeliantės mokumą, teismui nepateikė.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi dvigubais standartais ir prieštaravo pats sau, nes 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi konstatavo, kad yra pagrindas teismo iniciatyva pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o jau skundžiama 2011 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė teismo iniciatyva pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Apeliantės argumentai apie tai, kad klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos buvo išnagrinėtas jai nedalyvaujant, dėl ko ji neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių atskiruoju skundu yra nepagrįsti. Jai apie teismo posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai, o dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį, kuriame sprendžiamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nekliudo teismui išspręsti minėtą klausimą. Be to, šalies liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atidėti posėdį. Atsižvelgiant į apeliantės ankstesnį prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, teismui buvo žinoma apeliantės pozicija nagrinėjamu klausimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, išnagrinėjęs sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą nedalyvaujant apeliantei, pažeidė jos procesines teises ar rungimosi principą.Atsakovai išsikraustė iš ginčo nekilnojamojo turto, ten nebegyvena, todėl įvykdė teismo sprendimo dalį, kuria jie buvo įpareigoti grąžinti apeliantei minėtą turtą. Tuo tarpu apeliantė atsisako vykdyti sprendimą ir grąžinti atsakovams teismo priteistą 390 000 Lt sumą, motyvuodama tuo, kad turtui yra registruota hipoteka bei jis yra apgadintas, dėl ko apeliantei yra padaryta didelė turtinė žala. Apie ginčo turtui registruotą hipoteką, bylos nagrinėjimo metu, apeliantei buvo žinoma, šis faktas nėra jai naujas ar netikėtas. Pažymėtina, kad banko atstovas patvirtino, kad hipoteka bus išregistruota, jeigu apeliantė padengtų bankui atsakovų negrąžintą paskolą – 390 000 Lt. Apeliantės argumentai apie namo sugadinimą yra nepagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1218-563/2008 buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir ieškovai buvo įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai negali būti atsakingi už padarinius, atsiradusius ieškovams vykdant savavališką statybą. Apeliantė manydama, kad dėl atsakovų veiksmų yra patyrusi nuostolių, gali savo pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad turtui yra registruota hipoteka, ar kad apeliantei yra padaryta žala, nesudaro pagrindo atidėti ar stabdyti teismo sprendimo vykdymą.Apeliantė, teigdama, jog atsakovų informaciją apie jos turtinę padėtį neatitinka tikrovės, šios informacijos nepaneigė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neabejotiną jos galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir atsiskaityti su atsakovais sumokant jiems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą sumą.Remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, gali sprendimo vykdymą atidėti, išdėstyti ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau apeliantė atidėti sprendimo vykdymą prašo ne dėl sunkios jos turtinės padėties, o dėl kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju būtinybės taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra, nes apeliantė sprendimą gali įvykdyti tiek pinigus pervedant atsakovams, tiek į teismo ar antstolio depozitinę sąskaitą, tiek tiesiogiai bankui. Atidėjus sprendimo vykdymą iki kol atsakovai atsiskaitys su banku, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir iš esmės paneigtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, paneigti atsakovų teisėti lūkesčiai grąžinti turtą bei atgauti už šį turtą sumokėtus pinigus, nes atsakovai nebegalėtų naudotis apeliantei grąžinta namo dalimi, bet ir toliau turėtų mokėti paskolą bei palūkanas bankui už turtą, kurio jau nebeturi, o atsiskaityti su banku negalėtų, nes apeliantės pareiga atsiskaityti su atsakovais būtų atidėta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė savo iniciatyva pakeisti įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo vykdymo tvarką bei patenkino atsakovų prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas, įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29).

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas, išdėstomas arba pakeičiama jo vykdymo tvarka išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant šiuos klausimus, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ar atidėjus jo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2A-77/2011).

Teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Nagrinėjamu atveju ginčo nekilnojamojo turto įkeitimo ar žalos padarymo, minėtą turtą atsakovams sugadinant, klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku ir ginčo objektu. Apeliantė apie šias aplinkybes žinojo visą bylos nagrinėjimo laiką, tačiau reikalavimų, susijusių su šiomis aplinkybėmis, nekėlė, restitucijos taikyti ne natūra, o kitais būdais, atlyginti padarytą žalą neprašė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vykdymo procese spręsti klausimus dėl turto hipotekos ar žalos atlyginimo. Galimybės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką, nekeičiant sprendimo turinio, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė savo iniciatyva pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką. Be to, apeliantė net ir su atskiruoju skundu nepateikė savo pasiūlymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai, esant jos prašymui, neatidėjo bylos nagrinėjimo, klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo išnagrinėjo jai nedalyvaujant, taip pažeisdamas jos teises.

Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį, kuriame sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 str. 2 d.). Apeliantė teismui jau anksčiau buvo pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriame išdėstė savo poziciją dėl sprendimo vykdymo. Tad teismui buvo žinoma apeliantės pozicija nagrinėjamu klausimu. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą jai nedalyvaujant, pažeidė jos teisę į apeliaciją, teisę į gynybą, nes apeliantė pasinaudojo šia teise paduodant nagrinėjamą atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis apeliantė turėjo teisę apskųsti atskiruoju skundu, kartu paduodant prašymą dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atskiriesiems skundams paduoti atnaujinimo, tačiau apeliantė šia įstatymo jai suteikta teise nepasinaudojo.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis. Pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų pagrindu.

Apeliantė teismo sprendimo neįvykdė, ji šito ir neginčija, todėl atsakovai turėjo teisę prašyti teismo išduoti jiems vykdomąjį raštą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė jiems vykdomąjį raštą dėl visos priteistos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu apeliantės manymu atsakovai neįvykdė ar netinkamai įvykdė teismo sprendimą grąžinti jai ginčo turtą ir iš jo išsikelti, jį turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovų iškeldinimo iš jai priteisto ginčo nekilnojamojo turto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.