Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-07 · Administracinė byla Nr. I-5115-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-07
Bylos Nr.
I-5115-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04634-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Baltic transport service“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 55.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5115-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04634-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 55.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltic transport service“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Baltic transport service“ (toliau – pareiškėjas) 2014 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), kuriame teismo prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir įpareigoti VAGK iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą; 2) teismui nustačius, kad nėra įstatyminio pagrindo grąžinti skundą nagrinėti VAGK, išspręsti ginčą iš esmės ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SKP-110 bei Agentūros 2014 m. liepos 18 d. raštą Nr. BR6-8454(3.144).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad VAGK neteisėtai bylą nutraukė kaip nepriskirtiną VAGK kompetencijai. Pareiškėjo manymu, tai, kad VAGK neturi kompetencijos sustabdyti bylą, nėra ir negali būti teisėtu pagrindu atsisakyti nagrinėti skundą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Agentūros išvada, kad buvo pažeistas Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150, (toliau – Pirkimo taisyklės) 44 ir 45 punktai. Nurodo, kad sprendimas turi būti pagrįstas racionaliais ir aiškiais argumentais, sietinas su konkrečiais ir esminiais teisės aktų pažeidimais, o ne remtis prielaidomis ar spėlionėmis. Atitinkamai, Agentūros pritaikyta sankcija, pareiškėjo manymu, taip pat nepagrįsta ir neteisėta, todėl ginčijami Agentūros sprendimai turi būti panaikinti. Atkreipia dėmesį, kad Agentūra 2012 m. sausio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad įvertino pirkimo dokumentus ir nustatė, kad jie neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. Nurodo, kad nuo 2012 metų faktinė situacija nesikeitė, todėl pareiškėjui nesuprantamas Agentūros atliktas mokėjimų prašymų pakartotinis vertinimas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, tuo tarpu ginčijamas Agentūros sprendimas buvo paremtas vieno asmens (liudytojo ikiteisminiame tyrime) subjektyvia nuomone apie vykdytas viešojo pirkimo procedūras. Anot pareiškėjo, tokia nuomonė negali būti laikoma patvirtintais faktais, o liudytojo apklausos protokolas, su kuriuo pareiškėjas net neturi teisės susipažinti – neginčijamu įrodymu priimant sprendimą taikyti sankcijas pareiškėjui.

Atsiliepimas

Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėti baudžiamoji byla (b. l. 116-121). Paaiškino, kad Agentūra, gavusi informaciją iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), atliko įtariamų pažeidimų tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas autoserviso statybos darbų pirkimus, pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus ir tokiu būdu pažeidė paramos sutarties 5.4 papunktį, kuriame numatyta, kad pareiškėjas įsigys darbus laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, buvo pakartotinai įvertinti pareiškėjo pirmasis ir antrasis mokėjimo prašymai ir priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo Agentūra nusprendė iš pareiškėjo susigrąžinti dalį paramos sumos. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas iš esmės dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl mano, kad byla turi būti sustabdyta. Mano, kad VAGK sprendimas yra teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir Agentūra 2011 m. vasario 11 d. pasirašė paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis) (VAGK bylos I t., b. l. 63–77), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Autoserviso Juodelių kaime įkūrimas“ (toliau – Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų (Paramos sutarties 1.1 punktas). Pagal Paramos sutarties 5.4 punktą, pareiškėjas įsipareigojo prekes, paslaugas ar darbus, kuriems nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigyti laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų.

2013 m. vasario 18 d. Agentūra iš FNTT gavo raštą (VAGK bylos I t., b. l. 41), kuriuo FNTT informavo, kad dėl pareiškėjo veiksmų, vykdant Projektą, atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11001-13 dėl dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo.

2014 m. liepos 11 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. SKP-110 (toliau – Sprendimas) (b. l. 24-26), kuriame nurodė, kad pakartotinai įvertino pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus, įskaitant ir pirkimų dokumentus bei nustatė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų ir Pirkimo taisyklių 45 punkto („pasiūlymai vertinami taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Jei projekto vykdytojas yra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų kainos be PVM. Vertinami tik tie pasiūlymai, kurie atitinka projekto vykdytojo kvietime pateiktus reikalavimus perkamoms prekėms, paslaugoms ar darbams“) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, minėtame Sprendime pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies (250 792,31 Lt) susigrąžinimas. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas Agentūros 2014 m. liepos 18 d. raštu Nr. BR6-8454(3.144) (toliau – Raštas) (b. l. 28), kuriuo Agentūra nurodė pareiškėjui grąžintinas paramos lėšas pervesti į Agentūros sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo dienos. Nesutikdamas su Agentūros Sprendimu ir Raštu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK, prašydamas minėtus Agentūros dokumentus panaikinti (VAGK bylos I t., b. l. 1–9).

VAGK 2014 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-378 (toliau – VAGK sprendimas) (b. l. 15-22), kuriuo bylą nutraukė kaip nepriskirtiną VAGK. Nesutikdamas su tokiu VAGK sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti VAGK nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad prašo bylą nagrinėti iš esmės tik tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo VAGK išnagrinėti skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pageidauja, jog Agentūros ir jo ginčas būtų pirmiausiai išspręstas ikiteismine tvarka VAGK, nagrinėjamoje byloje pirmiausia tikslinga įvertinti ginčijamo VAGK sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

VAGK sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (toliau – Ginčų komisijos įstatymas) 14 straipsniu, kuris numato, kad administracinių ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams, o kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusiųjų bei Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, (toliau – Nuostatai) 44.5 punktu, kuris numato, kad viena iš komisijos priimamų sprendimo rūšių yra nutraukti bylą šiais atvejais: kaip nepriskirtiną komisijai; jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus; jeigu, mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus. Kaip minėta, VAGK nutraukė bylą kaip nepriskirtiną komisijai. VAGK sprendime tokios išvados motyvais nurodyta tai, kad VAGK neturi teisinio pagrindo nagrinėti bylą, nes Nuostatuose VAGK nesuteikta teisė bylą stabdyti.

Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad bylų nagrinėjimo VAGK teisinis pagrindas yra Ginčų komisijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ), o Nuostatais tik reglamentuojama VAGK ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų darbo tvarka.

ABTĮ 28 straipsnyje numatyta, kad skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas VAGK, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Panašiai VAGK kompetencija apibrėžiama ir Ginčų komisijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, numatančiame, kad VAGK ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje bei Ginčų komisijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į VAGK kreipėsi su skundu dėl centrinio viešojo administravimo subjekto (t. y. Agentūros) priimtų individualių administracinių aktų, VAGK teisinis pagrindas nagrinėti tokį skundą yra minėtos įstatymų nuostatos, t. y. ABTĮ 28 straipsnis bei Ginčų komisijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis.

ABTĮ 29 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir VAGK nesprendžia ginčų, nurodytų ABTĮ 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. Ginčų komisijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis taip pat numato išlygas, t. y. nurodo ginčus, kurių VAGK nesprendžia. Minėta Ginčų komisijos įstatymo nuostata numato, kad VAGK nesprendžia ginčų (bylų), numatytų ABTĮ 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat mokesčių bylų bei administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

ABTĮ (redakcija, galiojusi VAGK sprendimo priėmimo metu) 16 straipsnyje numatytos bylos, kurios apskritai yra nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, 18 straipsnyje numatyta Apygardos administracinio teismo kompetencija, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija, o 20 straipsnio 1 dalyje numatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Pareiškėjo ir Agentūros ginčas į minėtas ABTĮ nuostatas nepatenka, taip pat nepatenka ir į kitas VAGK kompetencijos išimtis, numatytas Ginčų komisijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Kitokių kompetencijos išimčių, inter alia susijusių su Nuostatuose įtvirtinta VAGK darbo tvarka (nesuteikta VAGK teise bylą stabdyti), Ginčų komisijos įstatymas nenumato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VAGK nepagrįstai nusprendė, kad ji neturi teisinio pagrindo nagrinėti bylą, atitinkamai nepagrįstai nusprendė, kad byla yra jai nepriskirtina. Konstatuotina, kad VAGK sprendimas nutraukti bylą yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (t. y. ABTĮ ir Ginčų komisijos įstatymui), todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad VAGK sprendime buvo daroma išvada, kad byla turėtų būti stabdoma ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka), teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi formaliai taikyti bylos sustabdymo pagrindų (LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylą, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali pažeisti žmogaus teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad sprendimas sustabdyti bylą, turi būti proporcinga priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2006 m. liepos 13 d. sprendimas Stork prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 38033/02).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Baltic transport service“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3R-378 (AG-292/05-2014).

Įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti pareiškėjo UAB „Baltic transport service“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas Kaminskas Margarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė